Day 1

Hahaa, šiandien prasidėjo čempas! Dar tik pirma diena, o aš jau pavargus kaip šunėkas.. Bet taip, dar turiu jėgų parašyti čia naujienas (juk tai darydavau net grįžusi naktimis iš EB'11, tad dabar tai tikrai neturėtų būti problema).

Šiandien atlaikiau penkerias rungtynes, ryt laukia visos 6. Nors ir nevalom, bet vis tiek draugiškai visi sėdim po krepšiais, nes ką daugiau veiksi.. Gerumas tame (pats didžiausias), kad visi kolegos labai draugiški ir noriai bendrauja, daug labiau patinka, nei pernai :)) Dabar ir rungtynės praeina greičiau, kai yra su kuo pasikalbėti, ir šiaip smagiau kitą dieną sugrįžti į areną, nors ir žinai, kad reikės sėdėti nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.

Tik va maitina mus baisiai :D Nenoriu nieko sakyti, bet į submarinus nenorėsiu pažiūrėti ateinančius 20 metų, o ir šiaip neprivalgau aš nuo jų. Nežinau, ką daro vaikinai - jau jiems tai tikrai neužtenka, ir vaikšto turbūt pusiau išbadėję..

O jei apie rungtynes tai kai kurios būna visai įdomios :D Jau išsirinkau vienus savo favoritų - tai čekų komanda :D Nustebino šiandien, tikiuosi, kad stebins ir toliau :) Žiūrėsim, kaip klosis toliau. Dar nemačiau žaidžiančių kroatų ir argentiniečių, nes išvariau namo, bet dabar matau, kad reikės palaikyti kroatus :D Gerai, jie man gražesni :DDD

Rytoj vėl varau nuo ankstyvo ryto ir toliau tyliai ir (ne)slaptai palaikysiu savo išsirinktas komandas :))

Day -2

Hau hau hau. Vėl pradedu naujienas iš Žalgirio arenos!! Manau, daug kas nežino, kad Lietuvoje birželio 29 - liepos 8 dienomis vyks U17 World Championship. Tai reiškia, kad dalyvaus 16-17 metų vaikinų komandos. Žais iš įvairių šalių (šiandien mačiau kinus, korėjiečius, čekus, prancūzus ir kelis australus Akre :D), taip pat iš Argentinos, Egipto, Kanados, Kroatijos, JAV, Ispanijos ir, be abejo, Lietuvos. Nors ir nepažįstami žaidėjai (taip ir nepasidomėjau komandomis atskirai, nors buvau suplanavusi tai padaryti), bet galbūt pamatysim daug didžių būsimų krepšinio žvaigždžių, o tai yra visai įdomu.

Šįkart vėl būsiu valytoja :) Tai elitinė specialybė čempionatuose, tikrai tikrai. Ir kai šiandien vienas kolega pasakė, kad kažkas atsisakė būti valytoju, nes nebenori, tai.. What's wrong with you, people?? Tokia puiki galimybė stebėti visas varžybas, o čia šast ir nenori. Ir prie mano krepšio šluota gera, tai ką žinau, kas ten kažkam nepatiko :D Tiesa, gavau žiauriai fainus batyčius ir ne tokią žiauriai fainą maikę :D

Per dieną įvyks šešerios rungtynės. Nuo 9 val. (tai reiškia, kad į areną reikia ateiti 8 val.) iki 22:20 val., kas reiškia, kad darbą baigsim apie 23 val. Maitinsimės submarinais ir bomžsriubėmis, bet ką padarysi :D Paskui grįžusi pas mamytę reabilituosiuosi, kartu su gimminėmis iš Germanijos :)
Tai va tiek, rytoj dar ilsėsiuosi prieš artėjantį darbymetį. Tikiuosi, kad viskas seksis gerai. O dabar varau žiūrėti futbolo ir naktį - kašio :D

Kasdien čia noriu parašyti, bet kasdien pamirštu. Arba neturiu minčių. Arba nebenoriu. Arba tingiu. Arba dar kas nors.

