Geriausia, kas galėjo nutikti gyvenime

Nuotr. iš lrytas.lt

Ir tai buvo Red Hot Chili Peppers koncertas. Koncertas, kurio laukiau tikrai ne pusę metų, kuomet nusipirkau bilietą, o jau šešerius metus. Niekad netikėjusi, kad ateis ta diena, kai pepperiai atvyks į mūsų mažąją Lietuvėlę, dabar galiu prisidėti prie tų, kurie patyrė visišką euforiją gyvai klausydami savo dievų.

Atvykau į Kauną likus truputį daugiau nei valandai iki buvo atidarytos durys į areną, tad dar suspėjau aplankyti Giedrutę, kuri man jau buvo atspausdinusi bilietą ir iškilmingai jį įteikė :) Po to susitikau su Ignutės sese ir ėjom laukti, kol iš tokios neapsakomos miesto karštumos pateksim į vėsią ir malonią areną.. Paulius, kuris mane ir užkrėtė red hotais, jau buvo įslinkęs į areną, o kol jį pasiekiau, tai dar sutikau krūvas pažįstamų, su kuriais sustojau šnektelėti :D

Mūsų vietos buvo trečiam aukšte, o tai reiškė, kad nelabai kažką matysim, net su akiniais. Bet argi galima taip paprastai su viskuo susitaikyti? Savanorystė arenoje padėjo man įsigyti draugų, tikrų bičiulių, kurie pagelbsti tokiais atvejais :) Prieš prasidedant koncertui mes jau stovėjome pirmame aukšte (nereikia sumaišyti su nuliniu aukštu, kur buvo stovimi bilietai), apsimesdami, kad čia tikrai mūsų vietos.. Ir visą laiką ten pratūūūūūsinom :))

Nemoku apsakyti tos laimės, apskritai tų jausmų, kurie plūdo viso koncerto metu. Visos dainos viena už kitą geresnės, grojo net tokias senas dainas kaip "Suck My Kiss" ar "Give It Away". Visi grupės nariai atliko nuostabų darbą, tai tikrai aukščiausio lygio žvaigždės ir tikrai garbė juos pamatyti.

Dabar, pavyzdžiui, vis dar negaliu patikėti, kad juos mačiau. Tuos, kuriuos pamilau, man regis, nuo pirmo akordo. Dabar įsimylėjau dar kartą, ir jau tikrai neatšaukiamai. Neįsivaizdavau, kad ir žiūrovai gali būti tokioje euforijoje, visi buvo kaip užhipnotizuoti.

Tobuliausias mano matytas dalykas. Turiu tikslą į stiklainį sutaupyti pinigų ne tik kelionei, bet ir kitam jų koncertui.

until the very end

Kai prasidedi su Hariu Poteriu, tai niekaip nebegali sustot. Per savaitgalį pažiūrėjau visus 8 filmus, dabar galvoju, gal reikėtų skaityti knygas? Žinau, kad ir per jas neturėsiu gyvenimo, bet taip gera pasinerti į tą magišką pasaulį ir sugrįžti pas tokius mielus širdžiai draugus..

Noriu tokios

arba tokios

Įpusėjo vasara?

Jau..? Įpusėjo? Dar nepajutau normalios vasaros, atrodo. Na, bent jau orai to neleido pajusti. Pavyzdžiui dabar už lango baisiai lyja, kaip ir visas kitas naktis, o šiandien tai net ir visą dieną.

Einant antrajai savaitei psichika jau truputį susitvarkiusi, nors muzikos, o ypač lyriškos/liūdnos klausyti dar nelabai galiu, nes viduj viskas apsiverčia, susispaudžia.. Dar negaliu galvoti apie tam tikrus dalykus, nes vyksta tokia pati reakcija. Ir kad ir kaip reikia pripažinti faktą, tačiau vis dar sunku pasakyti garsiai, kad Virgučio nebėra ir kalbėti apie jį kaip apie buvusį asmenį. Va ir dabar vos parašiau, net silpnumas rankas apėmė.

