Maisto balius

Šįryt grįžau iš maisto baliaus. Jis, aišku, vyko pas Aušrą :D Kur daugiau gali vykt maisto baliai.. Valgėm šernienos zrazus 8-) Nom nom nom.

Nežinau, ką čia šventėm, tikriausiai nieko :D Taip sau smagiai pasisėdėjom :) Pradėjom balių keturiese: aš, Arnas, Levita ir Brigita :D Paskui prisijungė ir Aušra, o neilgai trukus atėjo hašo draugai. Jie dirba Lūšies take, strėlėse, gumose ir rutuliuose, tai įgavom labai naudingų pažinčių :D Pasisekė be galo. O smagiausia buvo, kai atvažiavo Gvidas, Laima ir Vytis :) Gvidas atsivežė gitarą, tai visi hašo draugai buvo sužavėti ir vis prašė grot ir grot, o Gvidučiui truputį sutino ranka :( Tokia ganglija iššoko. Bet smagiai padainavom, Gvidas net atliko Enrique Iglesio "Hero" ;DDD Gaila, kad jie nepasiliko pernakt, nes Vyčiui reikėjo į vestuves, o Laimos tėtis Gvido su šautuvu laukė :DDD

Gaila dar ir kad Virgučio nebuvo. Nu bet gal kitam baliuj..

A, beje, pusryčių haše dar niekad nebuvau valgius :D

Šitas blogas

Kokias dvi valandas vietoj to, kad skaityčiau knygą, skaičiau savo blogą. Labai mėgstu tai daryti. Pamenu, kažkada su Milena kalbėjom, kad būtų puiku, jei blogą išleistų kaip knygą. Manau, ji būtų vertingesnė už visokius byberių šlovės kelius.

Bloge kaskart atrandu tokių dalykų, kuriuos būnu pamiršusi. Tada jie man buvo labai svarbūs ir aš apie tai parašiau. Ir, o dievai, nejaugi aš ir dabar tokia smulkmeniška?? Nors nesiskundžiu - jei nebūčiau taip smulkiai visko aprašiusi, tai dabar nebūtų ko prisiminti. Viską taip gera prisiminti :) Na, aišku, būta ir juodų akimirkų, bet visgi dažniausiai aš iš savo blogelio tik šypsau arba kvatoju ;D Galybė mielų dalykų čia yra užfiksuota, dabar smagu prisiminti :)

Gal ir pasikeičiau kažkiek per tuos metus, kai rašau čia. Kaip sakot?

Beje, liūdniausias dalykas - kad nebėra tiek komentarų. Anksčiau būdavo beveik po kiekvienu įrašu po 6-15 jūsų pasisakymų! Kai kur jie dar linksmesni už patį įrašą ;D Kur viskas dingo? :(

Išleistuvės

Penktadienį ir šeštadienį teko apsilankyti dvejose išleistuvėse. Vienos buvo Kriūkuose, kitos Šakiuose.

Kriūkų išleistuvės buvo neapsakomai liūdnos. Na, visi eilėraščiai ir dainos apie išėjimą, apie paskutinį kartą ir t.t. Pati kelis kartus vos neapsiverkiau, tai nežinau, kaip dvyliktokai ištvėrė. Gal ir neištvėrė. Lažinuosi, kad daugiau kaip pusė mamų irgi verkė ir raudojo. Kriūkų išleistuvėse buvom todėl, kad mokyklą baigė mamos mokiniai :) O aš ta proga dar pasveikinau Emiliją (nuotr.), kuri buvo mano vaikystės geriausia draugė ir mes draugavom nuo kokių trijų metukų :) Taip įdomu matyti ją tokią užaugusią merginą :)

Tą patį penktadienį dar norėjau būti ir kitose išleistuvėse - Žiburio gimnazijos. Keturis metus vis planavau, kaip aš ten nuvažiuosiu ir pasveikinsiu atitinkamus žmones. O va dabar, kai jau buvau Šakiuose, negalėjau nuvykti :((( Laikai susikirto, o labiausiai tai dėl to negalėjau, kad kaip tyčia tądien neturėjau kur nakvoti :( Nu žiauru.