Visą tą laiką, kol čia nerašiau, man buvo praktika. Ir dabar yra, tik va kad apsirgau ir šiandien (tikiuosi, kad ir rytoj) ten nevažiuosiu. Na, dauguma jau žino, kaip blogai man ten sekėsi bent jau pirmas dvi savaites, nes vadovė kasdien neapsakomai mane engdavo sakydama, kaip aš blogai dirbu, kaip nemoku elgtis su vaikais (!!! kaip galiu nemokėt, kai didžiąją dalį gyvenimo su tokiais praleidau???), klausinėdavo teorijos, kurią nežinau ar turėjo teisę klausinėt net pasilikusi mane ilgiau po darbo valandų.. Kasdien eidavau su baime ten, grįžusi net neatsipalaiduodavau, nes bijodavau kitą dieną atsikelti ir rytais net neidavo suvalgyti pusryčių, nes nesirydavo. Iš baimės, viskas iš baimės. Nežinau, man tai čia niekad neatrodys normalu. O baisiausia, kad ta vadovė baigusi mūsų kolegiją irgi tik prieš kokius 3-4 metus, taigi dar visai jauna. O ragana tai kaip reta. Kodėl visos tokios būna bjaurastys? Aš tokia niekada nebūsiu, pažadu.

Kol nerašiau čia, netgi buvo mano gimtadienis! Sukako jau 21-eri. Keista, kai jau susiduri su tokiais skaičiais, nes dabar jau ir trisdešimtmetis atrodo nebetoli besąs :D

O šiaip tai smagu, kad vasara jau suplanuota - beliko tik jai prasidėti. Man ji prasidės birželio 15 dieną. Ir panašu, kad apturėsiu labai daug gerų įspūdžių. Pagaliau bus ką papasakoti apie vasarą! Paskutinį kartą gerą vasarą su draugais turėjau turbūt tada, kai baigiau 9 ir 10 klases :D Tai dabar vasaros tikrai labai labai laukiu :) Be to, ir gimminiukai iš Vokietijos atvažiuos :) Viskas tobulai atrodo, tikiuosi, bus dar tobuliau, nei tikiuosi :))

20-ta savaitė

O jetau, nieko nepapasakojau per visą šią savaitę! O tikrai nebuvo taip, kad nieko neveikčiau.

Metalistai ošia

Visų pirma - pirmadienį po sunkaus egzamino, kuris neatrodė toks sunkus, nes mokiausi, o ir rezultatai tai patvirtino, su savo šauniaisiais draugais Mildute, Virgiu ir Aušrele vykom į Vilnių, kur vyko ne bet kas, o Black Label Society koooooncaaaaas!! Visi iš manęs juokėsi, kai pasakiau, kad važiuosiu į metalistų koncertą ir kad žiauuuuriai laukiu. Net ne tai, kad juokėsi, o tiesiog pirštą prie smilkinio sukiojo. Bet numojau į tokius dalykėlius ranka ir pasinaudojau savo dovana iš širdies (kadangi bilietą dovanojo Aušra). Ne tik iš širdies, bet ir iš galvos :D Kadangi dar kelias dienas po to skausmingai sukiojau galvą, skaudėjo pasikelti nuo pagalvės rytais, o apie plaukų papurtymą, kai išsiplaunu galvą, nebuvo nė ko galvoti. Na, bet dėl tokio konco verta. Buvo tikrai labai gerai, labai labai patiko :) O net nebūčiau pagalvojus, kad kada nors pamatysiu Zakk'ą ir kitus!

Ką veikiau likusią savaitę, kai taip triukšmingai ją pradėjau? Nepamenu, tiesą sakant. A. Antradienį ėjom su Juste ir Igne į džiazistų egzaminą gruodelkoj.

Polina

Asmeniškai man, pernai egzaminas patiko labiau, buvo įvairesnis, be to, daug davė tai, kad moksleivės dainavo su grupe - šįkart grojo tik fortepijonas, nors prie Mikalkėno grojimo tikrai neprisikabinsi :) Be abejo, iš visų dainavusių merginų man labiausiai patiko Polina :) Tas jos balsas tikrai tobulas, labai labai patinka. Kai tik ji padainavo, mes išėjome (kaip ir dar didžioji dalis žiūrovų), todėl nebežinau, kas vyko toliau.

