Būna

T.Tumalovičiaus nuotr. | Krepšinio širdis

Būna, kad, atrodo, širdį išvemsi. Visa laimė, kad pralaimėjus vis dėlto laimima, bet jeigu taip ir toliau, tai reikės kokio tai širdies stimuliatoriaus.

Savanoriauju

Kadangi vis dar neturiu darbo (o, kaip keista. NOT), tai kažkaip man gimė išganinga mintis, kuri galėjo gimti ir anksčiau, kad visgi galiu savanoriauti! Taigi irgi patirtis, ir ne namie sėdėt, ir svarbiausia, kad savanorystė šįkart yra į temą! Pasirodo, kad Kretingoje esantis neįgaliųjų centras yra kokios 3 min. su dviračiu nuo mano namų :D Taip, esu tikra šaunuolė, kad anksčiau to nežinojau.

Šiandien buvau apsižiūrėti, socialinė darbuotoja viską aprodė, papasakojo apie centrą. Ta proga dar su viena mergina pabandžiau daryti kažką panašaus į ergo :) Radau ten keletą tokių priemonių, kurios man iki skausmo pažįstamos, tai ir panaudojau :) Šiaip jau leidžia man ten laisvai elgtis, galiu viską daryti savo nuožiūra. Tačiau kitą savaitę grįš kineziterapeutė, tai su ja ir darbuosiuosi. Labai reikia tokios patirties, kadangi ieškant darbo būsiu ne tik ergė, bet mokėsiu ir kinezi pratimus daryti.

Tai vat, turėsiu patvirtinantį dokumentą, kad savanoriavau - gal kam nors iš darbdavių patiks :) Oh wait, kokių darbdavių..

Namų šeimininkė

Kadangi vis dar neturiu darbo, tai nusprendžiau būti namų šeimininke. Namie yra daug visokių dalykų, kuriuos reikia išvalyti, bet jie nėra valomi, nes dažniausiai tingim arba neturim laiko. Bet kai sėdi namie, tai to laiko ir taip turi per daug. Todėl pradėsiu valytis.

Stalčiai

Stalčiai yra toks dalykas, kuris yra skirtas tam, kad galėtum ten sukišti daiktus, kurie neturi būti matomi ateinantiems svečiams. Taip jau nutinka, kad stalčiai yra kaip tik tos vietelės, kurios tvarkomos mažiausiai..

Kadangi aš jau kelis mėnesius nerandu savo iPod laidelio, be kurio šitas mažas išsikrovęs daikčiukas yra visiškai bevertis, tai pagalvojau, kad gal parsikrausčiusi iš bendrabučio įmečiau jį į kurį nors stalčių su ta mintim, kad atsiminsiu-kad-čia-jį-padėjau-ir-visada-rasiu. Ta proga ir nusprendžiau susitvarkyti stalčius, kuriuos tvarkiau.. kažkada.

Dar stalčiai žinomi kaip įvairių įdomių daiktų saugykla. Štai ką aš radau savuosiuose.

Ženkliukų. Nufotkinau tik pačius fainiausius. Tą su savo vardu tai žinojau, kad turiu, o štai apie kitus du buvau pamiršusi! Mažiukas, su bendrabučio piešiniu, buvo skirtas šimtadieniui, kurį rengėme mes, kai buvom vienuoliktokai. Matyt, tada visi, kurie prisidėjo, ir gavo po tokį ženklelį. O vaivorykštinį tai nebepamenu, iš kur gavau :o Reikia tik žiogelio ir galėsiu kur nors jį prisisegti :)

Viešojo transporto bilietas į kolekciją. Ir OMG, rimtai Vilniuj būdavo tokie pigūs bilietai? :D Paskutinis, kokį turiu, kainuoja 1,25 Lt. Šitą tikriausiai davė Laima, nes jis buvo įdėtas į maišelį - pati jo ten tikrai neįkišau.

Laiškelis nuo Agnės :) Įdėtas į tokį vokelį! Geri laikai buvo tie 2009-ieji.. :)

Modilininį kačiuką nuo Mildutės :) Juokingai atrodo siūlas, pervertas per ausis :D Bet kad kačiukas žalias, mane labai žavi!

Atviruką Kalėdų proga nuo fainiausių draugių D&G! Nu tipo nuo dutės ir Gario. Briedis - Poteris < 33 Viduj yra daug fainų linkėjimų, bet jų nefotkinau, nes taigi asmeniška :o

Nuostabus istorijos atsakymų į klausimus lapelis. Šita diena buvo labai faina, dainavom istorijos konferencijoj ir visą dieną linksminomės stengdamiesi išvengti pamokų :D

DAUG HARIO POTERIO LIPDUKŲ. Net nežinojau, kad juos turiu. Eisiu apsiklijuot kompą.

Ir, žinoma, kalną šiukšlių :) Kokie stalčiai be šiukšlių! Didžioji dalis jų - lankstinukų iš studijų mugės, į kurią važiavau 11 klasėj. Štai ir atskleista paskutinio tvarkymosi data - prieš 11 klasę!

O iPod'o laidą, kurį mintyse jau buvau palaidojusi, radau. Tik ne stalčiuj, o mažame maišelyje, kurio, kaip netikėtai atsiminiau, vienintelio nebuvau iškrovusi nuo parsikraustymo iš Kauno.

Karklė 2013

Karklės festivalyje pirmą kartą buvau praeitais metais. Šiais metais su Kristina nusprendėm pakartoti trijų dienų tūsą, juolab kad ir grupės šiemet buvo labai geros (ir pernai, ir visada).

