Būna

T.Tumalovičiaus nuotr. | Krepšinio širdis

Būna, kad, atrodo, širdį išvemsi. Visa laimė, kad pralaimėjus vis dėlto laimima, bet jeigu taip ir toliau, tai reikės kokio tai širdies stimuliatoriaus.

Savanoriauju

Kadangi vis dar neturiu darbo (o, kaip keista. NOT), tai kažkaip man gimė išganinga mintis, kuri galėjo gimti ir anksčiau, kad visgi galiu savanoriauti! Taigi irgi patirtis, ir ne namie sėdėt, ir svarbiausia, kad savanorystė šįkart yra į temą! Pasirodo, kad Kretingoje esantis neįgaliųjų centras yra kokios 3 min. su dviračiu nuo mano namų :D Taip, esu tikra šaunuolė, kad anksčiau to nežinojau.

Šiandien buvau apsižiūrėti, socialinė darbuotoja viską aprodė, papasakojo apie centrą. Ta proga dar su viena mergina pabandžiau daryti kažką panašaus į ergo :) Radau ten keletą tokių priemonių, kurios man iki skausmo pažįstamos, tai ir panaudojau :) Šiaip jau leidžia man ten laisvai elgtis, galiu viską daryti savo nuožiūra. Tačiau kitą savaitę grįš kineziterapeutė, tai su ja ir darbuosiuosi. Labai reikia tokios patirties, kadangi ieškant darbo būsiu ne tik ergė, bet mokėsiu ir kinezi pratimus daryti.

Tai vat, turėsiu patvirtinantį dokumentą, kad savanoriavau - gal kam nors iš darbdavių patiks :) Oh wait, kokių darbdavių..

Namų šeimininkė

Kadangi vis dar neturiu darbo, tai nusprendžiau būti namų šeimininke. Namie yra daug visokių dalykų, kuriuos reikia išvalyti, bet jie nėra valomi, nes dažniausiai tingim arba neturim laiko. Bet kai sėdi namie, tai to laiko ir taip turi per daug. Todėl pradėsiu valytis.

Stalčiai

Stalčiai yra toks dalykas, kuris yra skirtas tam, kad galėtum ten sukišti daiktus, kurie neturi būti matomi ateinantiems svečiams. Taip jau nutinka, kad stalčiai yra kaip tik tos vietelės, kurios tvarkomos mažiausiai..

Kadangi aš jau kelis mėnesius nerandu savo iPod laidelio, be kurio šitas mažas išsikrovęs daikčiukas yra visiškai bevertis, tai pagalvojau, kad gal parsikrausčiusi iš bendrabučio įmečiau jį į kurį nors stalčių su ta mintim, kad atsiminsiu-kad-čia-jį-padėjau-ir-visada-rasiu. Ta proga ir nusprendžiau susitvarkyti stalčius, kuriuos tvarkiau.. kažkada.

Dar stalčiai žinomi kaip įvairių įdomių daiktų saugykla. Štai ką aš radau savuosiuose.

Ženkliukų. Nufotkinau tik pačius fainiausius. Tą su savo vardu tai žinojau, kad turiu, o štai apie kitus du buvau pamiršusi! Mažiukas, su bendrabučio piešiniu, buvo skirtas šimtadieniui, kurį rengėme mes, kai buvom vienuoliktokai. Matyt, tada visi, kurie prisidėjo, ir gavo po tokį ženklelį. O vaivorykštinį tai nebepamenu, iš kur gavau :o Reikia tik žiogelio ir galėsiu kur nors jį prisisegti :)

Viešojo transporto bilietas į kolekciją. Ir OMG, rimtai Vilniuj būdavo tokie pigūs bilietai? :D Paskutinis, kokį turiu, kainuoja 1,25 Lt. Šitą tikriausiai davė Laima, nes jis buvo įdėtas į maišelį - pati jo ten tikrai neįkišau.

Laiškelis nuo Agnės :) Įdėtas į tokį vokelį! Geri laikai buvo tie 2009-ieji.. :)

Modilininį kačiuką nuo Mildutės :) Juokingai atrodo siūlas, pervertas per ausis :D Bet kad kačiukas žalias, mane labai žavi!

