GMD 2011

Šiemet ir vėl buvom Gatvės Muzikos Dienoje. Kažkaip pagalvojau, kad būtų įdomu paskaityti buvusių GMD aprašymus, kaip gerai, kad čia juos užfiksavau. Tai va. 2009 metai ir 2010 metai. 2009-ųjų įraše tai fainiausi komentarai, o 2010-ųjų - nuotrauka ir išvis ten apie GMD tik paskutinė pastraipa parašyta :D

Tačiau dabar jaučiu poreikį aptarti 2011-ųjų GMD, kuri kitais metais jau bus tapusi istorija.

Šiais metais pagaliau nukakome į Vilnių! Seniai jau svajojom ten nuvažiuoti, o kadangi šiemet gyvenam arti Vilniaus ir dar važinėjam už pusę kainos traukiniais, tai pagaliaupagaliaupagaliau. Aš nuvykau ankstokai, kadangi norėjau pabūti gera ir pabūti su Arnu, kad nereiktų jam vienam vadalotis. Tai mes maždaug po vienuolikos pradėjom savo klajones. Kai pradėjom eiti, na, tarkim, 11.30, tai neprisėdom iki kokių penkių. Labai smagu. NE. Šiaip jau muzikantų buvo įdomių ir neįdomių, gaila, kad garsių šiemet kaip tyčia nebuvo. Iš žinomesnių grojo tik Poliarizuoti stiklai, kurie atrodė labai juokingai, ir Arbata. Bet ką aš čia.. Kai atvyko Milda ir Virgis, tai mes su Arnu jau buvom apėję vieną ratą (Pilies g. -> Katedros aikštė -> Gedimino pr. -> Vilniaus g. -> Vokiečių g. -> Didžioji g. -> Pilies g. -> ...) tokiu tatai maršrutu. Per dieną nuėjom tokių ratų ne vieną ir ne du :D Vėliau susitikom su Laima ir Saulium. Su jais apėjom kažkelintą ratą. Prie tokių smuikininkių susitikom Svajūnę ir Mildą su Pukelyte :) Dar po to - Viką. O paskui, kai pabuvom truputį su Pauliu ir šakiečiais, su Arnu ėjom pas Andrių pavalgyti. Jis dirba Forto dvare, ar kaip ten vadinasi. Tai žodžiu, tada pirmą kartą atsisėdom :D

Po Andriaus susitikom Inetą su jos draugu Artūru. Va, kiek mes visko susitikom. Buvo įdomu labai, ir smagu. O muzikantų, kaip sakiau, prisižiūrėjom visokių..

Kai pavargom ir VMLS išvažiavo pas Saulių miegoti, tai mes su Arnu dar pavaikščiojom (mm :D) ir važiavom pas Renatą su Gabrielium :) Pas juos turėjom miegoti. Renatos buvau nemačius kokį tūkstantį metų. Tai buvo smagu, pasidarėm valgyti paprastai, bet skaniai, tada ilgai rinkomės filmą, kurį norėtume žiūrėti, aišku, jo taip ir nepažiūrėjom.. Ta proga žiūrėjom poną Byną :D Ir dar Simpsonus :D Smagiai leidom vakarą :)

Naktį užkniso kaimynai ruskiai ir išvis tam bute kažkokios popierinės sienos.

Kitą dieną, ne itin pailsėję, su Arnu išvykom prie Akropolio, kur turėjo vykti Krepšinio širdies akcija. Formavom Krepšinio širdį ir 21 kalba kvietėm žmones į krepšinio čempionatą :D Video galit pamatyti čia. Pažiūrėkit, šiaip fainai atrodo :) Tik visokie durni internetiniai komentatoriai varo, kaip čia viskas lievai, patys sėdėdami išvertę pilvus prieš kompus.

