Kalėdos

Kiek pasiskaitau vaibe, tai pusei žmonių kažkokios lievos Kalėdos, nepatenkinti ir panašiai. O man jos buvo geros! Kaip Kalėdos gali būti blogos, aš nesuprantu.

Pavyzdžiui, jei klaustumėt apie dovanas, tai gavau bilietą į Harlem gospel choro koncertą (netikėta.. :DD), kolonėles prie kompiuterio, kumštines pirštines, arbatos, arbatos, riešutų (nom nom), obuolių (nom nom), arbatos, arbatos. Aha, gavau kaip niekad daug arbatos! Nerealu :) Vėl galėsiu kelti savo draugams galvos skausmą, kai ateis į bendrabutį išgerti arbatos, o aš pasiūlysiu išsirinkti iš galybės rūšių :D Muahahaa.

Jei ne apie dovanas, tai pirmą Kalėdų dieną, kaip visada, su tečiu ėjom į bažnyčią. Paskui valgėm Kalėdinę antį :) Pirmą kartą :D O vakare atėjo Arnukas su šeimyna :)

Antroji Kalėdų diena suplanuota buvo puikiai. BŪKLĖ ir menedžeris (ir Arnukas!). Kas gali būt geriau?? Nuvažiavom pas Agnę.. Ir atrodė, kad visi buvom taip neseniai susitikę, rodos, susirinkę šiaip įprastą savaitgalį paplepėt ir pavalgyt parago.. O dabar nežinia, kada vėl susitiksim.

Kaip sakoma, Kalėdos brangių žmonių rate. Tikrai, per šventes tik pati geriausia nuotaika buvo pas mane :)

Ant švenčių

Na, draugai, ar jau pakankamai prisikirtot prie Kūčių stalo? :) Nes nėra ko čia slėpti - šiuo laikotarpiu apsivalgysim kiek negaila ir dar daugiau.

Linkiu Jums gražaus Kalėdinio ryto, raskit po egle viską, ko norit, net ir tai, ko po eglute nelabai įmanoma padėti.. :) Nueikit į bažnyčią, pasimelskit už visus, o grįžę sušlamškit Kalėdinę antį, žasį, o gal ir kalakutą! ;D Ir būkit tą dieną geri, ir toliau skaitykit mano blogą :)

Vėl į prisiminimus

Karts nuo karto vėl mane traukia paskaityti senus blogo įrašus.

Šiaip jau šiandien norėjau surasti tik vieną vienintelį, apie KJPG šokėjų FC :DDD Maniau, kad žinau tikslią datą, kada jis turi būti parašytas - kovo 11 ar pora dienų po to. Deja, į metus nepataikiau.. :D Tai kaip užsižaidžiau.. :D Paskui dar Paulius atrado savo blogą, kurio neberašo (žiauriai gaila!), tai jo visus įrašus perskaičiau.. :D Ir štai atėjo vėl vėluma, o ryte negalėsiu miegot iki 11 val. :( Bet kai žinau, kad privalau būti graži, tai kažkaip man taip ir gaunasi, ačiū dievams :D Bet prisijuokiau tai į valias. Neblogai padėjau savo pilvukui, ir dabar jam nebus taip, kaip šitame užraše:

Mama serga

Kai mama serga, tai būna labai blogai, nes tada VISKĄ reikia daryti man. Maistas, skalbiniai, tvarkymasis.. Na, aš jau šiaip ar taip šią savaitę dariau visus tuos darbus, bet kai būnu viena namie, tai ir pertraukėlių galiu pasidaryti, ir niekas į ausį nezyzia, kad nori valgyt.. Kažkaip paprasčiau ir ne taip nuvargina. Kaskart darydama tokius dalykus suprantu, kad nieku gyvu negalėčiau dirbti stovimo darbo. Ilgiau pastovėjus vietoj (tas ilgiau tai maždaug 15 minučių) kojos taip ir prašosi sulįsti į užpakalį, o strėnas skauda kaip nežinau ką. Kažkokia nesąmonė, man juk dar tik 20 metų. Aš ir be tokių užimtų dienų puikiai suprantu, kaip mamytei sunku vienai susitvarkyti, kai dar darbe prabūna. Todėl kai užaugsiu, prašau pasamdyti man namų tvarkytoją, kad padarytų didžiuosius darbus.