Mums festas prasidėjo rugpjūčio 16 d. Dar žygiuodamos link įėjimo svarstėm, kokios spalvos bus šių metų apyrankės. Aš sakiau, kad rožinės, Kristina - kad žydros. Laimėjom abi! Mes gavom fainas žydras 8) O tie, kurie turėjo ir bilietą nakvynei - rožines. Vos tik įėjus į festivalio teritoriją ant tvoros pamačiau pritaisytą lapą su užrašu GRAŽULIO PROSPEKTAS. Tai ir buvo mūsų pirmoji festo nuotrauka, norėjom nusifotografuoti, kol dar nenuplėšė niekas to lapo. Vėliau paaiškėjo, kad šis užrašas visiems buvo toks svarbus, kad net ir paskutinę dieną kabėjo nė kiek nepakitęs.
Šiemet visi mūsų laukiamiausi atlikėjai turėjo pasirodyti pagrindinėje scenoje, todėl vos tik atėjusios užsiėmėm vietą prie tvoros (na, skiriančios sceną ir klausytojus). Ir prasėdėjom ten iki tamsos. Ir pirmą, ir antrą dieną. Pirmą dieną supratom, kad net nepamatėm, kas kitur vyksta, kaip apskritai atrodo visa teritorija. Bet kam tai gali būti svarbu, kai iš arti pamatai tai, ko labiausiai lauki :)

Liūdni slibinai

Pirmąją dieną mūsų „vinis“ buvo Liūdni slibinai. Grupė, į kurią gali žiūrėti ir žiūrėti, niekad neatsibosta. Ir greičiau jau išleistų trečią albumą, nes turi daugybę fainų naujų dainų!
Po Slibinų turėjo groti Sindikatas. Tai su Moliūgu sėkmingai laikėm tvorą, tačiau kai tik prasidėjo koncertas, pradėjo grūstis visokie girti bernai, tai mes pasidavėm :( Ir pasirodo, kad dar geriau buvo, nes viską matėm ir iš antros eilės, ir joje buvo daugiau vietos, niekas netrynė šonų ir buvo faina. Nors ir nesu Sindikato fanė ir niekad specialiai neklausiau jų, bet tikrai, kai pamatai gyvai - viskas kitaip. Buvo žiauriai fainai!
Ir kadangi po Sindikato turėjo pasirodyti Sel'as, tai mes išėjom į mašiną pavalgyti. Bet kadangi per jo koncą buvo daug garso (ir šviesų), vis tiek girdėjosi, kaip dainuoja :( Nors mes vis tiek geriau praleidom laiką!

Šiaip tą vakarą turėjom daug laisvo laiko, nes rock klube tik 12 val. turėjo groti Road Kill'ai. Bet vis tiek ištempiau Moliūgieną iš mašinos anksčiau. Nuėjom prie jūros kokiai minutei ir tada sustojom paklausyti King Charles. Moliūgs sakė, kad klausysim, jeigu neužmigsim per jo muziką. Tai žinau, kad ji gailisi tokių žodžių. Nes King Charles buvo geriausias Karklės atradimas!

King Charles

Jų muzika tokia faina! Groja biški regio, indie, rock.. Taip nuostabiai, aaa! Asmeniškai man, šitas pasirodymas buvo geriausias vakaro tūsas.

Antrą dieną turėjo būti mūsų darbymetis prie tvoros, again. Atvažiavom į Poliarizuotus stiklus. Neskubėjom į juos per daug, bet vis tiek dar spėjom gal 4 dainas paklausyt - net gaila, kad nevažiavom anksčiau. Stiklų klausėsi visai nemažai žmonių, visi taip gerai nusiteikę, šoko ir dainavo (sun)
Po Stiklų beveik visi išsiskirstė, tai mes su Kristina nuėjom užsiimti pozicijos prie tvoros. Atsistojom ties centru ir buvom pasiryžusios kovoti iki mirties dėl savo vietos.

Bix

Taip pamatėm Bix'us. Nežinojau per daug jų dainų, bet buvo labai faina, prisišokom. Prie Moliūgo stovėjo keistos merginos, kurios vos neužmigo per jų koncertą. HOW IS THAT POSSIBLE?! Vėliau paaiškėjo, kad jos suomės. Bet vis tiek truputį keista, kai visi taškosi stovėti su ausų kamštukais ir net nepajudėti. Tai kas, kad nesupranti kalbos, bet argi muzika nėra universali kalba?
Ir štai po Bix'ų prie tvoros liko daugiau žmonių. Prie mūsų stovėjo toks vaikinas, kuris užkalbino - sužinojom, kad jis yra The Rasmus fanas iki kaulų smegenų. Net turi tokią tatuiruotę kaip Lauri! Ir toks nuoširdus, matosi, kad jam tikrai patinka ta grupė, domisi ir yra pamišęs dėl jų. Todėl labai bijojau, kad kokie nors agresyvūs nenustumtų jo per koncertą toliau. Na, bet dar reikėjo atlaikyti Antį.

Antis

Anties dainų žinojau dar mažiau nei Bix'ų :D Bet buvo žiauriai gerai! :o Kaušpėdas per tą laiką (koncertavo gal apie pusantros valandos) pakeitė keturis kostiumus: iš pradžių pasirodė su kailiniais, kuriuose buvo daug raudonų ir baltų lempučių, po to su tuo kostiumu, kuris matomas nuotraukoje, po to apsirengė baltą blizgantį fraką ir galiausiai, kai išėjo padainuoti senų hitų, atėjo su paprasčiausiais baltais marškiniais. Bene labiausiai patiko Kaušpėdo artistiškumas. Grupę įdomu ne tik klausyti, bet ir stebėti. Tiesa, suomės - vis dar su ausų kamštukais.
Ir tram pam pam. Po Anties atėjo nekantrus laukimo metas, kuomet buvo būtina žūtbūt išlaikyti puikias pozicijas prie tvoros. Nes turėjo groti mano mylimiausia vaikystės grupė - The Rasmus! Ten sėdėdama netikėjau, kad juos jau pamatysiu. Mūsų draugas fanas tuoj pat prisakė mums trims stovėti susispaudus ir nieko neįsileisti, nes aišku, kad bus tokių, kurie norės prasibrauti į priekį. Ir jis buvo teisus - likus gal 20-čiai minučių atėjo kažkokia pora, mergina perbraukė Kristinai per pečius su nagais ir paklausė, ar galėtų leisti ją prie tvoros. NE. Tada po kelių minučių atėjo prie to fano, kurio vardo taip ir nesužinojom, bet jis pasakė, kad čia nėra vietos. Dar viena mergina draugiškai pasakė, kad mes stovim jau keturias valandas ir laukiam, todėl būtų nesąžininga įlindinėti. Visa laimė, kad ta porelė buvo draugiškai nusiteikusi. Tuomet jie atsistojo už manęs, paklausė, ar galės įsikibti man į šonus, kai šokinės, ir laikė mūsų užnugarį. Jie taip pat nieko nebeprileido, tad mes su Moliūgiena buvom saugios viso koncerto metu. Geriau negalėjom net įsivaizduoti! Jau mąstėm, kaip būsim pritrintos į tvorą, bet nieko panašaus nenutiko 8)

PAGALIAU!