Žodžiu, šiandien grįždami buvom leisgyvoki. Mildutė nufilmavo mūsų itin entuziastingus veidus :D Dabar atsistoju ir linksta kojos, nes per sąnarius jaučiu tik skausmą ir daugiau nieko gero. TAČIAU viską apibendrinus sakau, kad savaitgalis buvo puikus! :)

Baricco Šilkas

Šiandien teko garbė apsilankyti spektaklyje. Apskritai spektaklyje buvau baisiai seniai, o man taip įdomu į juos nuvažiuoti.. O dabar dar ir ne bet koks, o pagal Baricco 'Šilką'! Ar gali būti kas nors nuostabiau?
Taigi. Spektaklyje vaidino tik trys aktoriai ir jis buvo baisiai baricciškas. Labai patiko tai, kad dekoracijos buvo baltos, ir dominavo balta spalva aprangoje, tad emocijos buvo sukurtos ne tik aktorių, bet ir apšvietimo. Taip pat labai patiko, kad spektaklis vyko mažojoje salėje, tai ten viskas taip arti ir aišku, matyti kiekviena aktorių raukšlelė! Dar man patiko aktorė, kuri vaidino žmoną. Ji labai moka keisti nuotaikas, ir taip staigiai.. Ervė Žonkūrą vaidino Gediminas Storpirštis. Kai jį pamačiau ant scenos, atsiminiau, kaip labai mėgau dainą 'Varlė' :D Žodžiu, viskas buvo labai faina.
Mėgstu spektaklius. Štai čia gal įdėsiu dar Baricco citatą, kaip suprantu, apie šį spektaklį:

Visos istorijos turi savo muziką. Šios istorijos muzika balta. Tai svarbu paaiškinti, nes balta muzika yra keista muzika. Ji kartais trikdo. Ji grojama tyliai, pagal ją šokama lėtai. Kai grojama gerai, tada tarsi girdi grojant tylą ir, žvelgiant į tuos, kurie šoka, kurie juda kaip dievai, atrodo, jog jie nejuda. Velniškai keblus dalykas toji balta muzika.. Daugiau pridurti, regis, nėra ko. Gal tik reikėtų patikslinti, kad ši istorija vyksta XIX amžiuje. Vien todėl, kad niekas joje nesitikėtų lėktuvų, skalbimo mašinų ir psichoanalitikų. Jų nėra. Galbūt kitą kartą.

Argi ne Baricciška ir argi ne gražu? :)

nėra ko pasakot

Jau vėl truputį apleidau savo blogą. Bet pastaruoju metu baisiai tingiu į jį parašyti. O ką aš ir galiu čia pranešti: kad buvo Velykos, visi seniai žino, kad man nebuvo atostogų - irgi. Tai kaip ir nėra naujienų :D Nebent tik tokios, kad mane žiauriai užknisa viena grupiokė ir aš jau tuoj neištversiu ir jai ką nors pasakysiu, nes ji gadina dienas. Ir dar kad sapnavau prieš kelias naktis sapną, kuriame Voldemortas turėjo savo įmonę ir kartą per savaitę ateidavo nubausti blogų darbuotojų. Tai vieną kartą buvo atėjęs, bet tas darbuotojas kažkaip išsisuko, nors jau galvojo, kad jį nužudys, o kitas tai neišsisuko ir jį nukovė.
Beje, šiandien įsimintina diena, nes su Giedre pagaliau pabaigėm straipsnį!! Čia yra nuostabu nuostabiausia, esam fainos. Ir dar galvojau, kad dėl kažko faina diena, bet nebepamenu.

Atsiminiau. Nusipirkau du bilietus į spektaklį "Šilkas" pagal Baricco knygą. Eisim su Virgiu, pirmuoju mano sutiktu Baricco mėgėju. Tai labai laukiu to spektaklio ir reikės paprašyt mamos, kad atvežtų suknelę, nes reikia į teatrą gražiai apsirengti :)

planai planeliai

Ar tik man nereikėtų pasidaryti kažkokio grafiko, kuriame galėčiau aiškiai matyti, kada ką reikia padaryti? Na, šiai savaitei jis lyg ir aiškus.

1. Rytoj parašom saugos kolį.
2. Po kineziologijos su Giedre pabaigiam tą prakeiktą straipsnį, kuris vis dar kabo ant galvos.
3. Trečiadienį atsiskaitau hormonus, nes jau atsibodo, kaip tempiasi iš paskos skolelė.
4. Taip pat trečiadienį ryte nueinam į anglų ir atsiskaitom kas ką (aš - Burns & Amputations ir dialogą).
5. Penktadienį per anglų atsiskaitau Alexander's Technique ir laiminga valinu namo.
6. O namie dar reiktų pasidaryti saugos skaidres, bet gal ir nereikės.