Home sweet home

Atrodo, kad buvo toks įrašo pavadinimas. Who cares.. Grįžau namolio ilgam. Taip faina, kad atostogos! Esu atostogų mėgėja :D Nežinau, nuo ko čia pradėt užsiiminėt dalykais suplanuotais. Turbūt nuo rytojaus: keliausiu į mokyklą pas muzikos mokytoją, klausiu, kada repeticijos, ir eisiu dainuoti. Gal pavyks ir kokiam koncertuky sudalyvaut - per du mėnesius juk turi kažkas vykti mokykloj ;D Antradieniais ir trečiadieniais tėvai eina šokti - eisiu kartu. Pasportuosiu, sulieknėsiu :D Ir gal net atsiras darbo su gintaru! Tai užsidirbčiau ir bilietui, apie kurį žiauuuriai svajoju. Red hotų koncerto reklama dabar vis vaidenasi telike, kaskart pasigarsinu, padūsauju.. Paulius pažadėjo nupirkti bilietą, kai pirks sau, o aš jam atiduosiu pinigučius. Reikia turėti iš ko atiduoti, todėl reikia dirbti :D

O tarp Kalėdų ir naujų eisim su mamyte į Harlemo gospel choro koncertą - kas gali būti puikiau! Sėdėsim trečioj eilėj, viską puikiai matysim ir dar puikiau girdėsim. Gyvenimas gražus (sun)

Geriausi mūsų vakarai

Praėjusį savaitgalį praleidau geriausiai per visą tą laiką, kai likdavau savaitgaliais barake. Tai dėl to, kad buvo likę mano mylimiausi barakiniai grupiokai, su kuriais dabar baisiai sunku išsiskirti porai mėnesių..

Penktadienį buvo paskutinis egzaminas. Po jo vakare ėjom su grupiokais į Bravariją. Juokitės nesijuokę, bet tai buvo pirmasis mūsų grupės pasisėdėjimas per pusantrų metų. Normaliai, ką? Labai džiaugiuosi, kad atėjo nors 11 iš 28, nesvarbu, kad su kai kuriom panom nelabai, bet vis tiek buvo smagu :) Grįžom po 12 ir ėjom valgyti mano lazanijos, kurią tą naktį pagaliau pribaigėm.. Prašnekėjom, pasijuokėm su savais ir nuėjom miegot apie 3 valandą.

Šeštadienį užsiiminėjom darbeliais, kadangi pirmadienį turėjo būti paroda, o kai ko dar nebuvom padarę. Vakare nukeliavom pas Justę žiūrėti Šok su manimi, nes jie visi (Justė, Ignė, Raskė ir Vytas) kiekvieną šeštadienį žiūri. Nu tai negi būsiu liurbė ir neisiu kartu? :D O bežiūrint jau taip pilvai pradėjo gurgti, kad su Igne ir Rasa apie 12 valandą prisiskutom bulvių ir išsikepėm. Nom nom nom. Vytas žiūrėjo keistai, bet jis prie mūsų jau taip pripratęs, kad nieko ir nebesakė. Be abejo, viskas bulvių valgymu nesibaigė. Šnekučiavomės, atėjo Vyto kambariokas, kuris tą vakarą pasirodė jau nekaip, o kitą išvis susišiko visą turėtą reputaciją :D Bet čia atskira istorija ir nemokėčiau visko tinkamai perteikti..

Sekmadienį keliavom įžiebti eglutės :) Ne visi šįkart, nes Raskė buvo pas brolį, o Vytas pabijojo lietaus ir nesamo šalčio. Tad su Ignyte ir Juste nukeliavom į Hesburgerį, prikirtom nesveiko maisto, pažiūrėjom, kaip įžiebia eglutę iš plastikinių butelių (atrodo nerealiai), permirkom, nes rimtai pradėjo stipriai lyti, bet vis tiek viskas buvo labai smagu. Kai grįžom vėl pas Ignę susirinkom gerti erbetos, o aš dar atsinešiau Protų mūšius, su ta intencija, kad norėjom pažiūrėti, kiek žino vienas visažinis žmogus. Pasirodo, ne toks jau ir visažinis. Ir vis tiek tą vakarą vėl pasilikom mes penkiese, dar žaidėm kortom, o po to išėjusios iš prausyklos su Igne ir Rasa prašnekėjom prie mano kambario mažiausiai valandą. Atrodo, kiekvieną dieną susitinki tuos žmones, viskas, kas vyksta, yra bendra, tai šnekos ir neturėtų būti labai daug..? Ot ir ne.