O šiaip tai labai nuostabi jo šeima - paskutines kelias dienas praleidom nemažai laiko kartu, važiavom uogauti ir grybauti, ir šiaip kai atvažiavo Mildutė jie visur mane kartu vežiojosi ir liepė eiti kartu valgyti pietų :D Labai geri žmonės, o buvimas kartu truputį padėjo kaip neoficiali grupinė terapija. Ir vėl pasijutau kaip šeimos narė, mėgstu šitą jausmą. Nes visiems kartu lengviau, tikrai tikrai.

Iš mūsų ryte išvažiavo Daiva su šeima (net nebuvau užfiksavusi to fakto, kad jie atvykę..). Dabar kol kas jokių svečių neplanuojam, bent jau savaitę tai tikrai. Ir taip tylu namie, taip ramu, gera.. Labai pradedi vertinti tokius dalykus, kai pagyveni mūsų gyvenimą :D Mildutė šiandien paklausė, ar mes vasarą pailsim. Oooou nou. Tiesa, Gimminiukų buvimas neišvargino, viešnagė praėjo labai greitai, net per greitai, tačiau skirtumas vis dėlto yra, kai namuose ne 4, o 8 žmonės nuolat zuja. Neįmanoma net susitvarkyti, nes viskas tuoj pat apsiverčia :D Ta proga rytoj gal man pavyks gražiai susitvarkyti kambarį :)

Tiesa, šiandien su Solveiga (mano kolegė arenoje) susirašinėjom ir taip užsimanėm kartu vykti į kokią nors kelionę, į užsienį.. :) Taip būtų faina! Aišku, nėra pinigų. Todėl nuo rytojaus turėsiu motyvacinį stiklainį!! Mildutė sakė, kad labai gražus pavadinimas, todėl taip jį ir pakrikštysiu. Mesiu į jį pinigėlius ir taupysiu. Dar nežinau, kur važiuosiu, bet tikrai jie bus skirti kelionei. Kad ir netolimai (pavyzdžiui, gal pagaliau aplankysiu Berlyną ar Londoną), tačiau tikrai jie bus panaudoti tam, ir niekam kitam :)

Broliui V

Būna labai sunkios dienos dabar, bet gal jau galiu ramiau kalbėti. Apskritai galiu kalbėti apie tai, nes anksčiau truputį dar negalėjau.

O tai yra Virgutis. Gal ir negalima taip viešai, bet gal ir galima. Ta prasme.. Norisi skleisti prisiminimus apie jo neapsakomą gerumą kuo toliau :) Nors skaitantys ir žino, kokie mes neapsakomai geri draugai buvom, patys geriausi, vis tiek dar kartą paminėsiu, kad buvom kaip brolis ir sesuo. Buvau jo Juodoji sesuo :) Ir esu, ypač dabar tikrai atitinku visus Juodosios sesers reikalavimus.

Reikėtų konstatuoti faktą, kad Virgutis nuskendo. Bet aš noriu prisiminti tik gerus dalykus. Per mūsų keletą tvirtos draugystės metų (kaip gaila, kad ji truko taip neilgai) nebuvo nė vienos akimirkos, kada galėčiau apie Virgutį atsiliepti blogai, nebuvo nė sekundės, kada nesutartume, nė dienos, kada Virgutis nesidalintų savo šypsena ir juoku. Tiesiog toks teigiamas, toks pozityvus žmogus, be galo protingas ir smalsus, kruopštus, atsakingas.. Vis mąstau, kiek yra pasauly žodžių, kurie tiktų apipasakoti geras žmonių savybes. Ir visi tie žodžiai tinka Virgučiui, be jokių abejonių.

Niekada nepamiršiu dienų, praleistų kartu. Pokalbių apie VISKĄ. Galėjau kreiptis bet kada ir bet kokiu klausimu, dažnai Virgutis žinodavo daugiau nei bet kuri kita draugė :) Pirmiausia viskuo pasidalindavau su juo. Galiu ir dabar jam pasipasakoti, tik, deja, nebesulauksiu atsakymo, patarimo ar tiesiog rimto pasišaipymo..