Apskritai tai vakarais, kai geras oras, eidavom su merginom pasivaikščioti, o jei prastesnis (ir nebūtinai) - sėdėdavom pas mane kambary ir gerdavom arbatą bei aptarinėdavom reikalus :)

Penktadienį laukė paskutinis egzaminas.

Varlė ir gandras

Muzikos ir judesio terapijos. Čia mes atlikome po du savo etiudus ir dar veikėme pas kitus, tad net nežinau, kiek iš viso suvaidino, pavyzdžiui, Vyga :D Visumoj tai buvo visai smagu, nesitikėjau, kad taip bus. Įdomu ir žiūrėti, kai žinai tik kas ką maždaug vaidina, o kitų vaidinimų visai nematęs. Susisukom pakankamai greitai - užtrukom gal valandą kem, įskaitant ir pertrauką. Net ir dėstytoja mus be galo gyrė, nors visą pusmetį mes su ja tai riedavomės, tai vėl taikydavomės.. Nustebinom ją :)

O dabar aš pagaliau namie. Šiandien susitvarkiau kambarį iš pamatų :D Neatsimenu, kada paskutinį kartą ten buvo valytos dulkės - kadangi gyvendavau jame tik retais savaitgaliais, tai ir nebuvo poreikio kažką tvarkyti. Vis dėlto neįsivaizduoju, kaip dar kam nors iš namiškių neišsivystė alergija dulkėms :D Užtat dabar kambarys tikrai gyvenamas ir švarus :) Dar porą dienelių pailsėsiu ir tuomet su Vytautu bandysim nukariauti Palangos „Gintaro vaikus“ :D

Fields of joy

Būna džiaugsmo, kai aplankai draugus. O dar daugiau džiaugsmo, kai aplankai pačius brangiausius :) Tai va, šiandien buvau Rukloj! Nors nedaug trūko, kad būčiau ir nebuvus :D Apie viską nuo pradžių, kaip visada :)

Baisiausiai bijojau, kad galiu nerasti, kur išlipti iš autobuso, nes ten vykau pirmą ir tikriausiai paskutinį kartą. Prieš tai kelias dienas studijavau žemėlapį, kad suprasčiau, kaip ir kur ten viskas išsidėstę. Pasirodo, mano kartografijos žinios menkos, nes nedaug trūko, kad išlipčiau už 5 km nuo savo tikslo :D Kadangi tranzuoti nenorėjau, tai prieš išlipdama užsiutinau visą autobusą bobučių, kurios turbūt dar iki Elektrėnų kalbėjo apie tokią lūzerę kaip aš. Bet aš nenusimenu, nes jų daugiau nei matysiu, nei girdėsiu :D

Kai jau pagaliau susivokiau, į kurią pusę man reikia žingsniuoti (dėkoju visiems metalo dievams, kurie padarė taip, kad po visos savaitės niūrių prognozių, vis dėlto šiandien nei buvo šalta, nei lijo), pasijutau truputį ramiau. Nors visiškai nusiraminau tik tada, kai atėjau į tą, kaip ten jis.. į praleidimo punktą, ir paprašiau, kad pakviestų man draugą :D

Galiu pasakyti, kad baisiausiai gera po tiek laiko (praėjo metai nuo paskutinio susitikimo su Pauliuku) vėl pamatyti tą šviesų veidą! :D Kad ir be plaukų, be auskarų, su kareiviška stovėsena.. :D Vis tiek tai yra tas pats senasis gerasis Paulius, su kuriuo gali ir rimtai pasišnekėti, ir rimtai pajuokauti :) Sužinojau daug dalykų apie karišką gyvenimą, kurių dabar nė pusės neatkartočiau, nes man jie pasirodė per baisūs :D Ir vis dėlto šaunu, kad jauni žmonės pasiryžta tokiam dalykui, o dar šauniau, kad tarp jų yra ir keletas merginų :)

Net susipažinau su Pauliaus draugeliu, kompanjonu Karoliu, kuris keistai šypsojosi mus pamatęs :D Paulius, savo ruožtu, susipažino su mano amžinąja kompanjone Giedrute ir jos Mantuku :) Malonu apsikeisti pažintimis :D

Taigi. Labai daug kažko ir negaliu papasakoti, tačiau galiu drąsiai teigti, kad sekmadienis praėjo puikiai (kad ir trumpai buvo galima pabūti), tikiuosi, kad įgavau antrą kvėpavimą mokymuisi!