O šeštadienį buvom Varpo išleistuvėse, kur pasveikinom irgi mamos mergaitę (tik ji išėjo iš Kriūkų mokyklos). Ta šventė buvo žymiai linksmesnė ir man ypač padarė įspūdį viena mergina, kuri gavo atestatą, kuriame buvo visi dešimtukai, du egzai po 100 ir du po 99.

Po tokio savaitgalio vėl užsimaniau savo išleistuvių. Atsiminiau, kaip viskas buvo puikiai ir smagiai, kokie visi buvo gražūs ir gerai nusiteikę, jau paskutinį kartą.. :)

Atostogos

Nuo pirmadienio iki šiandien turėjau svečiuose grupiokę Giedrę :) Labai smagu, kad turiu bent vieną tokią fainą grupiokę, kuri gali atvažiuoti į svečius :D

Per tas dienas aplankėm visko :D Pirmadienį netikėtai nuvažiavom į Telšius - labai gražus miestas, jei nebuvot, tai rekomenduoju nuvažiuoti ir pasivaikščioti. Antradienį kartu su Gvidu, Vytka, Šariu ir Levita nuvažiavom į hašą giros, iš ten nuvažiavom į Palangą, iš kurios su Giedre važiavom į Šventąją aplankyti dar vienos fainos grupiokės Ignės. O vakare nuėjom į "Atžalyno" spektaklį "03" - labai neblogas spektaklis, patiko. Trečiadienį jau normaliai išsimiegojom, truputį patinginiavom ir išėjom į Kretingą, prie saulės laikrodžio. Vakare įvyko laukčiausias dalykas mano gyvenime - važiavom į paskutinį Hario Poterio filmą.

Šiandien Giedrutė jau išvažiavo.. Kaip tik ir lyti pradėjo :D Žodžiu, smagu buvo, kad ji atvyko. Mėgstu tokias grupiokes :D

We are the champions

Kaip būna kūl, kai lietuviai kažką laimi! O čia dar, žiū, ir tapo pasaulio čempionais! Džiaugiuosi, kad auga tokia karta Lietuvoje, senukams jau laikas į senelių namus tuoj bus :) O štai ima ir iššauna tokie jaunuoliai, kaip, pavyzdžiui, Valančiūnas, pelnantis 36 taškus finalinėse rungtynėse :D Super, yra kuo džiaugtis, o mūsų vėliavos spalvos LABAI gražios! :)

Vyšnės

Šiandien visą dieną su Arno mama, Ugne ir Arno teta prabuvau Salantuose (vis norisi sakyti Slavikuose - ak, ta nostalgija..). Ten skynėm vyšnias. Kadangi vakar sode šventėm senelio gimtadienį, mama pasakė, kad važiuos, o aš pasisiūliau padėti. Šiaip ar taip būčiau visą dieną namie prasėdėjus ir nieko gero nenuveikus (išskyrus tai, kad būčiau išmokus kokius 70 vokiečių žodžių). Dabar vis pažiovauju, nes atsikėliau ne laiku, galėjau valandą pamiegot, ir viskas būtų buvę gerai. Beje, nuo tų vyšnių turiu mėlyną pirštą. Ne, ne mėlyną, o fioletavą. Dėdė sakė, kad dabar tokia spalva madinga, tai nešioju, nesiplaunu.

Šis savaitgalis buvo vaikų balių savaitgalis.

Šeštadienį buvo Matuko krikštynos, kurios vyko Rumšiškėse. Buvo labai įdomu ir gražu, nes ten prieš krikšto sakramentą valandą buvom troboj, kur tokia moteriškė vedė kaip ir edukacinę pamokėlę apie XIX a. krikštynas. Tai ten viską darėm kaip senovėj, ji daug papasakojo. Žodžiu, labai įdomiai. O Matukas tai yra toooks fainas vaikas! Labai draugeliai mes su juo ;D Kiti vaikai mane ten nuvargino, nors su jais net nebuvau - bet jų lakstymas ir kontrolės nebuvimas tiesiog erzino.

