antradienis, lapkričio 30

žiemaaa žiemaaa..

Kchem.. Kai sakiau, kad noriu žiemos, tai turėjau omenyje, kad turi būti sniego. O ne vėjo. Aišku, šiandien dar ruduo, tai gal rytoj viskas pasikeis. Dabar yra baisiai šalta ir bjauru lauke. Kai reikia išeiti, tai apsimuturiuoju šaliku, užsidedu kepurę ir to dėka iš manęs lieka tik akys. Jei galėčiau, tai ir jas kaip nors apdengčiau, nes dabar tai vaikštau apsiverkus amžiais amžinaisiais.
Šiandien ta proga, kad pedagogiką padarė anksčiau, su Rasa eidamos link stotelės vaikštinėjom po parduotuvėles. Ėjom į tas, kuriose buvo kalėdos :D Labai faina buvo, labai smagu ir laukiu, kada perves stipendiją, kai galėsiu pirkti dovanas draugams ir artimiesiems. Atradom vieną parduotuvę, į kurią aš vis norėdavau užsukti. Ir žinot ką? Ten yra jėga! Ten visko daug ir nebrangiai. Pavyzdžiui, puikius auskarus įsigijau už 3,90 :) Ir dar ten yra pigių kojinių, tai reikės eiti nusipirkti, nes manosios, kaip žinia, visada suplyšta. Tiesą sakant, mąstau apie sąrašiuko pasidarymą ir su juo eisiu apsipirkti į tą šauniąją parduotuvę (yra ta parduotuvė ir internetinė, tai gal netgi nereiktų išeiti iš barako, norint apsipirkti).
Tai va taip. O rytoj po anatomijos keliausiu į Tamstą ir į Akropolį. Bless me.

trečiadienis, lapkričio 24

@#!!!

Supikau šiandien ant anatomijos dėstytojos, vėl ir vėl. O buvo taip.
Rašėm, kaip aišku, kolį. Iš kvėpavimo šį kartą. Ir parašiau gerai, kaip man atrodė. Tikrai. Be abejo, gavau 8, kaip ir kiekvieną kartą, išskyrus tada, kai rašėm raumenis. Ir šįkart netgi su pliusu! Tai ohoho kokia šaunuolė. Galvoju, reikia bandyt pasikelti tą pažymį. Ir tadaam.. Paklausė manęs ji vieno kvailo klausimo, į kurį atsakiau ne visiškai tais žodžiais, kuriais reikėjo, ir sako ji man: "Aštuoni, nepyk". Bet aš supykau :( Kitų tai klausinėja daug kartų, kad tik pasikeltų pažymį, o man taip jau ne pirmą kartą. Vienos kokios plonybės nežinau ir net nepaklausia daugiau. Eina ji @#!!! Spaudžiu daug kartų NEPATINKA. Aišku, 8 gerai, bet kai per plauką negauni 9 (ypač kai to pažymio neparašo dėl to, kad gaila), tai o taip, R.M., tu nuostabi. Tiesiog nuostabi.

sekmadienis, lapkričio 21

lijo lijo lijo



Čia tai šiaip. Fainoka daina gal.
Grįžau šiandien iš Anykščių, buvo susitikimas afganų. Tų pačių, su kuriais susitinkam jau kažkiek daug metų - niekaip neatsekam su tėvais, kada pradėjom susitikinėti. Kiekvienais metais vis galvoju, kad gal nebevažiuot, bet dar nesu praleidusi nė vieno susitikimo per tiek metų (žinau, kad jau nemažai), kaip ir Bagočiūnų vyrai. Tai kažkaip nelabai būtų gerai.. Ir tečiui nepatiktų.
Šįkart vežiausi Arną :) Dėl to geriau buvo. Bet apskritai tai.. Mane užklupo kažkokia nesąmonė, kad buvo BAISIAI liūdna. Nu tIkrai. Tiesą sakant, tai žinau, kas buvo. Tiesiog kai išsitraukia gitarą žmogus ir groja, ir dainuoja, tai man taip labai labai primena tuos laikus, kai mes savo nedideliam, bet jaukiam rately susėdę dainuodavom, juokdavomės.. Liūdesys buvo tame, kad labai pasiilgau savo draugų. Ir tų gerų dienų. Jeigu beskaitant dainos žodžius įmanoma apsiverkt, tai reikia įsivaizduot, koks laipsnis. Ir dar buvau labai pasiilgus savo tėvų.
Nekenčiu, kai būna liūdna. Man baisiai reikia atostogų!!

ketvirtadienis, lapkričio 18

Apsilankė Kristina :)