Aišku, Rasmusai yra kieta grupė, todėl jie vėlavo 15 minučių. Bet viską jiems atleisti galima tuoj pat, vos tik pamatai išėjusius į sceną!.. OMG. Netikėjau, kad taip įsimylėsiu juos iš naujo. Niekas nebepajėgė nukonkuruoti jų, niekas.
O kas labiausiai užbūrė, tai Lauri. O džyz, nežinau kito tokio mielumo atlikėjo. Jis tik vienu centimetru už mane didesnis, tai tas mažumas padaro jį super duper triple mielu. Juodos akys tik laksto, o šypsenėlė.. Ahhh. Neina nupasakoti, nes reikia pamatyti. Žodžiu, Rasmusai forever&ever. Tiesa, vidury koncerto atsiminiau, kad kai vaikystėj juos labai labai mėgau (nu ok, gal ankstyvoj paauglystėj), tai sakiau, kad jeigu kada pakliūsiu į jų koncertą, tai po to jau galėsiu ramiai mirt. O dabar sakau, kad ne, jei pamačiau vieną kartą, tai stengsiuosi ir dar kartą pamatyt, nes užbūrė amžiams.

Nuostabu yra įsimylėti grupę iš naujo. Ir prarėkti visą balsą, ir nušokinėti visas kojas, ir nusipurtyti visą kaklą. NUO-STA-BU!

Mano mėstamiausia Rasmusų daina ^
Tą vakarą dar dasimušiau rock klube, kur grojo Wozu. Pirmą kartą apie tokius girdėjau, ir nežinau, iš kur dar įgavau jėgų per juos šokinėti ir purtyti galvą \m/ Buvo gerai.

Paskutinę dieną vainikavo mano ir Kristinos miailė - Andrius. Tą dieną mums jau skaudėjo viską, ką įmanoma skaudėt, buvom netekusios balsų, bet susirinkom iš anksto pasigamintus plakatus ir išvažiavom užbaigti festivalio.

Andrius buvo tobulas. Kaip visada. Jeigu jo balsą eitų įrašyti į navigacinę, tai specialiai važiuočiau ne ten, kur rodo, kad jis galėtų kuo daugiau šnekėti. Bene labiausiai noriu pasidžiaugti minia, kuri atėjo paklausyti tobulos muzikos, vietoj to, kad trepsėtų beach stage, kuris net nesugebėjo pritylinti savo bumčikų koncerto metu.

Andrius ir Sigitas buvo geriausias festivalio užbaigimas, todėl Karklę užskaitau 120%. Jau pradedu laukti kitų metų, kitų staigmenų ir kitų nuostabių atlikėjų.

UNBELIEVABLE

Joo.. Tai va, čia aš. Sveika gyva, vis dar su pirštais, kurie gali tarškinti kompiuterio klaviatūrą, ir galva, kuri gali sugalvoti, ką parašyti. Vakar pamačiau, kad Ineta sugrįžo į Skaitančiųjų blogą, po tikrai ilgo laiko tarpo. Paskui dar paskaičiau jos tokį mielą įrašą apie vorų ir kitas baimes. Ir dar ji man parašė, vėlgi blogų tema.. Taip aš žiauriai užsimaniau atnaujinti šį blogą. Taip gera būdavo čia rašyti, ir žinau, kad kaskart parašiusi čia, kad va, jau dabar tai tikrai neapleisiu blogo, ir vėl neparašau mėnesių mėnesius.. Bet šįkart labai noriu tikėti pati savimi, kad tikrai, tikrai rašysiu.

Per tą laiką, kol nerašiau (nuo sausio mėnesio, mhm), įvyko tikriausiai svarbių dalykų. Pavyzdžiui, baigiau savo mylimiausios ergoterapijos studijas ir dabar turiu diplomą, kuris kol kas pasitarnavo tik darbo biržoje ir dar tuo, kad pildant kokią nors anketą galiu pažymėti, kad jau turiu aukštąjį išsilavinimą 8)

Kadangi darbo vis dar neturiu, tai vasarą mane buvo užklupę tikri skaitadieniai (dabar truputį apsiraminau). Apie juos galima sužinoti mano knygų bloge, kur patalpintos visos knygų apžvalgos - tikrai nė viena vasara nebuvo tokia produktyvi skaitymo atžvilgiu. Džiūgauju.

Taip pat šią vasarą daug važinėjau dviračiu. Ne kasdien, kaip norėjau, bet visgi niekad anksčiau tiek nesu važinėjusi :D Dabar ta Palanga taip arti, o kalnai didesni atrodo važiuojant mašina, o ne su dviračiu..

Spėjau apsilankyti ir Vokietijoje. Pakeliavom, net Strasbūrą pasiekėm.

Ir Karklėj pasitūsinau, apie ką ir bus kitas įrašas.

Taigi.. Sveiki sugrįžę!

Kodėl nepadarius pertraukos ir nerašyt mėnesį į blogą? Dar daugiau. Nu, kas čia tėra. Vis tiek nieko įdomaus nevyksta. ATSEIT.

