R.I.P. Whitney Houston

Nebuvau didelė fanė, bet visada be galo gerbiau Whitney talentą. Neeilinio skambesio balsą turėjo ši moteris. Šįryt pamačiusi naujienas, kad ji mirė, nustėrau. Tokiais kartais ir smogia suvokimas, kad niekas nėra apsaugotas..

Apie rimtį ir juokus

Niekam ne paslaptis, kad jau kas kas, bet aš tai mėgstu skaniai kvatotis. Ypač to norisi tokiose vietose, kur negalima juoktis, pavyzdžiui, būdavo pamokose, o dabar - paskaitose. Na, tada kaip ir reikia laikytis rimties bei netrukdyti kitiems.. Nepaisant to, kad nuo juoko gresia atsirasti raukšlės, bet juk jis prailgina gyvenimą! Kodėl? Todėl, kad besijuokiantys žmonės yra labiau atsipalaidavę nei tie, kurie privengia juokauti, nejaučia didelio streso, o būtent stresas ir yra daugelio ligų pirminė priežastis (visokių ten depresijų, kraujagyslių užsikimšimų ir t.t.).

Bet noriu pakalbėti apie asmeniškai sutiktą reiškinį - neregėtai rimtą dvidešimtmetę merginą.

Bendraujantiems su manimi jau turėtų būti žinoma, kad barake esam nereali barakinių chebra, renkamės pas ką nors kiekvieną vakarą ir būnam pilni kalbos, o svarbiausia - juoko. Iš kiekvieno žodžio pasidarom bajeriuką. Net kaimynai į sieną kartais neapsikentę pabeldžia.. Nes labai jau garsiai kvatojamės :D Ir ne tik bendrabuty tokie esam. Jau jeigu juokas lydi mūsų gyvenimus, tai eina iš paskos visur. Smagu, kad turim ir kitų grupės draugų tokių, kurie linksminasi kartu ir prigalvoja visokių juokučių. Tai taip ir gaunasi, kad kai susitinkam - tiek barake, tiek koledže - kvatojamės ir kvatojamės.

Pati smagiausia juokų rūšis mums - sarkazmas. Gyvenu su tokia mintimi, kad visada reikia mokėti pasijuokti iš savęs (na, tai tuo pačiu ir iš kito, kuris tai supranta :D). Vis stengiamės tobulinti savo sarkazmo įgūdžius, kad vieną dieną nenutiktų taip:

Bet baikime apie mus, čia tik bendram kontekstui pateikiau faktus, kurių gali prireikti aiškinant sutiktąjį reiškinį toliau.

Tarp tokių fainučių turim ir vieną grupiokę, kuri, deja, yra prie tų rimtųjų.. Kodėl deja? Juk rimtu būti gerai, reikia būti suaugusiu ir bla bla bla. Taip, sutinku, KARTAIS to tikrai reikia, ir mes, kad ir kokie juokdariai būtume, visada sugebam ir susikaupti bei parodyti savo išmintį. Vis dėlto, kas per daug - tas nesveika. Niekaip nesuprantu, kodėl visada reikia būti rimtu, šypsotis tik per šventes ir dar, kas nemaloniausia, visiems brukti tą savo rimtumą stengiantis kitus išvesti iš juoko kelio. Na, retkarčiais ir ji pajuokauja, bet tada visi būna tokie, kaip šiame vaizdelyje. Spėkit, kurį vaidmenį atlieka ji.

Asmeniškai man net nėra malonu būti su žmogumi, prie kurio turi varžytis, kad tik nepasakytum kažko netinkamo, neduokdie - per daug juokingo, ar per garsiai nenusijuoktum (tai suvaldyti man praktiškai neįmanoma). Na, kad ir šiandien - mes rūbinėj iš kažko labai kvatojom, o ji įėjo ir sako: „Oi, kaip garsiai juokiatės!“, ir, be abejo, apdovanojo mus visus žudančiu žvilgsniu. Čia iš šitos serijos:

Atrodo, kad jai būtų ne 20, o 60! Ir net neabejoju, šešiasdešimtmečiai yra kur kas linksmesni nei ji! Mano tėvai (jiems nėra 60, bet vis tiek imu kaip pavyzdį) tikrai daugiau juokauja, visai nepyksta, jeigu garsiai juokiuosi, o sarkazmą irgi tobulina ne dienom, o valandom.