Atviruką Kalėdų proga nuo fainiausių draugių D&G! Nu tipo nuo dutės ir Gario. Briedis - Poteris < 33 Viduj yra daug fainų linkėjimų, bet jų nefotkinau, nes taigi asmeniška :o

Nuostabus istorijos atsakymų į klausimus lapelis. Šita diena buvo labai faina, dainavom istorijos konferencijoj ir visą dieną linksminomės stengdamiesi išvengti pamokų :D

DAUG HARIO POTERIO LIPDUKŲ. Net nežinojau, kad juos turiu. Eisiu apsiklijuot kompą.

Ir, žinoma, kalną šiukšlių :) Kokie stalčiai be šiukšlių! Didžioji dalis jų - lankstinukų iš studijų mugės, į kurią važiavau 11 klasėj. Štai ir atskleista paskutinio tvarkymosi data - prieš 11 klasę!

O iPod'o laidą, kurį mintyse jau buvau palaidojusi, radau. Tik ne stalčiuj, o mažame maišelyje, kurio, kaip netikėtai atsiminiau, vienintelio nebuvau iškrovusi nuo parsikraustymo iš Kauno.

Karklė 2013

Karklės festivalyje pirmą kartą buvau praeitais metais. Šiais metais su Kristina nusprendėm pakartoti trijų dienų tūsą, juolab kad ir grupės šiemet buvo labai geros (ir pernai, ir visada).

Mums festas prasidėjo rugpjūčio 16 d. Dar žygiuodamos link įėjimo svarstėm, kokios spalvos bus šių metų apyrankės. Aš sakiau, kad rožinės, Kristina - kad žydros. Laimėjom abi! Mes gavom fainas žydras 8) O tie, kurie turėjo ir bilietą nakvynei - rožines. Vos tik įėjus į festivalio teritoriją ant tvoros pamačiau pritaisytą lapą su užrašu GRAŽULIO PROSPEKTAS. Tai ir buvo mūsų pirmoji festo nuotrauka, norėjom nusifotografuoti, kol dar nenuplėšė niekas to lapo. Vėliau paaiškėjo, kad šis užrašas visiems buvo toks svarbus, kad net ir paskutinę dieną kabėjo nė kiek nepakitęs.
Šiemet visi mūsų laukiamiausi atlikėjai turėjo pasirodyti pagrindinėje scenoje, todėl vos tik atėjusios užsiėmėm vietą prie tvoros (na, skiriančios sceną ir klausytojus). Ir prasėdėjom ten iki tamsos. Ir pirmą, ir antrą dieną. Pirmą dieną supratom, kad net nepamatėm, kas kitur vyksta, kaip apskritai atrodo visa teritorija. Bet kam tai gali būti svarbu, kai iš arti pamatai tai, ko labiausiai lauki :)

Liūdni slibinai

Pirmąją dieną mūsų „vinis“ buvo Liūdni slibinai. Grupė, į kurią gali žiūrėti ir žiūrėti, niekad neatsibosta. Ir greičiau jau išleistų trečią albumą, nes turi daugybę fainų naujų dainų!
Po Slibinų turėjo groti Sindikatas. Tai su Moliūgu sėkmingai laikėm tvorą, tačiau kai tik prasidėjo koncertas, pradėjo grūstis visokie girti bernai, tai mes pasidavėm :( Ir pasirodo, kad dar geriau buvo, nes viską matėm ir iš antros eilės, ir joje buvo daugiau vietos, niekas netrynė šonų ir buvo faina. Nors ir nesu Sindikato fanė ir niekad specialiai neklausiau jų, bet tikrai, kai pamatai gyvai - viskas kitaip. Buvo žiauriai fainai!
Ir kadangi po Sindikato turėjo pasirodyti Sel'as, tai mes išėjom į mašiną pavalgyti. Bet kadangi per jo koncą buvo daug garso (ir šviesų), vis tiek girdėjosi, kaip dainuoja :( Nors mes vis tiek geriau praleidom laiką!

Šiaip tą vakarą turėjom daug laisvo laiko, nes rock klube tik 12 val. turėjo groti Road Kill'ai. Bet vis tiek ištempiau Moliūgieną iš mašinos anksčiau. Nuėjom prie jūros kokiai minutei ir tada sustojom paklausyti King Charles. Moliūgs sakė, kad klausysim, jeigu neužmigsim per jo muziką. Tai žinau, kad ji gailisi tokių žodžių. Nes King Charles buvo geriausias Karklės atradimas!