Pavyzdžiui, visą gruodį atostogavus, sausį praleidau labai turiningai, nes buvo praktika. Jos metu pas mane gyveno (ir dabar dar tebegyvena) Giedrutė. Atlikom praktiką Palangos Reabilitacijos ligoninėje, dabar jau ilsimės nuo ankstaus kėlimosi ir sunkių pacientų rankų mankštinimų, nes bent jau paskutines tris praktikos dienas plušėjom iš peties, tikrąja to žodžio prasme. Šiaip jau praktika tikrai tobula, važiuosiu ten atlikti ir baigiamąją ilgąją praktiką. Nes ten yra VISKO. Ta prasme, ir įvairiausių pacientų, ir priemonių, ir yra ką pamatyt, ir kur padirbt.. Kad ir sunkus darbas čia, bet vis tiek neatmušė noro dirbti, net ir toj įstaigoj, nes ji kažkokia tobuloka :D Aišku, nežinia, kaip ten viskas vyksta, kai esi darbuotojas, o ne praktikantas, bet bent jau užimtumo atžvilgiu mes tikrai buvom pilnai užimtos ir turėjom ką veikti, dykinėti neteko.

Be abejo, per praktiką nepamiršom ir papramogauti. Su Giedre kiekviena diena kaip pramoga :D Per tą mėnesį prigaminom visokių gėrybių, darėm pavakarojimus su draugais.. :) Mėnesio pradžioj buvo net Mantukas atvažiavęs, tai pasikvietėm dar Agnę, Gedutį ir Gvidutį ir darėm maisto ir šiaip fainų žmonių balių :D Norėčiau su jais visais išvažiuoti į kokią kelionę ir pabūti taip ne dieną ir ne dvi, nes net neabejoju, kad būtų puiku ir begalingai smagu 8) Gaaal kada nors, kai būsim žiauriai fainai uždirbantys žmonės, iškeliausim kur nors, kad ir netoli, bet su gera nuotaika ir gitara 8) Omg, dabar užsisvajosiu apie tai ir neturėsiu gyvenimo :DD

Aaai, dar ko nesu parašius (nieko keisto, nes prieš Kalėdas paskutinį kartą rašiau :D). Taigi naujus metus su Kristina ir Algirdu sutikom Rygoj :o Pirmą kartą sutikau užsieny :D Viskas būtų buvę tikrai tobula, jei ne nakvynė stoty ant lauko suoliuko/stoty ant laiptų/stoty ant kėdžių. Bomž bomž. Šiaip tai skersai išilgai išvaikščiojom senamiestį, paragavom latviškų picų, karamelizuotų obuolių (kaip iš filmukų), net pasivažinėjom tramvajum (labai mažai, nes bijojom toli važiuot ir nežinot kaip po to pareit), pažiūrėjom nuostabių fejerverkų, bet tokių TIKRAI nuostabių, išgirdom naują grupę ir šiaip smagiai pabuvom :) Aišku, kojos kelionės pabaigoj jau lindo šiknon, nes visą laiką nuo 15 val. iki 2 nakties pravaikščiojom, prastovėjom ar dar kažkaip kitaip jas varginom. Buvo nuostabu grįžti namo ir šiltai pamiegoti :D

Na, o nuo vasario 4 d. prasideda mokslai. Trumpi, tiesa, nes labai sutrumpintas semestras, tai nespėsiu net atsidžiaugt savo barakais.. Baisu pagalvoti, kad jau viskas. Viskas viskas viskas.

Nuotrauka tai visiškai ne į temą, bet vakar tuos katinukus radau, tai iškart atsiminiau, kad ir mes panašiai darėm :D 12 klasė buvo aukso amžius.

O šiaip tai neeet neįsivaizduoju, kodėl čia neparašau. Atrodo, vyksta visko įdomaus, bet va, vis patingiu. O taip nesinori užleisti šito blogo! Tai žodžiu, kas čia atsitiko per šį ilgą laiką..

Atostogauju jau dvi savaites namie, o tai yra puiku. Šeimininkauju, poilsiauju ir taip laukiu Kalėdų. Kas gali būt geriau? :o Va dabar, pavyzdžiui, prižiūriu, kad niekas nenudžiautų mano puodo su išvirtu apelsinų džemu, nes reikia jį vėsinti, po to virti, po to vėl vėsinti, po to vėl virti.. Tai žodžiu, padėjau bent trumpam lauke ant sniego, kad atvėstų. O jau kvepia!

Su mamuku pradėjom eit į chorą :D Buvau jau ir pirmas koncertas. Ką aš galiu pasakyt. Jaučiuosi kaip visada - galima sakyti, viena dainuoju savo balsą, per koncertą už manęs stovi vyrų choras.. Nu tai va, toks jau mano likimas būti fainai ir tobulai mokėti girdėti save net tada, kai to padaryti neįmanoma. Šiaip vadovas mielas labai, tik truputį keistai jaučiuosi eidama į chorą su suaugusiais žmonėmis, esu jiems labai įdomi :D

Kalėdoms pasiruošusi būsiu jau rytoj. Nes beliks tik menkas darbelis - išsikepti imbierinius sausainiukus. Bijau ir pagalvoti, bet na.. Sausainiukai tai juk ne nameliai, iškepsiu :D Tų Kalėdų visada taip laukiu, šiemet tai išvis visokių dalykų gaminu joms, o jos tik ateina ir iškart praeina.. :( Ir vėl tenka visus metus laukti. Ech.

O šiandien eisiu į karnavalą apsižvalgyti, kaip tobulėja gimnazistai, kai mūsų nebėr mokykloj :DD Einu, kol dar yra tokių, kurie mane atsimena.

khhh

Šiandien netyčia užsikabinau n-tąjį kartą skaityti senus blogo įrašus. Nežinau kokiu būdu ir į kokį įrašą atsidūriau, bet jau kai pradėjau, tai buvo sunku pabaigti.. O kiek gerų dalykų atradau!