Aš už tai, kad žmonės juoktųsi, kai tik yra galimybė! Tegul juokas būna visur! Ir tikrai nereikia prieš kitus apsimetinėti labai suaugusiu, kai esi pačiame gražiausiame amžiuje. Suaugęs pabūti dar spėsi, nereikia pernelyg anksti paversti širdies ir mimikos raumenų į ragą.

Sveikučiai, kaip gyvenat?

Pas mus yra šalta. Žinau, kad norėjau žiemos su sniegu ir su speigu, na, kad būtų tokia tikra žiema. Tai dabar tie, kas norėjo, gavo tokią. Džiaugiamės? Na, turbūt džiaugtis reiktų dėl idėjos.. O šiaip tai užknisa, kad kai lauke šalta, tai barake dar šalčiau. Rytoj ruošiuosi atitirpdyti šaldytuvą, nes turim ten tokį ledo gabalą prie sienos priaugusį, bet visai nebijau dėl to, kad turbūt visą dieną reikės laikyti maistą išimtą. Taigi vis tiek temperatūra daugmaž panaši..

Taip reikia lakstyti trasa kambarys-dušas

Šiaip jau norint sušilti reikia bėgti į dušą, tada parbėgti kuo greičiau ir apsimuturiuoti visais turimais megztiniais ir kojinėmis, o per tą laiką, kol rengiesi keletu sluoksnių, jau būtų gerai užsikaisti arbatą, kad iškart apsirengęs ir apsiklojęs pledu (galima ir dviem) galėtum ją gerti. Čia geras būdas neatšalti, propaguoju dažnai.

Apskritai grupėj vėl vyksta kriminalai, šiandien jau su kai kuriom personom nesišnekėjau išvis, bet žinot, ir nepasigendu to. Dar geriau taip užmesti ignorą :D

Manau, kad teks jums sulaukti įdomių pasakojimų iš muzikos ir judesio terapijos paskaitų.. Nes kol kas jos žada daug.. :D

Varau žaist Alias į šiltąjį draugių kambarį - ET-0 štabą barake :D

Nūdiena

Praktika vyksta, nieks nepyksta. Sekasi gerai, gerai, kad pripratau anksti keltis, nes..

..tai yra naujas mūsų tvarkaraštis. Nežinau, kodėl viskas turi būt sunku (nu ok, žinau. Medicina + kolegija daro savo), bet reikia iškart sugalvot, kaip išvengti pavasarinės depresijos. Prisimenu, kaip buvo pernai. Nors už lango ir buvo šilta, nebuvau viena, bet visiškai nenorėjau nieko veikti, nebuvo motyvacijos mokytis, o viską per prievartą darydavau ir tikrai NIEKO nenorėdavau. Va taip, tikrai nemalonus jausmas, patikėkit manimi.

O šiaip tai pasiilgau jau savo barakinių ir Vitos :) Jau įsivaizduoju, kad kai grįšim ir visi susitiksim, tai vėl sėdėsim pernakt, kol išsišnekėsim viską ir išsikvatosim :)

Na, o jei apie šios dienos naujienas, tai jos yra dvi didžiosios ir nė vienos nėra geros :( Pirma naujiena tokia, kad mūsų skyriuj ligoninėj siaučia Roto virusas. Dezinfekuojam viską, kas įmanoma: pradedant rankomis, baigiant neįgaliųjų vežimėlių rankų atramomis. Ir stalus, savo žaislus.. Nu žodžiu, viską. Labai tikiuosi, kad mano imunitetas puikus. O kita naujiena yra tokia, kad šiandien baisiai išsiplikinau gomurį. Nebuvo dar taip nė karto, ir tikiuosi, kad nepasikartos. Gurkštelėjau sultinio ir, deja, nežinojau, kad jis BAISAUS karščio. Tada nesumojau pamatuoti, kiek laipsnių ten yra.. 100 gal jau nebuvo, bet.. Žodžiu, viskas yra baisu. Aišku aš tą gurkšnį nurijau, tai išsiplikiau ne tik burnos ertmę, bet ir dalį stemplės. Tada jau negalėjau normaliai valgyt, bet dabar irgi negaliu, nes viršutinis gomurys apėjo pūslėm, nelabai galiu užsičiaupt ir atrodau kaip žuvis. Įtariu, kad taip greitai šitas dalykucis neužgis, todėl kol kas galiu valgyti tik skystą ir šaltą maistą, nes nuo kito net negera (skonio nejaučiu). Visada gerdama vos karštesnę arbatą primenu sau mintyse, kad burnos epitelis yra baisiausiai jautrus ir plonas! Tai dabar turbūt man atsitiko pirmo laipsnio nudegimas (jeigu ne antro), nafik.