Vakaras

Vakar sėdėjau sau viena, kaip tik pažiūrėjusi filmą ir sumąsčiusi žiūrėti Breaking Dawn.. Įsiveržė į kambarį Vytautas, Tadas ir Kęstukas, sako, "Atsiminėm, kad viena esi, tai einam pas mus filmo žiūrėt". Argi gali būt kas smagiau? Nuėjau, ogi jie ten prisiruošę vaisių asorti su jogurtu, kas buvo neapsakomai skanu! Tadas užleido ir savo lovą, kurioj galėjau poniškai sėdėti ar gulėti, kol jis ir Kęstukas nepatogiai rangėsi ant kėdžių, dar galėjau valgyti talerių, Disco sausainių ir kukurūzų (bet nevalgiau, tik vieną sausainį, nes buvau prisikimšusi tų vaisių ir šiaip visą dieną išvien valgiau).

Nesvarbu, kad filmas buvo žiauriai baisus.

Barake gyventi smagu :))

Konferencija

Mes su Giedre (kairėj) stebim pranešimą

Šiandien su Giedrute pagaliau apsilankėm konferencijoj, kurioj skaitėm savo puikųjį pranešimą apie sensorinės integracijos sutrikimus. O viskas prasidėjo taip..

Nuo kolegijos turėjom išvažiuoti 8:30 val. Tai aš žmoniškai užsistačiau žadintuvą septintai, galvoju, nueisiu į dušą, ramiai viską pasidarysiu.. Atsikėliau 8:00. Neįsivaizduoju, kaip taip nutiko - aš net nepamenu, kad žadintuvas būtų skambėjęs, o turėjo jis skambėti bent du kartus. Tai per dvi sekundes, kol iššokau iš lovos, sukūriau mažiausiai 3 planus, kaip nuvykti į Kėdainius, nes jau buvau įsitikinusi, kad pavėlavau. Telefonas išjungtas, Giedrė neprisiskambino ir išvažiavo be manęs. Nu ne zaebiux. Užtat sužinojau, kad per 20 minučių galiu spėt išsiplaut galvą, išsidžiovint, išsilygint marškinukus, pasidažyt blakstienas ir reprezentatyviai apsirengti. Gal ir nieko keisto, aš juk super woman :)))

Visur suspėjau, viskas ok. Dar supratau, kad rytinis stresas PUIKIAI išblaško miegą. Nenorėjau miegot ne tik kad ryte, bet ir visą dieną.

Kėdainiuose mus kaip visada gražiai sutiko :) Šįkart mes jau buvom patyrusios, žinojom, ką kada daryti, kitais metais jau būsim ekspertės :) Pranešimui nelabai ir ruošėmės, tik buvom pasidariusios skaidres :D Bet, manau, kad visai šauniai pasirodėm, nes kalbėjimas išėjo natūralus ir nieko dirbtino :)

Važiuojant namo su kažkokia dėstytoja kalbėjom apie aktualijas: kaip auklėtojos darželiuose nemyli vaikų ir savo darbo, kokios mes su Giedre šaunuolės, kad mylim savo specialybę, apie vandens tyrimus.. Kurie parodė, kad ignoruojamo vandens molekulės buvo baisesnės už to, ant kurio šaukė ir rėkė. Tai va, labai galima pritaikyt ir žmonėms, nes priėjom prie išvados, kad ignoravimas yra baisiau už piktą žodį.. True story, teko patirt :)

Būsimos akademikės...

Gyvenu

Ką žinau.. Šita sesija kažkokia keista. Nelabai daug ką yra mokytis, bet tuo pačiu kai gauni egzą, tai nesupranti, ką ten reikia daryt, nes ir to nemoki, ir ano.. Lyg ir poilsiauju, bet ši savaitė primarginta visokių įvykių: vakar - egzaminas, rytoj - konferencija, poryt - egzaminas, užporyt - sutvarkyti grupės reikaliukus, sekmadienį - kelionė.. Taip ir stumiu dieneles. Dar baisiai blogai, kad nelabai turiu pinigų, o netyčia vakar daug išleidau. Tai dabar visą savaitę laikysiuosi atokiai nuo parduotuvių. Ir vis tiek gaila, kad nepriėmė šiandien manęs apskirpti; kaip aš dabar tokia važiuosiu į konferenciją..