Radau vieną video, kur aš pirmą kartą pamačiau, kaip Gv. moka pagrot VISKĄ. Ir dar kad gražiai dainuoja, ir dar kad išvis yra kažkoks nuostabus. Taip atsikasė vaizdo įrašas iš tūkstantmečio vaikų, iš istorijos koncerencijos.. Žodžiu :D Visokių pokalbių iš 2009 m. vasaros, kai Virgutis buvo Londone ir kai man dvi dienas su juo nepakalbėjus būdavo žiaurios lomkės :D Tais laikais kiekvienas įrašas buvo gausiai komentuojamas ir, kaip dažnai nutinka, komentarai buvo (ir yra) juokingesni už patį įrašą. Dar atradau nuorodą, kur galima chatinti su Dievu. Tai su tuo pasikalbėjau. Ir dar beskaitydama įrašą apie tai, kaip važiavom į pirmąją savo GMD, ir važiuodami klausėm Ibrahim Electric! Taigi mudu taip mėgdavom šitą grupę! V ir užrodė ją. Tai reiks nusipirataut muzikos ir prisiminti senus laikus (11tą klasę :D).

O šitas įrašas yra 900-asis. Tai liko visai nebedaug ir bus jau TŪKS TAN TIS!!

Pasiskųsiu

Tiesą sakant, tai visai nemėgstu skųstis, o dar labiau nemėgstu tų, kurie skundžiasi. Ir jau visai būčiau pasidžiaugusi, kad išgyvenau vieną baisią savaitę, bet.. Tada smogė suvokimas, kad vis dėlto ateinanti savaitė irgi baisi.

Savaitgalis? Ne, negirdėjau.

Ką reikia padaryti kitai savaitei:

* informatiką (beveik pabaigiau, beveik)

* trumpą referatą apie stipinkaulio lūžius ir ergoterapiją po jų

* pasiruošti praktikiniam sąnarių mobilizacijos atsiskaitymui (t.y. pavaryti 10tukui, kad nereiktų laikyti egzamino)

* savarankišką neurologijai

* savarankišką traumatologijai

Nu tai darau, o ką.. Ir šiom dienom kaip niekad yra trauka paskaityti knygą, atsipūsti, bet ne, kur tau! Guli vargšė knygutė lentynoj ir nieks jos neliečia, nes mat visokių kitų darbų turi.. Hate that.

nu tai kaip seniai rašiau..

Bet tikrai! Kas čia man užėjo.. Bene rudenis? :o

O šiaip tai.. Buvo ilgasis savaitgalis. Apskritai tai jis buvo vis tiek per trumpas, nes nespėjau normaliai namie pabūt. Bet kita vertus, buvo per ilgas, nes kai dabar reikėjo mokytis, tai gavosi šnipšššštas. Ryt kolis, bet aš esu tikras vyrs ir parašysiu vis tiek septynetui, mokydamasi ar nepersistengdama. Nes tas dalykas toks, kad nors ir labai stengiuos viską puikiai išmokti, vis tiek nesigauna taip, kaip turėtų būti pagal pastangas. Tai dabar bandysiu taikyt atvirkštinius metodus.

Ai, bet aš gi apie ilgąjį savaitgalį. Tai va, dvi dienas buvom Kriūkuose, ten, kaip visada, lapkričio pirmą su giminais valgėm skanų skanų mamos kugelį :) Vakare važiavom pažiūrėti žvakelių ant kapų :) Man vienas gražiausių metų vakarų yra Vėlinės (kartu su Kūčių vakaru). Tai va, viskas buvo labai faina, po to su šeima žiūrėjom teliką, ko paprastai nelabai darom, ypač, kad žiūrėtume visi keturi. Penktadienį dar apvažiavom pusę svieto su savo visokiais reikalais ir pasiekėm namus 8)

Gal būtume galėję ir kitą dieną važiuoti namo, kaip balti žmonės, bet šeštadienį turėjau visą dieną labai maloniai užimtą, tad negalėjom. Malonumas toks, kad turėjau leisti dieną su Agne, kurią man norisi matyti kasdien ir visada turėti pašonėj. Aplankėm kapelius, padegiojom žvakučių, sudėliojom savaip.. Planavom išdėstyti Metallicos užrašą, bet atsisakėm tos minties :D Po to nuvežiau Agnę pas brolį, o tai reiškia, kad pirmą kartą važiavau per Kretingoje esantį žiedą :o Ahaa.. Nu ten labiau žiedelis, bet vis tiek, kaip mandrai! Tai va, po to dar variau mašiną į servisą, grįžau su kita.. Labai daug pasivažinėjau, man patinka vairuoti :D Dar patiktų, kad garsinant radiją nepasikeistų radijo stotis, nes gal aš norėjau RHCP paklausyt..

Mhm mhm, bet visos linksmybės laukė po pietų! Tai reiškia, kad su Agen lankėmės pas Gedutį ir tėvelius! Aš jau prieš tai namie buvau privalgius, o pas K dar užkirtau kugelio, katrą vyrai buvo iškepę, dar visokių pyragų, raguolių ir kitų skanėstų.. Žodžiu, su Agne pukšėjom.

Tačiau tai dar nebuvo pabaiga..

Pasiėmusios Gedutį vykom į šitų fainiausių draugų susitikimą, kuris oficialiai buvo traktuotas lyg kaip ir 4C susitikimas. Tai.. Ką aš galiu pasakyt.. Nepamenu, kada išvis taip linksmai esam baliavoję, o vakar tai apskritai buvo kažkas nerealauuuuuus!!! Gvidutis parūpino nuostabų plotą, nuostabų maistą ir nuostabią nuotaiką!! Aišku, kitaip nelabai galėjo būt, kai susirenka patys fainiausi iš fainiausių. Bet ahh.. Dar šiandien gyvenu tuo vakaru ir jaučiuosi be galo pakylėta 8) Ir dainavom, ir prisišokom, ir net žaidimų žaidėm! Ir visi buvo tokie.. Nu tokie.. Super duper mega hyper awesome! Kodėl visi geri dalykai turi baigtis? Kodėl negalėjo tai tęstis begalybę laiko? :(