King Charles

Jų muzika tokia faina! Groja biški regio, indie, rock.. Taip nuostabiai, aaa! Asmeniškai man, šitas pasirodymas buvo geriausias vakaro tūsas.

Antrą dieną turėjo būti mūsų darbymetis prie tvoros, again. Atvažiavom į Poliarizuotus stiklus. Neskubėjom į juos per daug, bet vis tiek dar spėjom gal 4 dainas paklausyt - net gaila, kad nevažiavom anksčiau. Stiklų klausėsi visai nemažai žmonių, visi taip gerai nusiteikę, šoko ir dainavo (sun)
Po Stiklų beveik visi išsiskirstė, tai mes su Kristina nuėjom užsiimti pozicijos prie tvoros. Atsistojom ties centru ir buvom pasiryžusios kovoti iki mirties dėl savo vietos.

Bix

Taip pamatėm Bix'us. Nežinojau per daug jų dainų, bet buvo labai faina, prisišokom. Prie Moliūgo stovėjo keistos merginos, kurios vos neužmigo per jų koncertą. HOW IS THAT POSSIBLE?! Vėliau paaiškėjo, kad jos suomės. Bet vis tiek truputį keista, kai visi taškosi stovėti su ausų kamštukais ir net nepajudėti. Tai kas, kad nesupranti kalbos, bet argi muzika nėra universali kalba?
Ir štai po Bix'ų prie tvoros liko daugiau žmonių. Prie mūsų stovėjo toks vaikinas, kuris užkalbino - sužinojom, kad jis yra The Rasmus fanas iki kaulų smegenų. Net turi tokią tatuiruotę kaip Lauri! Ir toks nuoširdus, matosi, kad jam tikrai patinka ta grupė, domisi ir yra pamišęs dėl jų. Todėl labai bijojau, kad kokie nors agresyvūs nenustumtų jo per koncertą toliau. Na, bet dar reikėjo atlaikyti Antį.

Antis

Anties dainų žinojau dar mažiau nei Bix'ų :D Bet buvo žiauriai gerai! :o Kaušpėdas per tą laiką (koncertavo gal apie pusantros valandos) pakeitė keturis kostiumus: iš pradžių pasirodė su kailiniais, kuriuose buvo daug raudonų ir baltų lempučių, po to su tuo kostiumu, kuris matomas nuotraukoje, po to apsirengė baltą blizgantį fraką ir galiausiai, kai išėjo padainuoti senų hitų, atėjo su paprasčiausiais baltais marškiniais. Bene labiausiai patiko Kaušpėdo artistiškumas. Grupę įdomu ne tik klausyti, bet ir stebėti. Tiesa, suomės - vis dar su ausų kamštukais.
Ir tram pam pam. Po Anties atėjo nekantrus laukimo metas, kuomet buvo būtina žūtbūt išlaikyti puikias pozicijas prie tvoros. Nes turėjo groti mano mylimiausia vaikystės grupė - The Rasmus! Ten sėdėdama netikėjau, kad juos jau pamatysiu. Mūsų draugas fanas tuoj pat prisakė mums trims stovėti susispaudus ir nieko neįsileisti, nes aišku, kad bus tokių, kurie norės prasibrauti į priekį. Ir jis buvo teisus - likus gal 20-čiai minučių atėjo kažkokia pora, mergina perbraukė Kristinai per pečius su nagais ir paklausė, ar galėtų leisti ją prie tvoros. NE. Tada po kelių minučių atėjo prie to fano, kurio vardo taip ir nesužinojom, bet jis pasakė, kad čia nėra vietos. Dar viena mergina draugiškai pasakė, kad mes stovim jau keturias valandas ir laukiam, todėl būtų nesąžininga įlindinėti. Visa laimė, kad ta porelė buvo draugiškai nusiteikusi. Tuomet jie atsistojo už manęs, paklausė, ar galės įsikibti man į šonus, kai šokinės, ir laikė mūsų užnugarį. Jie taip pat nieko nebeprileido, tad mes su Moliūgiena buvom saugios viso koncerto metu. Geriau negalėjom net įsivaizduoti! Jau mąstėm, kaip būsim pritrintos į tvorą, bet nieko panašaus nenutiko 8)

PAGALIAU!