Pirmadienį truputį supykdžiau Arnuką pasakydama, kad atvažiuosiu diena vėliau, o ne taip, kaip planavau. Todėl, kad man į galvą smogė suvokimas, kad viskas, tai juk paskutinis vakaras.. Dabar išvažiuosim visi namo, sausį bus praktika, kurią aš atliksiu Klaipėdoj, o tai reiškia, kad savo mylimiausių draugučių nematysiu du mėnesius! Antradienį su Igne ir Rasa atsikėlėm 6:15, kad galėtume atsisveikinti su Vytu, kuris turėjo anksti išvažiuoti namo.. Manau, jam buvo smagu, nesvarbu, kokios užtinusios mes atėjom :) Stovėdama stotelėj vos neverkiau, nes pagalvojau, kaip pasiilgsiu ir dar pamąsčiau, kad po pusantrų metų bus viskas, su visam išeisim iš barako ir pasuksim savo keliais.. Oh gaaaš.

11-28

Pagaliau kažkas išeis su grupiokais! Ta prasme, pagaliau kažkur eisim! Tas kažkur tai į Bravariją, penktadienio vakarą, po paskutinio egzamino :) Super, laukiu, turėtų būti smagu :) Be viso to dar keisimės ir dovanėlėm :) Sutarėm, kad keisimės už 5 litus - bet būtent už tiek. Ir žmogų, kuriam dovanosim, išsitrauksim tada, kai susirinksim ten :) Žodžiu, gal pagaliau susidraugausim visi, o ne tik pogrupiais ir dar kažkokiais kitais pogrupių pogrupiais.

O šiaip tai jau du egzai praėjo. Abu buvo kažkokie gaidiški, tikiuosi, kad dar du bus geresni. Pažiūrėsiu kaip rezultatai, gal vis dėlto nebus taip blogai, kaip aš galvoju. Žodžiu, nesąmonė. Noriu namo greičiau. Labai atsibodo čia būti. Gerai bent, kad gausim naujas lovas jau ryt. Tai šviesiau gyventi..

Neįgaliųjų vežimėliai

Techninių priemonių paskaitai reikia išmokti apie vežimėlių komponentus. Rašysim tokį atsiskaitymą: gausim vežimėlio nuotrauką ir reikės pagal ją aprašyti vežimėlį. Paprasta? Nelabai.

Naršydama internete (peržiūrėjau krūvą skirtingų vežimėlių) atradau tokį, kuris man labiausiai patiko. Tai va šitas nuotraukoje. Galiu jums papasakoti apie jį :)

Šio vežimėlio ratai yra diskinio tipo. Tokie ratai yra sunkesni už stipininius, bet patvaresni. Padanga yra pripučiama. Varymo žiedas, kaip ir priklauso, yra mažesnis už ratą. Kuo mažesnis, tuo lengviau vežimėlį transportuoti. Stabdžiai svirtiniai. Ratukai (priekyje) yra iš lietos gumos, t.y. ne jokie pripučiami, todėl nėra grėsmės juos pradurti. Tačiau nelygiu paviršiumi (pvz. senamiesčio grindiniu) su tokiais irgi nepavažiuosi, nes jie siauri. Ratukų aukštį galima reguliuoti ir jie yra nuimami (man atrodo). Dėl ko man patiko šis vežimėlis, tai kad jis turi reguliuojamas kojų ir pėdų atramas. Jas galima pakelti iki sėdynės, tam atvejui, jei žmogus negali būti sulenktais keliais. Atramos nuimamos. Taip pat čia yra puikios blauzdų atramos. Pėdų atramos užverčiamos, kai norima atsistoti. Rankų atramos yra taip pat nuimamos. Tik vieno dar neišsiaiškinau - ar jos  dalinės, ar pilnos. Man atrodo, kad dalinės, dėl ko yra patogu privažiuoti prie stalo, bet dilbio atrama kaip ir per visą vežimėlio ilgį.. Sėdynė yra hamako tipo. Nugaros atrama nesireguliuoja, nesilanksto. Yra vedlio rankenos. Vežimėlio karkasas sulankstomas, nes yra X formos kryžmė.