Žodžiu, tikrai pasisėmiau tą vakarą pačių geriausių emocijų :) Labai smagu, kad ir G galėjo su mumis būti, ir kad norėjo. Apskritai, buvo tie, kurie ir norėjo būti, tad taip ir geriausia.. Dėl to ir smagiausia :))

Taip yra

Nemėgstu piktų žmonių, susiskaldymo, intrigų, piktų apkalbų, piktų žvilgsnių, paaugliško mąstymo suaugusiuose žmonėse, prieštaravimo viskam tik dėl to, kad prieštarautų, burbėjimo, susiraukusių veidų, beprasmio pasipūtimo ir nesveikos konkurencijos.

melancholija

Ši savaitė buvo lengva ir prabėgo greitai :)

* Pirmadienį sudalyvavau konferencijoje "Senėjimas ir psichikos sveikata". Nukeliavom ten su Mildute ir dar gavom po VDU popieruką apie išklausytus pranešimus! Ir dar tobulai skanaus konferencijų maisto. Šiaip sužinojau, kad Šiauliuose yra vykdoma biblioterapija, ir gana rimtai, tai buvo įdomu paklausyti, nors pranešimas ir truko gal 40 minučių. Taip pat įdomiai pasakojo apie demenciją (gal ne pats pranešimo turinys patiko, o pranešėja, nes ji gydytoja, labai laisvai ir įtaigiai kalbėjo). Ir dar apie netektis. Klausiau ir mintyse dėjausi varneles ties tais punktais, kurie man tinka. Beveik visi.

* Paskui buvo dvi neįdomios dienos su paskaitom.

* Bet tik dvi! Tai trečiadienį su Ignute ir Valdone ta proga, kad tą savaitę nebebus paskaitų nuėjom į McDonaldą! Ten akcija dideliam kompleksui + duoda stiklinę :D Tai tas didelis kompleksas.. Pasak Ignės, kai privalgėm, maistas rėmėsi į plaučius. Gryyynai. Net sunku atsistot buvo, jau nekalbu apie ėjimą. Bet paskui su merginom nuėjom į prekybcentrį, paskui dar iki Molo pavažiavom, pračekinom visas parduotuves - kaip tikros mergaitės :D Tai išvaikščiojom tą maistą ir viskas buvo ok. Pliuuus smagiai praleidom laiką! Tūkstantį kartų geriau nei būti barake. Spėsim jame prisibūti žiemą.

* Ketvirtadienį nebuvo paskaitų, o barake nebuvo karšto vandens, tai pusę dienos įvairiais būdais prausiausi tai prausykloj, tai kambary. Nežinau kiek kartų pamiršau ir vėl prisiminiau, kad vakare turiu eiti į kiną (buvo yomayo). Su Algirdu ėjom į filmą "Kita svajonių komanda". Jam, aišku, ne itin patiko. Nes apie krepšinį. O aš tai galėčiau žiūrėt dar kelis kartus :D Keliose vietose net susigraudinau, nors ašaros, aišku, pasiliko akyse :D Nu bet toooks fainas filmas, +++.

* Penktadienį vykom į Lietuvos ergoterapeutų konferenciją! (aha, konferencijų savaitė) Buvo jėėėga. Labai labai džiaugiuosi, kad dėstytoja mus pakvietė į ją atvykti ir paklausyti pranešimų. Taip gera, kai savo srities žinovai kalba apie tavo specialybę. Viskas buvo įdomu, ir net užmezgėm naudingų ryšių su LSMU ergoterapeutais studentais! Žodžiu, buvo super mega turbo osom.

* Dar penktadienį pirmą kartą važiavau pas Vincą :)) Kuo labiau artėjo traukinys link Pilviškių, tuo labiau jaudinausi :D Ne dėl to, kad pamatysiu V, o dėl to, kad pamatysiu jo tėvus :D Bet buvo gera viešnagė :) Pasirodžiau gerai, patikau tėvams (kaip kitaip..), o kitą dieną išvažiavom kartu į Kauniuką :)

* Kaune susitikom su viberiais :) Kaip buvo įdomu! Labiausiai tai norėjau susitikt su Kristina ir Algirdu, bet buvo įdomu pamatyti ir kitus :D Kalba rišosi sunkiai su visais, dar apsunkino reikalą tai, kad mes su K, A ir V turim savo bajeriukų jau, tai tarpusavy daugiau bendravom.. Nu negerai taip, bet tai negi nebendrausi visai ir apsimesi, kad realiam gyvenime nesišneki? :D

* Vėliau tą vakarą atvažiavo tetis ir išsivežė mane ir Doncę (kuris buvo pas Mortą) į Kriūkus.

* Sekmadienį Kriūkuose buvo keturnedėlis, kurio vienintelis gerumas tas, kad po visko liko valgyt ir galėjau prisirinkt skanios mėsytės ir šiaip skanėstų į baraką!

O jei į temą, tai kažkaip.. Nuotaika tokio šūdinumo, aukštam lygy viskas.

Savaitgalis

Užsidedu varnelę

Aš ir anksčiau galvodavau, kad gyvenimas yra gražus. Bet va po šio savaitgalio tai išvis galiu labai tai tvirtinti ;D

Savaitgalis prasidėjo susitikimu su Gedučiu, su kuriuo nuėjom pavalgyti sushi ir gėrėm arbatos, kurios iš tikrųjų aš nemėgstu, bet šita buvo kažkokia skani.. Imbierinė su citrina ir medum :D

Vakare atvarė du draugeliai! Kristiną jau buvau mačiusi ir su ja pabuvusi Karklėj ir po jos, o štai Algirdą mačiau pirmą kartą! Galiu pasidžiaugti, kad žmogus pasirodė visai kitoks nei internete :) Gerąja prasme! Abu jie viberiai, čia tarp kitko :D Tai žooodžiu, pažiūrėjom visi trys pirmą naujo Glee sezono seriją ir patraukėm į Kauno naktis, kuri iš tikrųjų buvo tik viena. Visa laimė, kad pasitaikė šiltas oras, tai bent vaikščiojant nereikėjo stipti. Nes kultūros, kaip jau buvo skelbta, buvo iš tikro ne kažin ką. Arba mes neradom :D Bet su gera kompanija juk visur gerai! Tiesa, pamatėm ir dar vieną viberį grojant, ir dar porą jų sutikom (gal Krist su Algirdu sutiko ir daugiau, bet aš pusę pirmos pasišalinau).