Toliau gyvenimas ir vėl neaiškus. Aišku tik tiek, kad tą savaitę po Velykų reikės būtinai padaryti tyrimų savarankišką, t.y. padaryti plakatą ir nufilmuoti KAŽKĄ.
Šiandien tai va išmokau apie gesintuvų rūšis ir sužinojau, kad su milteliniu gesintuvu galima užgesinti viską, nors degant medienai, popieriui ir pan. geriau naudoti paprastą skystą gesintuvą (aišku, milteliai vis tiek padeda). Tiesa, dar važiuodama namo gavau smarkų sprigtą, tokį, kokį duoda tetis, į galvą. Nuo tokios storos bobos, kuri buvo labai pasipiktinusi, kaip mes, tokios jaunos, neužleidžiam bobutės atsisėsti, nors ji važiavo gal tris stoteles. Kitą kartą gal ir primuš kas nors autike, who knows. Matosi, kad pilnatis, suagresyvėjo žmonės.

Diskoteka, diskoteka, ooo

Štai ir grįžau į Kauną. Antrą savaitgalį iš eilės buvau namie, laukia dar vienas, Velykinis, savaitgalis :) O paskui mėnuo maisto gaminimosi ir rūbų skalbimosi. Auč.
Šį savaitgalį šventėm Arno mamos gimtadienį, kuris iš tikrųjų bus antradienį. Buvom tokioj pirtelėj už Kartenos, ten žiauriai faina, ypač jei susirenka nedaug žmonių. Yra planas chuliganas :D Tai va, net aš ėjau į pirtį. Supratau, kad arba negaliu į ją eiti, arba galiu ten būti labai trumpai, nes besėdint pradėjo kalatotis širdis ir va. Po kiek laiko pabandžiau dar kartą, tada daug greičiau pasikartojo šis potyris. Daugiau nebeėjau.
Nusipirkau šiandien labai fainą megztinį Maximoj, tai dabar turiu gal 20 litų. Noriu valgyt, bet neturiu ką, tai gal ir nevalgysiu. O šios savaitės, kaip ir visų kitų, žinoma, nelaukiu. Pavasarinė depresija dar nepraėjusi.

sad but true

Šį savaitgalį buvom Vytkos gimtadieny :) Buvo smagu dėl to, kad susitikom su klasiokais kai kuriais, bet nesmagu dėl muzikos garsumo. Vakar dar ausis buvo keista, šiandien jau gal nieko.. Tikiuosi. Bet va tas tai buvo žiauru. Nu bet šiaip tai faina, tik tiek, kad jau esam susenę :D Kas bus po kokių dar penkių metų.. Net juokinga.
Ši savaitė kažkokia nefaina, kaip ir visos kitos. Gerai, kad ketvirtadienį varysiu namo. Penktadienį dar mokyklą aplankysiu :) Tiesa, šiandien man jau buvo egzaminas. Jėga, ane? Nors man net neatrodo, kad jis buvo, ir vakar neatrodė, kad turi būt. Gal dėl to, kad lietuvių. Nebuvo lengva, bet nebuvo ir sunku :) Vis tiek čia bus lengviausias (oi, buvo) egzas iš visų, kokie dar bus.. Taip kad reikia tik pasidžiaugti ir palaukti rezultatų. O taip tai vis tiek man viskas liūdna, nes visokių darbų krūvos ir nemoku susiplanuoti laiko. Va, kame yra problema. Manyje. Ir dar kur nors :D
Ar jūs irgi taip baisiai norit atostogų? Ir ar jums taip, kaip man, Velykų atostogų nebus? Jeigu bus, tai liūdna.

september

Labai džiaugiuosi savo naujomis ausinėmis. Galiu būti sau atsijungus, nors ir nelabai jauku, kai kambaryje dar bent du žmonės yra. Bet pvz. šiandien galėjau žiūrėti serialą (naują) net tada, kai Vita miegojo. Tai kūl, ane?
Aš visgi begalingai noriu namo. Ir norėčiau negrįžti iš ten, na, bent jau savaitę. Arba dvi. Labai labai to norėčiau. Deja, tempai spaudžia, viskas spaudžia, o kai pavasarinis oras, tai būna sunku mokytis. Nors kai rudeninis (kaip šiandien), tai irgi ne ką lengviau. Žodžiu, viskas yra nesąmonė, o man yra pavasarinė depresija. Mhm.
Šiaip jau džiaugiuosi, kad šiandien nudžiuginom grupiokę gimtadienio proga, įteikėm jai puikiąją paprastųjų receptų knygą :) Kelis nusifotkinau, nes labai faini ;D Gera ta mūsų Giedrė, ir dar su labai gražia suknute šiandien buvo, taip gražiai atrodė, kad ir aš užsimaniau savo gimtadienio. Reikia susigalvot, ko prašysiu dovanų, kai visi pradės klausinėt, ko noriu.
Užknisa kompo dūzgimas, tai einu skaityti knygos. Niam niam.