Galybė šiltų prisiminimų išlikę manyje, jaukūs šonkaulių suspaudimai, kuriuos galėtume pavadinti apkabinimais, visada bus jaučiami ant šonų.. :) Virgutis visada buvo ir bus man kaip vyresnysis brolis dvynys, visada - gyvas mano mintyse ir širdyje :)

Aš ir mano brolis

Days 8 & 9

Prabėgo dar dvi dienelės ir taip sunku patikėti, kad liko tik viena, dešimtoji čempionato diena.. Kol dar nebuvo prasidėjęs, galvojau, kad truks labai ilgai. O dabar tik šast ir pasibaigs.. Et.

Įsimintini įvykiai:

- po paskutinių Lietuvos rinktinės rungtynių visi savanoriai nusifotografavo su vaikinais :) Manau, jie labai apsidžiaugė - tiek patys jauniai, tiek jų treneriai, nes na.. Tik Lietuvoje galima džiaugtis iškovojus bet kokią vietą čempionate, net jei tai yra tik 9 vieta iš 12. Po nuotraukos treneriai paprašė visų sudėti rankas taip, kaip daro komanda ir visi šaukėm Mes už LIETUVĄ! Puikus jausmelis pasidžiaugti kartu ir tikrai tikrai po keleto metų kai kurie krepšininkai pakeis mūsų "senelius".

- taip pat fotografavomės su JAV rinktine. Nors jie man visai nepatinka ir visai nenorėčiau, kad laimėtų čempionatą (bet taip tikriausiai bus), bet vis tiek jau iš anksto buvo sutarta, kad bus nuotrauka su jais. Na, nuotrauka gavosi nebloga :D Bet visgi man nepatinka, kad buvo taip išskirta užsienio komanda. Arba su visais, arba su niekuo. Man yra suprantama turėti nuotrauką su savo šalies žaidėjais, bet kiti.. Et, bet palaikiau savanorišką dvasią ir ėjau su visais pasifotografuoti, o po to dar pažiūrėjom ir linksmojo tėtušio šokiuką :D

Tai va taip. Ryt po antrų rungtynių Gytis šaukia kažkokį slaptą mūsų susitikimą, kur nežinom, ką darysim. Teks nešti jam ir Viktorijai Sprite, nes kaip ir toks buvo lažybų susitarimas, nors ir nekirtau rankom :D Bet jiems negaila :) (susitarimas buvo toks, kad jeigu JAV ir Kroatija susitinka finale, ir jeigu kroatai laimi, tai Viktorija neša Gyčiui 2 l Sprite, nes jis sako, kad laimi JAV. O jeigu komandos nesusitinka finale, tai abiems nešu po 1 l sprite :DDD Na, ir rezultatai kalba patys už save.. :D)

Day 7 - rest day

Taip, šiandien buvo poilsis :) Labai gerai, nes apturėjau du puikius dalykus.

1. Mano du puikiausieji draugai jau išleisti į pasaulį. Pabuvau staigmena ir aplankiau Mildutę ir Virgutį jų vestuvėse (tikrose). Taaaip džiaugiuosi!! :) Mildutė atrodė be galo gražiai, Virgutis taip pat neprastas :D Gražu gražu gražu. Mamytė sakė, kad aš čia kalčiausia dėl tokio įvykio, nes nusikrausčiau į Kretingą ir va dabar jau ištekino mažąją dukrelę už žemaičio.. :D Esu kaltas (x3).