Nes kitą dieną pas mane atvažiavo Vincas! :)) Visą dieną praleidom kartu, kaip visada daug vaikščiojom, valgėm sushi, kuris buvo laaabai skanus (numeris trylika inlove), valgėm bandelių, Vincas susipažino su Giedrute, ir šiaip buvo labai gerai :) Taip nu.. Taip gerai, kaip tik gali būti :))

O štai šiandien sužinojau, kad galėsiu dalyvauti vibe meet'e! Labiausiai fainiausia, kad vėl susitiksiu su Kristina ir Algirdu :D Bet bet bet. Prieš tai važiuosiu pas Vincuką į svečius!! O kitą dieną kartu atvyksim į Kauną pasimeetinti su kitais viberiais :)

Ir dar su Kristina lapkričio 11 d. eisim į išsvajotąjį Kaniavos koncertą!!

Laukiu savaitgalio

Nors ir sergu, bet vis tiek gyvenimas yra gražus :) Iki dar gražesnio reikia pasveikti. Nes gerai žinoti, kad kažkur yra žmogus, kuriam tu rūpi daugiau nei kitiems. Būtų dar geriau, jei tas žmogus būtų netoliese, bet negali juk norėti viso gerumo iškart.. :)

Penktadienis laukia puikus, jeigu jau klausiat. Tai, kad paskaitos iki 15-16 val. tai nėra labai puiku, bet po to prasidės linksmybės. Ir aš tikrai pasveiksiu, kad galėčiau pabūti su Kristina ir Algirdu! Labai džiaugiuosi vibe atradusi žmonių, su kuriais bendrauju ir realybėje (na, Algirdo dar nemačiau, bet pamatysiu :D). Prieš Kauno naktis žiūrėsim pas mane pirmąją naujo Glee sezono seriją, nes visi esam vienodai pamišę dėl to serialo. O po to lėksim miestan kultūrintis :) Renginiai nelabai ir rūpi, svarbu, kad žmonės malonūs bendrauti :)

O šeštadienį atvažiuos Vincukas :) Mieste bus sushi festas! :D O jeigu oras bus blogas ir neleis išlįsti pafestauti, tai patys jį pasidarysim :)

Va taip aš ir laukiu savaitgalio. Kol kas guliu lovoj, nes išvien silpna, tai nieko negaliu daryt :D

Ai. Vakar pasidariau va ką. Pagaliau!

O rytoj jau prasideda paskaitos! Dar truputį nesuvokiu to, bet tikriausiai kai jau pradėsiu rašyti į savo tobuląjį sąsiuvinį, tai susivoksiu.. Nes tikrai žinau, kad rytoj jau rašysim, ir stipriai. Taip ir prasidės trečias kursas..

Tačiau labiau už viską laukiu, kada susitiksiu su savo draugėm :)) Kaip jų pasiilgau! Ir barako jau truputį ilgiuosi, labai laukiu, kada galėsiu vėl viską apsistatyti daiktais, nes kai nusivežiau juos pasidėti, tai taip tuštu buvo.. Greičiau, greičiau į baraką ir vėl prisijaukinti kambarį! Pirmąkart atvažiuosiu greičiau nei Vita :D

Dabar nuo trečiadienio gyvenu pas Mildutę Šakiuose :) Planavom gyventi Kaune, bet persikraustėm tą pačią dieną, kai atvažiavau. Per dienas žaidžiam su Ausyliu, labai smagus katinukas :) Galėtų toks gyvenimas niekada nesibaigti, kai geriau pagalvoji. Sėdi, žaidi, tada paskaitai knygas, vėl žaidi.. :) Arba norėčiau būt katinu. Jam visa garbė namuose :D

Mano antroji nuotrauka su Ausyliu

Nežinau, ar barake turėsiu internetą jau, tai gal nebus kaip pasidalinti pirmosios dienos įspūdžiais. Ir šiaip įspūdžiais.

ateina ruKsėjis

Daiktai jau kaip ir sukrauti, lagaminai išmėtyti po visus namus.. Truputį susitvarkiau gyvenimą, bet gal dar ne visai. Nebuvo jis toks jau sujauktas, tik viskas po truputį stoja į savo vietas :) Džiugu.

Porą savaičių pagyvensiu pas Mildutę, tai bus smagu! Ji turi Ausylį, kuris yra katinas. Tai jau labai laukiu susitikimo su juo, nes feisbuke jau esam susidraugavę..

Išvis, laukiu, kada važiuosiu į Kauną (rytoj). Jau kažkaip truputį pasiilgau. Tikiuosi, kad šiemet padarysiu daug įdomių dalykų (o, atsiminiau, kad reikia užpildyt savanorystės anketą). Paskutiniai metai turi būti su trenksmu! Viskas bus gerai, viskas bus gerai, viskas bus faina, tikiu tuo :)

Naujas draugas

Dar esu pažadėjusi parašyti šitą įrašą, tai rašau.

Susiradau naują draugą. Istorija yra tokia, kad vibe po RHCP konco visi, kas ten buvo, labai svaiguliavo, pykdė kitus savo džiaugsmu ir niekaip negalėjo pamiršti to jausmo, kaip buvo nuostabu, o ypač tai Vincas. Jeigu paklaustumėt, kaip taip įvyko, kad mes pasidarėm tokie draugai, tai neatsakyčiau, nes ir pati nesuprantu. Tiesiog.. Kalbėdavomės vibe, bet tik po postais, nu nedaug. O paskui prasidėjo..