ljoodna

Šį vakarą leidžiu liūdnai. Dieną buvo taip smagu, nes buvo labai fainas pavasaris. Pagaliau! O vakaras kažkoks nenusisekęs. Nieko gero nepaveikiau. O reikia nemažai. Px.
Mane labai nervina, kai parašo grupiokė, norėdama paklausti, ką išmokau. C'mooooon, negi jai tikrai įdomu? Arba klausia dėl to, kad labai konkuruoja. O taip laisvai gali būti. Na, man tai ne itin įdomu, kaip kitiems sekasi. Svarbiausia žinau, kaip pati - moku ar nemoku. O ta tai išvien klausinėja, ar jau tą išmokau, ar aną išmokau. Prieš kolius būtinai garsiai galvoja, kas bus kolyje, lyg kitiems ta nuomonė įdomi. Ir išvien kartoja 'ta prasme'. Galima apsivemt.

Norėjau pasidžiaugti, kad slaugos kursą pabaigiau be skolų, liko tik egzaminas (nes tikiuosi, kad savarankišką irgi įvertins bent penketu). Kitiems kur kas riesčiau, vargšeliai :( Užjaučiu juos labai begalingai, kadangi pas tą dėstytoją ne pyragai mokytis.
Šiandien buvo neatidėliotina pagalba, o šis dalykas bus naujas gūsis mūsų moksle. Vyks savarankiškas mokymasis, nebus jokių darbų (dėl to blogai tas, kad nedarysim nieko praktiškai, bet šiaip tai ai). Pirmadienį turim visi pristatyti referatus, o paskui per kelias paskaitas juos pristatysim. Tai ir bus medžiaga mūsų egzaminui, per kurį reikės aprašyti vieną kurią nors temą. Visiška šviežiena - nebus jokių kolių. Ir tai turbūt vienintelis mūsų mokomasis dalykas, kuris bus lyg palengvėjimas po visokių nesąmonių! Kartais ir pas mus ateina šventė.
Ai, skaitau žinokit puikią knygą - Geišos išpažintis. Paskaitykit ir jūs, jei netingit. Įtraukė nuo pirmo puslapio :)

viskas puiku

Aš dabar pas Mildutę ir rašau iš jos kompo, muahahaa.
Šiandien pamiegojom, tada su Virgiu išėjom pasižmonėt į maximą, kol Mildutė buvo kirpykloj. Tuomet grįžom ir buvo mokslo diena, tai mokėmės, aš tai tą sumautą slaugą, baisiai migdo ten ir labai viskas susipainiojo :( Vėl nelabai atsimenu, kokius tirpalus, kokios koncentracijos ir kokį kiekį reikia leisti, kai yra anafilaksinis šokas. Nu žiauru. Paskui pavalgėm labai skanaus špinatų apkepo, kepsiu ir aš tokį. Paskui aš dar pasirašiau anglų apie insultą, tai savim labai džiaugiuosi, net labiau negu dėl to, kad slaugą mokiausi šįkart rimtai. Apie tą insultą tai baisiai sunku papasakot, nežinau, ką reikės daryt - čia tas džiaugsmas ir baigiasi. Va. Paskui grįžo tėveliai iš Lenkijos, visko baisiai daug prisipirko. Tai žiūrinėjom, vėl valgėm ir šiaip buvom su tėveliais. O kai jau pagaliau susitvarkėm, tai su Mildute dainavom karaoke, kaip senovėj :D O jau juokinga buvo, o jau gerklę skauda dabar.. :D Tai va. Dabar Mildutė atsiminė, kad reikia jai baisiai daug mokytis, tai apleidom dainavimą ir aš ta proga parašiau į blogą. Ate.

uraa

Pagaliau penktadienis.
Pagaliau baigėsi šita tragiška savaitė.
Važiuoju pas Mildutę!