Aišku, Rasmusai yra kieta grupė, todėl jie vėlavo 15 minučių. Bet viską jiems atleisti galima tuoj pat, vos tik pamatai išėjusius į sceną!.. OMG. Netikėjau, kad taip įsimylėsiu juos iš naujo. Niekas nebepajėgė nukonkuruoti jų, niekas.
O kas labiausiai užbūrė, tai Lauri. O džyz, nežinau kito tokio mielumo atlikėjo. Jis tik vienu centimetru už mane didesnis, tai tas mažumas padaro jį super duper triple mielu. Juodos akys tik laksto, o šypsenėlė.. Ahhh. Neina nupasakoti, nes reikia pamatyti. Žodžiu, Rasmusai forever&ever. Tiesa, vidury koncerto atsiminiau, kad kai vaikystėj juos labai labai mėgau (nu ok, gal ankstyvoj paauglystėj), tai sakiau, kad jeigu kada pakliūsiu į jų koncertą, tai po to jau galėsiu ramiai mirt. O dabar sakau, kad ne, jei pamačiau vieną kartą, tai stengsiuosi ir dar kartą pamatyt, nes užbūrė amžiams.

Nuostabu yra įsimylėti grupę iš naujo. Ir prarėkti visą balsą, ir nušokinėti visas kojas, ir nusipurtyti visą kaklą. NUO-STA-BU!

Mano mėstamiausia Rasmusų daina ^
Tą vakarą dar dasimušiau rock klube, kur grojo Wozu. Pirmą kartą apie tokius girdėjau, ir nežinau, iš kur dar įgavau jėgų per juos šokinėti ir purtyti galvą \m/ Buvo gerai.

Paskutinę dieną vainikavo mano ir Kristinos miailė - Andrius. Tą dieną mums jau skaudėjo viską, ką įmanoma skaudėt, buvom netekusios balsų, bet susirinkom iš anksto pasigamintus plakatus ir išvažiavom užbaigti festivalio.

Andrius buvo tobulas. Kaip visada. Jeigu jo balsą eitų įrašyti į navigacinę, tai specialiai važiuočiau ne ten, kur rodo, kad jis galėtų kuo daugiau šnekėti. Bene labiausiai noriu pasidžiaugti minia, kuri atėjo paklausyti tobulos muzikos, vietoj to, kad trepsėtų beach stage, kuris net nesugebėjo pritylinti savo bumčikų koncerto metu.

Andrius ir Sigitas buvo geriausias festivalio užbaigimas, todėl Karklę užskaitau 120%. Jau pradedu laukti kitų metų, kitų staigmenų ir kitų nuostabių atlikėjų.

UNBELIEVABLE

Joo.. Tai va, čia aš. Sveika gyva, vis dar su pirštais, kurie gali tarškinti kompiuterio klaviatūrą, ir galva, kuri gali sugalvoti, ką parašyti. Vakar pamačiau, kad Ineta sugrįžo į Skaitančiųjų blogą, po tikrai ilgo laiko tarpo. Paskui dar paskaičiau jos tokį mielą įrašą apie vorų ir kitas baimes. Ir dar ji man parašė, vėlgi blogų tema.. Taip aš žiauriai užsimaniau atnaujinti šį blogą. Taip gera būdavo čia rašyti, ir žinau, kad kaskart parašiusi čia, kad va, jau dabar tai tikrai neapleisiu blogo, ir vėl neparašau mėnesių mėnesius.. Bet šįkart labai noriu tikėti pati savimi, kad tikrai, tikrai rašysiu.

Per tą laiką, kol nerašiau (nuo sausio mėnesio, mhm), įvyko tikriausiai svarbių dalykų. Pavyzdžiui, baigiau savo mylimiausios ergoterapijos studijas ir dabar turiu diplomą, kuris kol kas pasitarnavo tik darbo biržoje ir dar tuo, kad pildant kokią nors anketą galiu pažymėti, kad jau turiu aukštąjį išsilavinimą 8)

Kadangi darbo vis dar neturiu, tai vasarą mane buvo užklupę tikri skaitadieniai (dabar truputį apsiraminau). Apie juos galima sužinoti mano knygų bloge, kur patalpintos visos knygų apžvalgos - tikrai nė viena vasara nebuvo tokia produktyvi skaitymo atžvilgiu. Džiūgauju.

Taip pat šią vasarą daug važinėjau dviračiu. Ne kasdien, kaip norėjau, bet visgi niekad anksčiau tiek nesu važinėjusi :D Dabar ta Palanga taip arti, o kalnai didesni atrodo važiuojant mašina, o ne su dviračiu..

