Tai va, ji praėjo. Ir gerai, nes tas tekstas jau man buvo baisiai atsibodęs.
Atsikėlusi ryte truputį jaudinausi, bet labiau gal dėl to, kad nesimatytų mėlynės ant kojų.
Dar vienas baisus etapas mano kelyje į įskaitą buvo pilna forsų stotelė. O aš buvau graži mergaitė su sijonėliu, kuris kilo į viršų. Nebuvo labai smagu.
Susitikusi su Agne ir senovėj matyta Aušra jau gal vėl nebesijaudinau, nors nežinau. Nei taip, nei kitaip.
O kai jau nuėjau kalbėti.. Atsistojau prie kompo, įsijungiau šypseną ir pradėjau savo puikiąją kalbą. Jaudulys prapal.
Pamenu, kad taip buvo ir su teisėm. Kai užvedė mašiną, nebebijojau ir buvau karys Regitroj. Nu bet čia ne į temą. Ai ne. Į temą. Kontekstas :)
Tai va. Pakalbėjau pakalbėjau, mok. Šuk. labai reagavo, labai susidomėjusi buvo. Per mano kalbą įsiveržė du žmonės - pavaduotoja ir Urtė. Tai tada truputį sutrikau, bet paskui atitrikau ir kalbėjau toliau.
O va jau kai pabaigiau, tai išvis taiiiip gera pasidarė! Nuslinko akmenėlis nuo širdukės.
Gavau 10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą