Šventė

SU BLOGGERIŲ DIENA, MIELIEJI!

STIPRYBĖS IR IŠMANYBĖS PILDANT SAVO TINKLARAŠČIUS!

Vasara 8-)

BAIGIAU PIRMĄ KURSĄ. Neįtikėtini žodžiai, bet teisingi. Greit prabėgo iš tikrųjų, ypač šis sumautas pusmetis. Kuris, beje, padovanojo man didesnius pažymius nei pirmasis! Turbūt todėl, kad visi dalykai čia buvo sunkūs ir visus dalykus labai mokėmės. Atitinkami ir pažymiai :)

Šiandien gi buvo Didysis E. Slaugos. Buvo labai baisu visą rytą, bet ėjau pirmu užėjimu, išsitraukiau gerą bilietą (nes egzas žodžiu) ir viską atsakiau. Neskaitant to, kad kai reikėjo iš ampulės prisitraukti į švirkštą tirpalo, tai ŽIAURIAI drebėjo rankos, vos nepradėjau juoktis. Nu man taip juokinga buvo, kad šiaip tai viską mokėjau, o čia taip tragediškai jos drebėjo.. Ir dar paskui dingo adata, bet uždengta, tai gal kas nors ras. Dėstytojai nesakiau.

Rytoj atvažiuos mama arba tetis ir varysiu namoooo!!

Pasieniečiai

Šiaip jau šį savaitgalį planavau mokytis neatsitraukdama nuo knygų, nes ryt man Didysis E. Bet netikėtai atsirado tokia pramoga, kuri pasitaiko labai labai retai. Kelionė į gimtąją žemę!! Jeigu jau drįsot pamiršti, kas yra gimtoji žemė, tai sakau. Slavikai. O juose - Garis.

Tai penktadienį kuo stipriausiai kibau į knygas, dar šeštadienį beveik visą dieną, nes apie pusę šešių išvariau į Šakius. Šeštadienį vakare pagaliau į Slavikus atvažiavo Garis ir aš, Mildutė bei Virgis galėjome važiuoti ten. Visai smagu buvo, ypač tai, kad pamačiau Garį po dvejų metų pertraukos, kas nėra labai normalu. Pabuvom pabuvom ir važiavom namo.

O Slavikai taigi pasienio ruožas. Tai krč. Atvažiavau į juos po TREJŲ metų pertraukos, išvis vos ne pirmąkart gyvenime neturėjau su savimi jokio asmens dokumento, o mus sustabdė pasieniečiai!! Taigi nenormalu :( Kiaulystės dėsniai kažkokie. Labai ten jie tikrino Virgučio mašinos dokumentus, ir Mildutės turbūt dokumentą, nes aš tai neturėjau. Tačiau sakė, kad šįkart keleivės pasigailės. Pasisekė, o tai būčiau galėjus pasėdėti pasieniečių mašinoj, kol Virgis atgabens dokumentus. Na, gal ir linksmoka būtų, taigi būčiau kiek visko pamačius, pasišnekėjus.. :D Vis tiek ten naktim mašinų nevažinėja, tik va mes vargšeliai studentai pasipainiojom..

Reikėjo sakyt, kad gyvenu pasieniečių gatvėj, gal būtų iškart paleidę, nes suprastų, kad neturiu nieko prieš pasieniečius.

Jau beveik nebijau egzamino, nes viską labai neblogai moku. Nuostabu :)

Nuotykiai

Nuo ketvirtadienio iki šiandien buvau pas Arnuką, kuris man buvo padaręs labai skanų tinginį :) Taip pasigardindavom pusryčius. Ačiūūū :)

Na, bet kadangi pavadinau įrašą taip, kaip pavadinau, tai papasakosiu apie nuotykius. Jie prasidėjo dar Kėdainiuose, laukiant autobuso.