Kai pabaigiau skaityti knygą, tai bijau paimti kokią kitą, nes žinau, kad dabar tokios įdomios nebepaimsiu. Nebent pavyktų atrasti 1Q84 trečią dalį. Ir kaskart pasiimdama skaityti tokią knygą primenu sau, kad reikia mokytis. Bet taip jau būna, kad nuo gerų knygų sunku atsiplėšti.

Barake būna linksma, kai lieka grupiokai, tada susigalvojam paveikt visokių kvailybių, kaip antai varyti į McDonaldą, bet staiga sumąstyti važiuoti į centrą ir ten nueiti pavakarieniauti į Hesburgerį.

Ir vis dėlto jaučiuosi kažkaip keistai. Reikia kažkaip susiimti į nagą ir gerai atlaikyti sesiją!

Vakar važiavau į Kauną tam, kad ant plakato padėčiau skliaustelius ir pliusiuką. O didžiausias galvos skausmas buvo dėl pakabinimo mechanizmo. Ir žiauriai bijojau, galvoju, kad geriau jau būčiau laikiusi egzaminą, tai nors žinočiau, ką moku ir ko ne, būtų tikrai ramiau. O dabar tai..

Bet kai užskaitė, rodos, net diena šiltesnė patapo! Nusirito didelis akmuo nuo širdies. Laisvėj paskaičiau knygą, paskui su Vita suvalgėm ledų, nes IKI Dadu ledams akcija - kaip senais laikais jų buvo galima nusipirkti už LITĄ!!

Ir šiandien grįžau. Keista pernakvot vieną naktį Kaune ir paskui vėl atvažiuoti į Kretingą :D Važiuodama susipažinau su kretingiške, kurios vardo, deja, nepaklausiau. Bet gal pakvies į feisbuką, tai pamatysiu :D Ir knygą turėjau kada paskaityt.

Tetis pasiūlė rytoj padirbt, sakė, kad sumokės, tai jaučiu spjausiu į tą egzą ir eisiu užsidirbt pinigų, kurių šį mėnesį ŽIAURIAI reikia.. :D

Su Darbininkų solidarumo diena!

Paskutinėm dienom kažkaip labai gerai gyvenu. Laisvai. Atsipalaidavusi ir dėl nieko nesirūpindama.

Pirmasis mano laikomas egzaminas - gegužės 7 d., po mažiau nei savaitės. Dar nieko nesimokiau. Neįmanoma prisiversti, kai tokie orai, namie reikia daug juoktis su tėvais ir šiaip. Neįmanoma. Bet kažkurią dieną jau reikės rimtai prisėsti, kad nereikėtų rašyti iš bendro išsilavinimo. Tikrai siekiu daugiau, tik gal iš mano veiksmų taip neatrodo.

Štai vakar pagrojau pianinu. Labai seniai buvau tai dariusi. Nežinau, kodėl taip elgiuosi, nes man juk patinka instrumentas, patinka juo groti. Bet reikia tam nusiteikimo. Galiu bent pasidžiaugti tuo, kad dar nepamiršau, kur koks klavišas, o pirštai po poros lengvesnių kūrinukų patys laksto klaviatūra :) Įgūdžius dar turiu, tik reikėtų juos tobulinti. Man atrodo, reikės po truputį pradėti sudarinėti vasaros privalomų dalykų sąrašėlį.. Ir vienas iš jų bus kuo dažniau groti pianinu, arba dar geriau - išmokti kokį nors tai kūrinį (pavyzdžiui, VISĄ Mėnesienos arba Patetinę sonatas). Tuomet turėčiau tikslą, kurio galėčiau siekti. Turbūt taip ir padarysiu :)

O ryt - dar trumpam į Kauną, nors neturėčiau ten būti. Bet dėl kai kokių užgaidų teks. O paskui laukia turininga savaitė - jos tikrai LABAI laukiu dėl keleto priežasčių :)) Tikiuosi, kad viskas bus gerai.