Spėjau apsilankyti ir Vokietijoje. Pakeliavom, net Strasbūrą pasiekėm.

Ir Karklėj pasitūsinau, apie ką ir bus kitas įrašas.

Taigi.. Sveiki sugrįžę!

Kodėl nepadarius pertraukos ir nerašyt mėnesį į blogą? Dar daugiau. Nu, kas čia tėra. Vis tiek nieko įdomaus nevyksta. ATSEIT.

Pavyzdžiui, visą gruodį atostogavus, sausį praleidau labai turiningai, nes buvo praktika. Jos metu pas mane gyveno (ir dabar dar tebegyvena) Giedrutė. Atlikom praktiką Palangos Reabilitacijos ligoninėje, dabar jau ilsimės nuo ankstaus kėlimosi ir sunkių pacientų rankų mankštinimų, nes bent jau paskutines tris praktikos dienas plušėjom iš peties, tikrąja to žodžio prasme. Šiaip jau praktika tikrai tobula, važiuosiu ten atlikti ir baigiamąją ilgąją praktiką. Nes ten yra VISKO. Ta prasme, ir įvairiausių pacientų, ir priemonių, ir yra ką pamatyt, ir kur padirbt.. Kad ir sunkus darbas čia, bet vis tiek neatmušė noro dirbti, net ir toj įstaigoj, nes ji kažkokia tobuloka :D Aišku, nežinia, kaip ten viskas vyksta, kai esi darbuotojas, o ne praktikantas, bet bent jau užimtumo atžvilgiu mes tikrai buvom pilnai užimtos ir turėjom ką veikti, dykinėti neteko.

Be abejo, per praktiką nepamiršom ir papramogauti. Su Giedre kiekviena diena kaip pramoga :D Per tą mėnesį prigaminom visokių gėrybių, darėm pavakarojimus su draugais.. :) Mėnesio pradžioj buvo net Mantukas atvažiavęs, tai pasikvietėm dar Agnę, Gedutį ir Gvidutį ir darėm maisto ir šiaip fainų žmonių balių :D Norėčiau su jais visais išvažiuoti į kokią kelionę ir pabūti taip ne dieną ir ne dvi, nes net neabejoju, kad būtų puiku ir begalingai smagu 8) Gaaal kada nors, kai būsim žiauriai fainai uždirbantys žmonės, iškeliausim kur nors, kad ir netoli, bet su gera nuotaika ir gitara 8) Omg, dabar užsisvajosiu apie tai ir neturėsiu gyvenimo :DD

Aaai, dar ko nesu parašius (nieko keisto, nes prieš Kalėdas paskutinį kartą rašiau :D). Taigi naujus metus su Kristina ir Algirdu sutikom Rygoj :o Pirmą kartą sutikau užsieny :D Viskas būtų buvę tikrai tobula, jei ne nakvynė stoty ant lauko suoliuko/stoty ant laiptų/stoty ant kėdžių. Bomž bomž. Šiaip tai skersai išilgai išvaikščiojom senamiestį, paragavom latviškų picų, karamelizuotų obuolių (kaip iš filmukų), net pasivažinėjom tramvajum (labai mažai, nes bijojom toli važiuot ir nežinot kaip po to pareit), pažiūrėjom nuostabių fejerverkų, bet tokių TIKRAI nuostabių, išgirdom naują grupę ir šiaip smagiai pabuvom :) Aišku, kojos kelionės pabaigoj jau lindo šiknon, nes visą laiką nuo 15 val. iki 2 nakties pravaikščiojom, prastovėjom ar dar kažkaip kitaip jas varginom. Buvo nuostabu grįžti namo ir šiltai pamiegoti :D

Na, o nuo vasario 4 d. prasideda mokslai. Trumpi, tiesa, nes labai sutrumpintas semestras, tai nespėsiu net atsidžiaugt savo barakais.. Baisu pagalvoti, kad jau viskas. Viskas viskas viskas.

Nuotrauka tai visiškai ne į temą, bet vakar tuos katinukus radau, tai iškart atsiminiau, kad ir mes panašiai darėm :D 12 klasė buvo aukso amžius.

O šiaip tai neeet neįsivaizduoju, kodėl čia neparašau. Atrodo, vyksta visko įdomaus, bet va, vis patingiu. O taip nesinori užleisti šito blogo! Tai žodžiu, kas čia atsitiko per šį ilgą laiką..