Tris ar keturias dienas pabendravom FB, bet taip jau LABAI pabendravom :D Doncė net pradėjo iš manęs šaipytis "Nepamiršk parašyt Vincui" ir panašiai. Na, bet brolio reikia klausyti, tai aš ir nepamiršdavau :D

Kai buvom pas Mildutę, tai naudojausi telefono internetu, kad galėčiau kalbėtis su V, bet tai pasirodė baisiai nepatogu. Tai dabar labai dažnai išsikrauna telefonas, nes tiek bendraujam, kad ką žinau :D Gal nenormalu..

Galiu ramia širdim pasisakyti, kad visiškai netikėtai radau žmogų, kuris yra beveik mano antrininkas. Tad jeigu man atsitiktų kas nors baisaus, galiu būt rami, kad pasaulyje liks dar vienas toks nerealiai fainas žmogus, kaip aš :D Du skirtumai, kuriuos prisimenu, yra tai, kad aš mėgstu HP, o jis - LOTR, ir mūsų mėgstamiausios Metallicos dainos nesutampa. Jepaa. Ir išvis, kai labai paprasta su žmogum bendrauti, ir NORISI tai daryti, nu tai argi gali būti blogai? :)

Esu mėgėja naujų pažinčių, bet va tokių vis dėlto gal nedažnai tenka patirti. Ir gerai, nes negali su visais tapti puikiais draugais :)

atsirado internetas!

Būna faina, kai pagaliau atsiranda internetas.. Per audrą pirmadienį žaibas iškirto iš vaizdo mūsų modemą, o TEO visą savaitę nesugebėjo atvežti naujo, nes taip, tai tikrai užima daugybę laiko. Atvežė šeštadienį ir padavė modemą KIEME. Viskas. Žodžiu, mūsų šeima pikta ant jų, tegul eina kur nori.

Mąstau, kokių įvykių nutiko.

Sekmadienį su mama, Donce ir Agne važiavom į Kriūkus :) Ai ne, reikia pasakot nuo anksčiau. Šeštadienį su Gvidu, Laima, Agne ir Gedučiu važiavom į Girulius, kur vyko dpoezija.lt susitikimas :)) Tai visą pusdienį klausėmės dainų dainelių. Buvo ir gražių, buvo ir nelabai. Ta prasme, gal ir būtų visos gražios, bet kai 22 val. vakaro žmonės ateina ir dainuoja dainas, per kurias vos ne patys verkia, tokie oi kokie menininkai, o galiausiai dar sumąsto paskaityt savo eilėraščių CIKLĄ, tai sori, ne laiku ir ne vietoj. Bet šiaip tai viskas ok.

Nu va, o sekmadienį jau važiavom į Kriūkus. Tą dieną atseit tvarkėm aukštą, mama rado kortelių žaidimą, kuris vadinasi FLIRTAS :D Laaabai geros kortelės, mano močiutės. Tai mes ten visą dieną ir žaidėm, nes labai juokingai parašyta, ir net vežėmės pas Mildutę (nes pas ją vykom pirmadienį). Agnė Mildutei buvo staigmena, mėgstu daryti tokias staigmenas. Labai linksmai praleidom tą parą pas ją, nu nes ar pas Mildą galima laiką praleisti liūdnai?? Nikagda. Taip mėgstu pas ją būti! Nesvarbu, kad tos dvi dienos buvo didžiojo apsivalgymo metas, nes, pavyzdžiui, pirmadienį, visą dieną valgėm. Net neatsimenu ką. Kitą dieną stengėmės mažiau, bet vis tiek daug valgėm ir o ne - visko neišragavom.

O toliau tai hm.. Va vakar buvom American Spirit parodoj, kaip ir kiekvienais metais :) Buvo visai fainai, ypač pabaiga :D Buvom su tėvais, Agne, Gedučiu ir Vytuku. Pabaiga buvo faina, nes važiavom su Petru parade ir visiems mojavom, nuo šypsenos sutraukė žandus ir visi buvo labai laimingi. O po to su Agne ir Gedučiu užėjom į kambarį arbatos, tai daaar prasėdėjom, o Agnė net liko nakvot (nu grįžo namo, sesuo palaidūnė :D) ir mes nuėjom miegot nesakysiu kada.

Šiandien varom į tokią atseeeit ekskursiją, kur reikia važiuot pagal nuorodas lapuose ir fotkint objektus, ir tipo varžytis, kas geriau ir labiau laiku atvažiuos. Zebaaa.

Vakarais

Šiaip jau vakarais ne kažką teveikiu. Dažniausiai pas mus būna įjungta olimpiada, nes nieko įdomiau vis tiek negali pažiūrėti, kas sėdi šiaip, kas prie kompo, kas į rankas knygą paima (aš).. Prieš porą dienų, prieš Meilutytės plaukimą, mama užsimanė eiti žaisti badmintoną :D Kaimynai tikriausiai galvoja, kokie čia sportiški žmonės gyvena, kad beveik kas vakarą žaidžia. Nu faina, nieko nesakau :D

O štai šįvakar turėjau svečią :) Ir tai buvo ne kas kitas, o mielasis Gedutis :) Labai džiaugiuosi, kad pagaliau jis atrado laiko ir panoro aplankyti draugę ir neoficialią sesę :) Pasėdėjom, išgėrėm erbetos (daviau jam gerti iš V puodelio, tik to nesakiau), kai paskambino Agnė, kad jau su Ievute atmynė į Kretingą ir laukia mūsų estradoj :) Ten renkasi Kretingos jaunimas, kuris geria ir rūko, ir mums būnant net du kartus buvo atvykusi policija apžiūrėti, ar viskas vyksta pagal viešosios tvarkos taisykles :D Šiaip ar taip, mums nerūpėjo jokia policija, nes mes tiesiog sėdėjom visi keturi ir daaaug juokėmės, tai bent žmonės prisiklausė :D Grįžau tik apie pusę 11.

Džiaugiuosi ir aš pamačiusi merginas, ir Gedutį, manau, ir jam buvo neliūdna su mumis pabūti :) Draugai yra draugai! Niekur nereikia nuo jų slėptis, nes nuo tokių puikių draugų, kaip mes, tiesiog neįmanoma to padaryti :D