Nu tai va. Nežinau, kiek gaučiau už tokį aprašymą, bet gal nėra labai blogai.. (pasitikrinau, ar nieko nepamiršau - ne, nepamiršau) Ir toliau su baime lauksiu rytojaus.

... I want to fly away...

Jums taip būna, kad kažką veiki ir pagalvoji: kaip viskas būtų, jei būčiau dabar gimęs, pavyzdžiui, Prancūzijoj? Ką ten turėtum, kokie būtų tavo tėvai, kaip atrodytum, kokie būtų draugai, kuriame mieste gyventum, koks būtų tavo būdas, kur būtum nukeliavęs, ką mėgtum veikti, ką veiktum dabar..?

Man taip dažnokai nutinka.

Kartais nebandau įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būčiau kitos tautybės. Tiesiog galvoju, ką dabar veikčiau, jeigu būčiau keleriais metais vyresnė ir gyvenčiau kitoj šaly (mhm, kažkaip visi šitie pasvaičiojimai būna susiję su užsieniu). Gal būčiau ergoterapeutė, o gal konditerijos krautuvėlės savininkė :) Ar jau turėčiau vyrą, vaikų, o gal būčiau pati sau ponia ir gyvenčiau tik sau..

Nežinau kodėl, bet man patinka taip svajoti. Nesakau, kad man nepatinka mano dabartinis gyvenimas. Taigi patinka! Nu bet tai kas uždraus.. :)

I wish that I could fly
Into the sky
So very high
Just like a dragonfly

Lenny let's rock!

OOOOMG. Dar visai neseniai grįžau iš koncerto ir bandau susivokti, kur buvau. Nes kažkaip viskas įvyko taip greitai, kad dar netikiu, kad vos prieš pusantros valandos man prieš nosį stovėjo Lenny Kravitz.

Bilietą nusipirkau visai netikėtai. Tiesiog vėl buvo užgriuvęs liūdesiukas dėl to, kad nenueisiu į dar vieną koncertą, į kurį noriu nueiti.. Bet mintys susidėliojo taip, kaip joms ir reikėjo, negana to, Lina parodė akciją beta.lt ir štai - vakar atsispausdinau bilietą Fanų zonoje.

Šiandien jau nuėjau ten 18:30, kada ir turėjo pradėti įleidinėti žmones. Tai labai gerai, kad iš pradžių jų nebuvo daug - atsistojau prie pat scenos. Kadangi Fanų zona yra atitverta kokie porą metrų nuo scenos :) Nerealu, ane? Taip ir stovėjau ten nekrutėdama iš vietos, nes tokią gerą, aišku, iškart būtų kas nors pasisavinęs. Kantriai laukiau 20 val., kada turėjo prasidėti koncertas. Maždaug 20:15 į sceną užlipo Rebelheart (mamytei tai dvigubas smūgis - nei Lennio, nei Rebelheartų nepamatė..). Koks Mickus senas, jeckau kleckau! Bet visai fainai padainavo, ypač kai užtraukė Ilgą kelią :D

O Lenny ant scenos pasirodė dar po valandos :D Mhm, maždaug 21:20 prasidėjo dviejų valandų rojus.. Net nemoku papasakot, kaip viskas buvo, nes buvo nesveikai megasuperdupergiganuostabiai!! Visų pirma, tai net netikėjau, kad esu Lietuvoj, nu nes tokie žmonės prieš akis.. Nea. O antra ir visa kita, tai ne tik Lenny, bet ir visi jo muzikantai yra žiauuuuriai kieti. Man labai patiko būgnininkas, kuris atrodė toks kuklus ;D Ir labai daug šypsojosi, fainuolis tikras. Dainavo daug senų dainų, iš naujo albumo tai gal tik kokias keturias :D Bet visos buvo nerealiai fainos, o dabar aš klausau jas namie. Ir nelabai ką girdžiu, nes vienintelis dalykas gadinęs koncertą buvo klykiančios į ausį mergos.

Nežinau, kaip su jumis pasidalinti tuo, ką patyriau per tas porą valandų stovėdama taip arti Lennio :) Kai pagalvoji, tai net ne taip seniai aš jį ir pamėgau.. O dabar net koncerte pabuvojau, kurio neužmiršiu ilgai ilgai ilgai.

Aš ten esu :p