Atostogauju jau dvi savaites namie, o tai yra puiku. Šeimininkauju, poilsiauju ir taip laukiu Kalėdų. Kas gali būt geriau? :o Va dabar, pavyzdžiui, prižiūriu, kad niekas nenudžiautų mano puodo su išvirtu apelsinų džemu, nes reikia jį vėsinti, po to virti, po to vėl vėsinti, po to vėl virti.. Tai žodžiu, padėjau bent trumpam lauke ant sniego, kad atvėstų. O jau kvepia!

Su mamuku pradėjom eit į chorą :D Buvau jau ir pirmas koncertas. Ką aš galiu pasakyt. Jaučiuosi kaip visada - galima sakyti, viena dainuoju savo balsą, per koncertą už manęs stovi vyrų choras.. Nu tai va, toks jau mano likimas būti fainai ir tobulai mokėti girdėti save net tada, kai to padaryti neįmanoma. Šiaip vadovas mielas labai, tik truputį keistai jaučiuosi eidama į chorą su suaugusiais žmonėmis, esu jiems labai įdomi :D

Kalėdoms pasiruošusi būsiu jau rytoj. Nes beliks tik menkas darbelis - išsikepti imbierinius sausainiukus. Bijau ir pagalvoti, bet na.. Sausainiukai tai juk ne nameliai, iškepsiu :D Tų Kalėdų visada taip laukiu, šiemet tai išvis visokių dalykų gaminu joms, o jos tik ateina ir iškart praeina.. :( Ir vėl tenka visus metus laukti. Ech.

O šiandien eisiu į karnavalą apsižvalgyti, kaip tobulėja gimnazistai, kai mūsų nebėr mokykloj :DD Einu, kol dar yra tokių, kurie mane atsimena.

khhh

Šiandien netyčia užsikabinau n-tąjį kartą skaityti senus blogo įrašus. Nežinau kokiu būdu ir į kokį įrašą atsidūriau, bet jau kai pradėjau, tai buvo sunku pabaigti.. O kiek gerų dalykų atradau!

Radau vieną video, kur aš pirmą kartą pamačiau, kaip Gv. moka pagrot VISKĄ. Ir dar kad gražiai dainuoja, ir dar kad išvis yra kažkoks nuostabus. Taip atsikasė vaizdo įrašas iš tūkstantmečio vaikų, iš istorijos koncerencijos.. Žodžiu :D Visokių pokalbių iš 2009 m. vasaros, kai Virgutis buvo Londone ir kai man dvi dienas su juo nepakalbėjus būdavo žiaurios lomkės :D Tais laikais kiekvienas įrašas buvo gausiai komentuojamas ir, kaip dažnai nutinka, komentarai buvo (ir yra) juokingesni už patį įrašą. Dar atradau nuorodą, kur galima chatinti su Dievu. Tai su tuo pasikalbėjau. Ir dar beskaitydama įrašą apie tai, kaip važiavom į pirmąją savo GMD, ir važiuodami klausėm Ibrahim Electric! Taigi mudu taip mėgdavom šitą grupę! V ir užrodė ją. Tai reiks nusipirataut muzikos ir prisiminti senus laikus (11tą klasę :D).

O šitas įrašas yra 900-asis. Tai liko visai nebedaug ir bus jau TŪKS TAN TIS!!

Pasiskųsiu

Tiesą sakant, tai visai nemėgstu skųstis, o dar labiau nemėgstu tų, kurie skundžiasi. Ir jau visai būčiau pasidžiaugusi, kad išgyvenau vieną baisią savaitę, bet.. Tada smogė suvokimas, kad vis dėlto ateinanti savaitė irgi baisi.

Savaitgalis? Ne, negirdėjau.

Ką reikia padaryti kitai savaitei:

* informatiką (beveik pabaigiau, beveik)

* trumpą referatą apie stipinkaulio lūžius ir ergoterapiją po jų

* pasiruošti praktikiniam sąnarių mobilizacijos atsiskaitymui (t.y. pavaryti 10tukui, kad nereiktų laikyti egzamino)

* savarankišką neurologijai

* savarankišką traumatologijai

Nu tai darau, o ką.. Ir šiom dienom kaip niekad yra trauka paskaityti knygą, atsipūsti, bet ne, kur tau! Guli vargšė knygutė lentynoj ir nieks jos neliečia, nes mat visokių kitų darbų turi.. Hate that.