Kai grįžau dar užsukau į Lieputės gimtadienį :) Bet nors ir buvau labai pavargus, vis tiek truputį susidraugavau su Liepute :)

Vakare susigalvojau dienotvarkę, kurią stengsiuosi įgyvendinti kasdien.

Atsikelsiu 10 val., pusryčiaudama pažiūrėsiu vieną serialo seriją. Tuomet apsitvarkiusi (nes dažniausiai reikia) eisiu mokytis vokiečių žodžių. Išmokusi eisiu valandą paskaityti knygą, o po to - padaryti keletą vokiečių pratimų su tais žodžiais, kurių tikiuosi nepamiršiu. Po to galėčiau vėl sau leisti pažiūrėti serialą ir papoilsiauti. Ir vėl griebtis knygos.

Tikiuosi, kad viskas pavyks, nes knyga jau suįdomėjo, o ir kitus dalykus reikia padaryti pagaliau.

šitas karštis užknisa, užknisa, užknisaaaa. vakar nuvažiavom su mama prie jūros, tai aš beveik visą laiką zyziau, kad noriu namo, nes baisiai svilino saulė ir nėjo išgulėt net :(

dar buvau susitikus su Gvidučiu, aplankėm hašą.

eisiu ką nors paneveiktk, nes nuo karščio ir nieko neveikimo yra labai pavargstama.

Seserys

Šiandien susitikau su Deivyda! Ji atvažiavusi į Palangą su teta ir pusbroliu. Tad išgelbėjau ją nuo vienišo gyvenimo (arba nuo pusbrolio ir tetos) ir pabuvom kartu :) Smagu susitikti seserį. Apėjom pusę Palangos, tad dabar skauda ne tik užpakalį, bet ir kojas :D

Dviratininkų klubo trip'as

Šiandien pagaliau išsipildė mano ilgų metų svajonė nukeliauti iš Palangos į Šventąją dviračiais! ;D Kiek metų jau noriu tai padaryti, bet vis niekas su manimi nenorėdavo.. Bet va, šįkart mes su Mildute, Virgiu, Arnuku ir Vyčiu tai padarėm.

Dviračius susigrūdom į mašinas - man teko sėdėti dviračių raizgalynėj, bet džiaugiausi, kad išvis nereikėjo su tuo dviračiu važiuoti į Palangą. Dar 10 km būtų pratrynę šiknoj papildomą skylę. Kai jau šiaip ne taip išsikrapštėm (turėjom visokių techninių nesklandumų, kuriuos vyrai sėkmingai pašalino), tai nulėkėm su vėjeliu iki Palangos.

Važiuoti buvo labai linksma ir smagu būryje gerų draugų. Šiaip jau tuo dviračių taku tikrai daug žmonių važiuoja, smagu. Buvo atkarpų, kur buvom vieniši keleiviai, bet šiaip tai viskas buvo ok. O numynėm tai tikrai greitai. Užtrukom makštdaug valandą su keliais sustojimais.

Šventojoje prie jūros išsitraukėm iš kuprinių maistą, turėjom visokių sumuštinių ir dar truputį sausainių desertui (ir obuolių). O jau kaip skanu buvo! Nu visada gamtoj skaniau valgyt, ypač kai atmini dviračiais į numatytąją vietą ;D Viena buvo aišku. Po to mes ant dviračių nenorėjom užlipti ir išvis norėjau juos ignoruoti, nes turiu naujų draugų mazolių ant savo gluteus maximus :D

Dabar tikiuosi, kad nuvažiuosim į Nidą arba bent jau į Juodkrantę dviračiais :) Ne šią ir ne kitą savaitę :DDD