Stovėjom su Arnu prie stoties ir laukėm. Dar buvo dvi merginos, kalbėjosi. Iš kažkur išdygo du visai girti jaunuoliai (20+) ir kažką joms pasakė. Bet kadangi merginos su tais pijokais nesikalbėjo, tai jie nuėjo. Ir jau praėjo pro mus, Arnas kažką pasakė, o aš 'nee'. Tai tie atsisuko ir pradėjo mane ginti, sako, ko tu lendi prie tos panelės, nematai, kad nenori. Ir artėja prie mūsų. Aš išsigandau, nes nežinia kas galėjo tiems pusdurniams užeiti, be to, jų šleivi dantys. Na, jie ten visaip iškoliojo vargšą Arnutį ir mes nuo jų pabėgom į stoties pastatą.

Bet turbūt paklausit, kodėl įdėjau tą žemėlapį su raudona juosta. Todėl, kad čia antras nuotykis.

Jau laimingai grįžau į Kauną, bet sugalvojau lipti ne stoty, kaip visada, o prie pilies. Taigi nuo ten daugiau autikų važiuoja, o ne tik du, tai aišku, kad greičiau grįšiu. Na, išlipau, žiūriu, tuoj bus 10 troleibusas, kaip puiku. Jis važiuoja ne pro stotį, o kyla į Savanorių kalną (jį matome žemėlapyje). Tai į jį įsėdau ir jau džiaugiausi, kad greit būsiu namie. Bet nesidžiauk anksčiau laiko, kaip sakoma. Pavažiavau vieną stotelę, ir tame kalne, dar nedaug į jį įvažiavus, sustojo eismas. Avarija. Vairuotoja išleido visus, sakydama, kad nežino, kada pravažiuos. Tai aš galvojau, kad palipsiu į kalną ir įsėsiu į kitą. Kažin, ką bandžiau apgauti - taigi jeigu kalnas užsiblokavęs, tai jokie troleibusai nepravažiuoja. Žodžiu, my mistake. O avarija buvo tokia, kad kažkoks nuo motociklo nusivertęs ir toli nuskridęs, šaukia rėkia ten, baisu. Tai aš visgi neapsisukau ir nenuėjau į artimesnę stotelę, kuri matoma baltoje gatvėje pažymėta tašku, bet užlipau į kalną, praėjau gatvelėmis ir nuėjau į Petrausko gatvę, kur buvo stotelė, iš kurios važiuoja tie patys autobusai, kaip ir iš tos artimesnės, į kurią galėjau nueiti. Žodžiu, pakeliavau pėščiomis po Kauną, o dar kadangi buvo baisiai karšta.. :/ Iš to norėjimo greičiau grįžti, grįžau kokiu pusvalandžiu vėliau.

Dar sugalvojau tikslų vasarai:

1. Mokytis medicininę vokiečių kalbą

2. Per dieną išgerti bent 2 litrus vandens ir į tai įtraukti šeimos narius

3. Skaityti klasikinę literatūrą

4. ...

Tikiuosi, kad sąrašas dar pasipildys. O dabar ate, gerų jums nuotykių

Jammin

Vis paliūdžiu dėl savo blogo. Nors ir apsireiškiu čia retkarčiais, bet kaip būdavo smagu, kai rašydavau čia kasdien! Ir man pačiai būdavo smagu, ir kitiems turbūt. Nesuprantu: negi mano gyvenime nebevyksta nieko įdomaus? :( Ale norėčiau, kad vyktų kas nors įdomaus..

Pažiūrėjau, kad daugiausiai įrašų esu parašiusi tada, kai mokiausi Šakiuose. Žinokit, rimtai, tada nebūdavo tokios dienos, kad neturėčiau apie ką parašyti! O tai, kad per tų metų gegužę parašiau 40 įrašų irgi kažką sako. O dabar tai nesąmonė kažkokia.

Baisiai nemėgstu, kai būna taip karšta, o vasarą taigi bus dar karščiau.. Šiandien išėjau į lauką ir jau nesveikata. Tai rytoj niekur neisiu.