2. Po turbūt metų laiko susitikau su Juste! Ji vakar grįžo iš UK. Mano mieloji Justytė.. :) Pasivaikščiojom po Laisvę, prirodžiau jai krepšininkų, sirgalių, savanorių, o ji tik išreiškė nustebimą, kad visus pažįstu :D Bet kadangi Laisvėj nebuvo daug žmonių, o tik tie, kuriuos pažįstu ar esu mačius, tai rimtai taip atrodė :D

O ryt išeinam į finišo tiesiąją.. Trys dienos darbo ir teks atsisveikinti su savo antraisiais namais ir antrąja šeima :((

Days 5 & 6

Jeigu norite rėkti, kad praleidau 4 dieną, tai visai ne. Ta diena buvo laisva ir skirta poilsiui :) O štai antradienį ir trečiadienį vėl darbavomės :)

Iškart puolu džiaugtis, kad čekai pateko į ketvirtfinalį!! Aišku, jiems dabar teks žaisti su kroatais, o aš net tikiuosi, kad kroatai laimės visą čempionatą.. Na, bet vis tiek penktadienį vakare visa širdim sirgsiu už čekų komandą :)) Kai pralaimėjo kinams, tai galvojau apsiverksiu - tikrai jaučiausi taip, lyg būtų pralaimėjusi Lietuvos vyrų rinktinė. Buvo be galo gaila jaunuolių.. Užtat šiandien jie kaip visada nusiteikė kovingai ir sutriuškino egiptiečius :)

Tiesa, truputuką nervina, kad tik trims iš 8 žmonių iš tiesų rūpi savanoriavimas ir mes galim būti arenoj nuo ryto iki vakaro, no matter what. Bet apsisukam ir keturiese - penkiese :)

Antradienį besifotografuodami su kolegom sulaukėm fanų :D Kažkokie du vaikinukai ėjo pro šalį ir taip pat užsimanė su mumis nusifotografuoti :D Juokinga buvo.

O apskritai tai.. Nenoriu, kad U17 pasibaigtų!!

Days 2 & 3

Jau pykit nepykę, bet nebebuvo jėgų rašyt nei vakar, nei užvakar.

Na, iš esmės arenoj vyksta viskas taip pat. Šeštadienį buvom tik penkiese, tad reikėjo valyti visas rungtynes. A, turėjau vienas laisvas, tai ėjau į participants tribune kartu su čekų atašė žiūrėti, kaip jie žaidžia. Aišku, iš mano darbinės pozicijos viskas matosi tobulai, bet norėjau nueiti toliau nuo akių, kad galėčiau kaip reikiant pasirgti už savo komandą :D Deja, pralaimėjo, o Adamas buvo išvis išjungtas iš žaidimo - kaip ne tas žmogus atrodė..

O vakar turėjau galimybę išsimiegoti ir ateiti tik į trečias rungtynes (nors būčiau ėjusi į antras, kad pamatyčiau savo čekus :D).. NOT. Turėjau turėti tokią galimybę. Bet vos tik atsiguliau į lovą ir dar kartą pagalvojau, kaip bus nuostabu atsikelti 9 valandą.. Paskambino kolega ir paprašė ateiti iš ryto, nes vienas iš turėjusių darbuotis negalėjo ateiti. Daaaamn it. Tai ryte teko prasikrapštyt akis ir darbuotis. Nors iš pradžių galvojau, kad viena po krepšiu sėdėsiu, bet gerai, kad paskutinę minutę atskubėjo dar vienas Gytis ir buvo nors linksmiau, kai turi su kuo nors pasišnekėti :D

Dabar rungtynes žiūrėti jau įdomiau, nes žinom, kaip žaidžia vienas ar kitas žaidėjas. Turim išsirinkę komandas, už kurias sergam (vakar 4 iš penkių mano komandų pralošė - lucky me :D), tad stebim rungtynes kaip per tikrą rimtą čempionatą. Nes darbo atžvilgiu viskas yra nepalyginamai lengviau ir kitaip nei buvo per EuroBasket'ą :) Asmeniškai aš turiu ir mėgstamiausius teisėjus :D

Žodžiu, viskas labai faina :) Be galo džiaugiuosi, kad ėjau čia savanoriauti! Nesvarbu, kad reikia anksti keltis, kad maitina prastai, bet emocijos viską atperka :)