Akibrokštas

Šiandien buvo laaaabai juokingas dalykas :D

Na, pas mus taip įprasta, kad pacientai ar jų artimieji įkiša daktarams į kišenę pinigėlių, kitiems darbuotojams gal saldainių dėžę ar pan.. Vieša paslaptis, visi žino ir visi tuo pačiu apsimeta, kad ne, ką jūs, kokie dar kyšiai. Tai šiandien gavo tokią pakišą mano vadovė. Tik jūs niekad neatspėsit, kas tai per daiktas..

VIRTI KIAULIŲ LIEŽUVIAI. Normalu, ane? :D Atnešė tokia moteriškė ir įgrūdo jai į kišenę. M. sutriko, labai, o visos dienos (ir turbūt dar ilgai nepasimirš) bajeriu tapo pasakymas: "Gal liežuvio?" :D

Kaip žmogui turi susišviest atnešt tokį dalyką?! Laukiu, kada dirbsiu rimtai ir pati galėsiu priiminėt tokias originalias dovanas. Oi. Ne ką jūs :)

Viskas turbūt gerai

Pirma praktikos savaitė praėjo gerai, rytoj prasideda antra.

Pagaliau prisnigo taip, kad nenutirpo. Ir galima vaikščioti po sniegą, ir klausytis, kaip jis girgžda po kojom.

Šiandien buvom Juodkrantėj ir ant Negyvųjų kopų. Pirmą kartą ten buvau žiemą, gražu. Ypač, kai tikrai yra žiema.

Aišku, atostogos jau tuoj baigsis, bet truputį noriu į Kauną dėl to, kad pasiilgau savo draugų barake. Ir dar galėsiu susitikti su Arnuku, su kuriuo vis tiek susitikti paprasčiau, kai abu studijuojam.

Dar bus įdomu pradėti mokytis naujus dalykus.

Tai va, viskas turbūt gerai.

Pirma praktikos diena

buvo sumauta. Negana to, kad atsikėliau su nenormaliai skaudamu kaklu, rankom ir kojom (kojas skaudėjo mažiausiai), negalėjau pasukioti galvos į šonus ir apsirengti neapsiverkusi, toliau viskas ėjosi dar blogiau. Ai, o ir atsikėliau per anksti.

Žodžiu, papasakosiu istoriją apie žiauriai blogą ryto valandą. Turėjau praktiką atlikti garsiojoj psichiatrinėj ligoninėj, kuri yra Klaipėdoj Bangų gatvėj. Ji priklauso Klaipėdos respublikinei ligoninei. Nuvažiavom su tečiu ten (gerai, kad jis mane vežė ir nepaliko), apėjom visus korpusus, kol sužinojom, kad mums reikia važiuoti į pagrindinį pastatą. Nuvažiavom. Nueinu ten, kur reikia, sako: "Ne, mes jūsų negalim priimt, sutartis parašyta universitetinei ligoninei, be to, su jūsų kolegija neturim sutarties." Tada jau buvo ne zeba. Galvojau, teks įsiprašyt į Kauną.. Na, bet nuvažiavom į tą universitetinę ligoninę. Ten priėmė, bet.. Praktikos man reikėjo su psichiatriniais ligoniais!! Jeigu nebūtų tokia specializuota, tai būtų tas pats, kur - universitetinėj dar geriau, nereikia per miestą važiuoti. Ir Bangų gatvėj ten viskas taip tobula, visas pastatas yra užimtumo kabinetai! Tokie, kokių man reikia. Ten būtų buvusi puikiausia praktika. O dabar turėsiu dirbti su žmogeliais po insultų.. Visai, VISAI ne tas, ko reikia. Galų gale, man dar reikės parašyti du išsamius darbus apie savo ištirtus ligonius, kurių vienas turi sirgti demencija, o kitas - Alzheimeriu. Įdomu, iš kur man juos reikės ištraukti (turbūt teks pasitelkti į pagalbą filmus).

Na, dabar turėsiu darbo daug, mane ten ilgai laikys ir darbotvarkė griežta, o vadovė tai draugiška ir už mane turbūt kokiais 5 metais vyresnė. Bet vis tiek esu nepatenkinta, kad ponia R., kuri sudarinėjo sutartis su įstaigomis, net nepasivargino man pranešti, kad parašė įsakymą ne į tą ligoninę, į kurią prašiau.