Sergu

Turiu baisią slogą, kosulį ir dar šiek tiek temperatūros. Grybų karas.
Šiandien prie pietų stalo tėvai kalbėjosi apie tai, kaip valstybė mus apgaudinėja ir vagia, ir t.t. Tai va, o pokalbio pabaigoje sakė, kad kai baigsiu mokslus, važiuočiau gyventi į užsienį, tuo pačiu ir dirbti, aišku, nes medikai ten reikalingi. Aišku, medikai ir čia reikalingi, bet ergoterapeutų Lietuvoj atseit niekam nereikia. Kur čia reikės, kai visokie dideli ponai turbūt net negirdėję tokio žodžio. Tai va. Ir svarbiausia, kad ten kitur žmonės turi kažkokias gyvenimo garantijas, ko tėvai nemato mūsų šalyje.
Tai ir pradėjau galvoti, kur čia norėčiau išvažiuoti gyventi. Aišku, pirmiausiai į galvą šovė mano mieloji Vokietija. Manau, ten lengvai adaptuočiausi ir dar man būtų faina gyventi. Nors niekad negalvojau, kad noriu išvažiuoti visam laikui, tačiau niekada nesakyk niekada. Ypač kai tėvai taip sako..

Trečia dešimtis

Tai ką, šiandien jau oficialiai įžengiau į penktąją (visai ne, į trečiąją) dešimtį. Susimaišė žodžiai.

Nuotraukoje matote įstabiausią gautą dovaną. Ją gavau nuo mylimiausių grupiokių, nuo tų, kurias dar mėgstu matyti. Tai matot, jų daugiau nei trys ;) Šiaip jau man visos dovanos labai fainos ir kitos net netikėtos. Dar labai smagu, kad gavau iš Karoluko gėlytę ;D Nu jis Ignės brolisdvynys, smagu, kad pasveikino asmeniškai :) Ta proga, kad šiandien visi mane myli, valgėm tortuką.

Šiaip pagalvojau, kad malonu sulaukti sveikinimų. Neaišku, kiek tų žmonių iš tikrųjų atsiminė mano gimtadienį, o ne pamatę ant feisbuko sienos.. Bet ai, vis tiek malonu. Nors smagiausi tie, kurie yra bent kiek ilgesni nei "sveikinu" ar "sveikinu su gimtadieniu". Jo jo, esu išranki ;) Taip turbūt ir susiskaičiuosiu, kurie atsiminė be interneto pagelbėjimo, nes šiemet gavau kaip niekad nemažai fainų ir širdžiai mielų pasveikinimų :)

Dar žinokit labai bijojau, kad lis ir negalėsiu eit su suknele. Vakar kokį tūkstantį kartų patikrinau meteo.lt, bet ten prognozės nesikeitė.. Tai prieš išeidama persirengiau kokius penkis kartus, kol galiausiai vis tiek išėjau su suknele, su viena mintimi galvoje: "Kaip bus, taip bus" :D Nu ir nieko blogo nenutiko, va. Turbūt ir gerai, kad pasiklioviau savo norais. Žinot, jau 20 metų, jau savarankiškėju.. :)

URAAA!

Patekau į galutinį savanorių sąrašą, ir dar į savo svajonių atsakomybę!! Spėkit, kas būsiu. Aha, VALYTOJA!! Omg. Iš visų žmonių tik aš ir dar 5 vaikinai, matyt, pasirodėme verti šios garbės 8-)