Močiutės 80-metis

Vakar buvau tokiam didžiam baliuj. Niekad nebuvau buvusi gimtadienyje žmogaus, kuriam sukanka 80 metų. Tai buvo pas Arno močiutę. Tai ką.. Smagiai buvo, smagiai ;D Prisibaliavojom kaip reikalas :D

Prasidėjo viskas 19 valandą, tai baliavojom iki pusės 4.. :D Nu. Buvo suvažiavę Arno giminės iš visur (tiksliau, dauguma iš Šiaulių), tai visi buvo pažįstami. Dar baliuj buvo toks juokingas muzikantas. Juokingas savo manierom, šiaip tai neblogai dainavo, o kai užtraukė dainą Belye Rozy ir paskui dar popurY, tai beliko žemai nulenkti galvą :D

Galiu pasidžiaugti, kad šiame baliuje turbūt pirmą kartą tiek šokau su Arnuku. Nu ne turbūt. Labai smagu :) Ir dar šokau su tokiu vyruku, kuriam yra 10 metų :D Ir dar su Arno seneliu, ir su tečiu. Mėgstu šokti, dabar baisiai skauda kojas ir pečius (turbūt nuo to, kai su Arnu ardėmės.. :D).

Šiaip tai labai noriu miegučio dabar, žiovauju išvien. Atrodo, kad burna praktiškai nesusičiaupia. Tai po muzikos apdovanojimų skubėsiu į lovytę ir saldžiai miegosiu, nes rytoj turbūt reikės keltis pusę 7 :o

2012

Suuu Naujais metais!

Ar smagiai sutikot? Ar gražūs fejerverkai buvo? Ar pasižadėjot ką nors naujiems metams?

Nominacijų dar niekad nedariau

Kažin, įmanoma visus metų įvykius įsprausti į tam tikras nominacijas? Manau, kad taip :D Pasaulis padaro, tai dėl mano vienos mažo pasaulėlio neturėtų kilti problemų.

Na, dėl metų įvykio kilti abejonių neturėtų.. Be abejo, tai buvo EuroBasket'11! Pastarąsias dvi dienas jį vis atsimenu, tai taip malonu.. Keista, kad buvo viskas dar palyginti neseniai. Nes taip lauktas ėjo ir praėjo, bet prisiminimai visgi dar gyvi maždaug iki gyvenimo galo.

Metų susitikimas man yra susitikimas su senu ir labai brangiu draugu Pauliumi :) Kodėl taip titulavau šį, atrodo, nereikšmingą įvykį? Todėl, kad su draugais nesimatyti dvejus metus yra labai blogai, labai. Nors kitaip nebūtų tokios nominacijos.. :D

Metų reginys - Lenny Kravitzo koncertas. Be komentarų.

Metų nusivylimu tituluoju nepavykusiai praeitą atranką į Erasmus'ą. Viską padarėm taip, kaip reikėjo, testą išlaikėm gerai, pažymius turėjom gerus, o kas išvažiavo į kitą šalį studijuoti? Kažkas išvažiavo, bet ne mes su Brigita.

Metų kelionė tai aišku, kad į Kroatiją :D Tokios galingos atostogos buvo tokioj karštoj šaly.. Like!

Metų nauja draugystė (nežinau, kaip pavadint :DD) yra suuu.. Giedrute! Nu rimtai, jaučiu pirmą semestrą taip nebendravom.. Paskui atsirišo viskas.. :D

Metų atradimas - grupiokas Vytautas! :D Nu tikrai pirmam kurse bendraudavom nebent labai minimaliai, o kai būnam barake, ir šiaip, tai esam iš vienos ir tos pačios šauniausios barakinių chebroooos!

Metų pasirodymas buvo visai ne su choru ar per reabilitacijos šventę. Pasirodėm su Giedre akademinėje scenoje! Skaitėm pranešimą studentų konferencijoje ir ten sulaukėm daug pagyrimų, nes labai gerai pasirodėm ir nustebinom visus. Net save :D 2012-tais vėl varysim!

Galvoju, ką dar pamiršau.. Viso blogo tikrai neperskaitysiu, bet, manau, kas jau įstrigo į galvą, to neištrauksi :) O ko nėra čia, reiškia, nebuvo svarbu :D Nebent primintumėt man ir tada GALBŪT, perėjęs mano vienos komisiją, tas įvykis atsidurtų sąraše. Dar yra laiko ;D