Žiobriai

Šį savaitgalį teko apsilankyti Kriūkuose. Vyko dešimtosios Žiobrinės. Jau dešimtosios! Ir žinot, ieškojau dabar senesnių įrašų apie senesnes žiobrines, nes norėjau parodyti, kaip ten viskas vyko anksčiau. Ir ką radau? Nieko. Nebent kokiam džiaugsmingam gimtadienio įraše pasitaikydavo vienas kitas sakinys apie tai. Tai jei norėsit ir netingėsit, tai patys susirasit :D
O šios žiobrinės buvo visiškai kitokios. Pirma: jose nebuvo Justės, kuri dabar žiobriauja Mančesteryje :D Antra: neturėjau šalia bent devynių draugų, kurie būdavo mano nuolatinė palyda. Trečia: neturiu ir firminės nuotraukos, kurioje tie patys žmonės būdavo aš, Laima, Justė ir dar Mildutė. O visi kiti keisdavosi. Šiemet buvau tik su tėveliais ir dėl to buvo kažkaip nei šis, nei tas. Keista, pripažinkit, kad keista :D Šiaip ar taip, sutikau tai, ką ir norėjau sutikti. Ričarduką, savo geriausią Kriūkų klasioką, kuris, pasirodo, gyvena per vieną baraką nuo manęs. Normalu. Paulių, kurio nemačiau du metus :D Ir Lauryną (jį netikėtai, bet supratau, kad faina susitikti :D), savo geriausią Šakių klasioką. O nuo kitų arba pasislėpiau, arba tiesiog jie manęs nematė, nes aš jau nebeegzistuoju jų atmintyje. Džiaugiuosi, nes atsibostų visiems pasakoti, kaip man sekasi - man rodos, virstu mama.. :D
O šiandien (nu jau vakar, velniava, nespėjau parašyti laiku) su Arnuku buvom nuvažiavę pas Virgutį ir pasveikinom jį su jubiliejumi ;D Man patiko, kad jis džiaugėsi dovana ir kad dar neturėjo to daikto nusipirkęs, nors aš juk Mildutės prašiau prižiūrėti, kad nenusipirktų :D
Dabar jau turėčiau eiti miegoti, nes ką žinau. Vėlu. Bet turbūt dar paskaitysiu senus įrašus, tuos pačius seniausius. Jie juokingi ir kai kurie net malonūs prisiminti :D
Ai, įrašą pavadinau žiobrinių garbei, kad kitais metais pagaliau žinočiau, kur ko ieškoti.

kažkaip gal mėgstu velnius

Šiandien buvo smagi diena, nes buvau susitikusi su Linute!! Visus metus, kol esu Kaune, planavom susitikti, bet kada ji beparašydavo, tada aš mokausi.. Tai taip ir nesusitikdavom, tik vieną kartą, gal kokį spalį, netyčia susidūrėm gatvėj. O taip džiaugėmės, kai pasakiau, kad Kaune studijuosiu - va, galvojam, jau dažnai galėsim susitikti. NĖ VELNIO.

Dar šiandien buvau nuėjusi lievai atsiskaityti anglų. Nu bet nesuprantu kodėl, ale ta dėstytoja rašo man 10 išvien. Tai aišku, dėl manęs kad ir 11 tegul rašo, bet jaučiu tokią nesmagią neteisybę prieš kitus. Ai, bet ji visiems pažymį pakelia :D Tai gal tada ir nieko. Esmė yra tame, kad labai nemėgstu, kai mane spaudžia. Ji sako šiandien: "Tikiuosi rytoj iš tavęs sulaukti gero pristatymo". Nu ir tai taip įpareigoja, po velniais :( Geriau jau nieko nesakytų, nes dabar tai jausiu kažkokią nekokią įtampą vien dėl to, kad kažkas kažko labai iš manęs tikisi. Tad teks eit pasimokyt.

Ir paskutinė naujiena - nuo kitų metų būsiu grupės seniūnė. Velnias. Bet man taip nusibodo tas jausmas, kai prieš dėstytojus būna gėda vien dėl to, kad nėra seniūnės ar ji kažko nepadarė.. Tikiuosi, dėl manęs niekam nebus gėda, ir įsivesiu tvarką grupėj, po paraliais :D