Šiandien buvo smagu, nes apsilankė Kristina :) Klausiat kokia? Ogi tūkstantmečio vaikas! ;D Labai smagu buvo ją pamatyti po nežinau kiek laiko. Tuo labiau, kad ji dabar mokosi Rygoj. Priėmiau ją savo barako kambaryje, nes negalėjau išeiti į miestą. Negalėjau todėl, kad man buvo privaloma būti ramiai ir ilsėtis. O todėl, kad šiandien daviau kraujo!
Jėga. Pirmą kartą daviau kraujo. Jau seniai norėjau taip padaryti, bet vis neprisiruošdavau. Arba pabijodavau. Ir šiandien visgi nusprendžiau tai padaryti. Į kolegiją buvo vėl atvažiavę iš donorystės centro ir visi norintys ir galintys galėjo duoti kraujo. Bėda ta, kad tų norinčių buvo daug, o galinčių - nelabai. Man pasisekė, kad galėjau :)
Ta proga, kad kažkam išgelbėjau gyvybę, tai sužinojau ir savo kraujo grupę, kuri jau nuo seno man buvo paslaptis. Esu AB teigiama. AB (IV) grupę turi tik 5-6 procentai europiečių. Taigi esu reta rūšis. Ir tinku daug kam :) Žodžiu, viskas yra super, kovo mėnesį vėl galėsiu duoti :) Beje, už viską gavau ir pinigų! Kadangi jų studentams reikia, tai paėmiau, nors šiaip galėčiau ir neatlygintinai.. Bet ne šįkart :D
Tai va tokie tat patyrimai.
O su Kristina tai kartu ir į chorą ėjom, nes neturėjau aš jos vargšės kur padėti :D Pamatė mūsų kietąją mokytoją, kuri primygtinai manęs reikalavo, kad užsirašyčiau kelionei į Druskininkus. Ko aš ten nemačius, važiuoju namo tą savaitgalį ir nieko nežinau :D Vo tep.
Kristina yra labai faina (kiek jau kartų šiam bloge esu tai sakiusi?). MėKstu ją. Ir jos draugelis, kuris mus turėjo parvežti namo (o grįžom linksmai :D), matė mane nuotraukose. I'm a TV star, oh yeah.
Ai, beje, čia bus atseit Kalėdinis mano blogo šablonas. Su žvakikėm.

trečiadienis, lapkričio 17

ghrr

Klausykit, o jums būna tokie laikotarpiai metuose, kada viskas užknisa negyvai ir norisi kažkur pabėgti arba tiesiog paatostogauti? Gal kartais dabar kaip tik taip ir yra? Kas žino vaistų nuo to?
Po savaitgalio supratau, kaip man jau viskas atsibodo. Noriu namo. Nieko keisto - nebuvau ten nuo ilgojo savaitgalio ir būsiu tik gruodžio 3. Bet kažin, ar tame esmė. Manęs čia niekas neskriaudžia, šilta, turiu ką valgyti ir su kuo šnekėti. Bet vis tiek siaubulingai laukiu atostogų. Reikia man jų nežinau kaip ko. Jaučiu, kad kaip oro. Atsibodo mokytis, todėl dabar dažnai nustūminėju mokslus ir veikiu nesąmones. Atsibodo tas pats kambarys, o pas kitus eiti irgi nesinori. Ghrr.. Nemėgstu, kai taip būna.
Nelaukiu ir kitos savaitės, nes:
* pirmadienį nuo ryto iki vakaro sėdėsim psichologijoj, nes turim belekiek darbų
* antradienį rašom lotynų kolį, kuris bus sunkus, nes iš būdvardžių, kuriuos sunku suprasti
* trečiadienį rašom anatomiją
* ketvirtadienį reikia pristatyti ergoterapijos darbą tema 'Veikla kaip žmogaus egzistencijos pagrindas' - neturiu supratimo, ką ten reik daryt
* penktadienį rašom anglų kolį, kuriame net neįsivaizduoju, kas bus
Laukiu nebent tik dėl to, kad ta patį sumautą penktadienį važiuosiu pas Agnę, kurios nemačiau nuo vasarą vykusio ate ate vakarėlio. O paskui grįšiu iš pasakos ir vėl viskas bus taip pat bjauru.

pirmadienis, lapkričio 15

viskas blogai, kas greitai baigiasi

Ką tik buvo atėję du juokingi vaikinai :D Liepė feisbuke pamėgti puslapį prezervatyvai.net ir ant jų anekdoto paspausti patinka. Na, kadangi priešintis barake negalima, lai visi būna draugai, tai dabar ant fb sienos puikuosis užrašas, kad mėgstu prezervatyvai.net.
Bet šiaip tai norėjau papasakoti apie puikiąsias mini atostogas :)
Visą savaitgalį ir dar daugiau buvau Kėdainiuose! Penktadienį ėjom į krepšinio varžybas, kuriose žaidė Kėdainių 'Nevėžis' ir Talino 'Kalev/Cramo'. Menki jouka estams buvo! Pralaimėjo, kaip aišku. Bilietus gavom už dyką, nes Arnas jau įgijo naudingų pažinčių Kėdainiuose - susipažino su vieninteliu legionieriumi Nevėžio komandoje, su kuriuo gerai sutaria, bendrauja ir t.t. Tai va, sakė, kad jei tik kada reikės, tai tegul tik paprašo, ir Blaz duos bilietų :) Geriau ir negali būti ;D
Apskritai tai savaitgalį pasidarėm HP filmų maratoną. Tai reiškia, kad pažiūrėjom visas HP dalis. Man, kaip maniakei, LABAI patiko, be abejo ;D Ir dabar dar labiau laukiu paskutiniosios. HP paskutiniosios dalies.
Grįžau šiandien. Nuostabu, kad nebuvo psichologijos! Tai galėjau pailsėti nuo Kauno dar vieną dieną :) Net neatrodo, kad šiandien pirmadienis. Ir nenorėjau grįžti.

pirmadienis, lapkričio 8

Draugaiiii ;(

Kodėl likimas man lėmė turėti tokius nuostabius draugus? Velni velni..
Turėčiau dėkoti nežinau kam ir nežinau KIEK už tai, kad susipažinau su savo BŪKLE! Bet dabar tai baisiai skaudu :( Agnė įskaudino čia :D
Nufilmavo man jie filmuką, popurY, katrą bežiūrėdama apsiverkiau. Ir man jau akyse savaime buvo rūko efektai, nors jie yra ir filmuke. Sudėjo visas mūsų mylimiausias dainas, net LAISVĘ, į tą popurY.. Gvidas, Aušra ir Agen. Kodėl jie taip padarė.. Dabar, kai norėsiu paliūdėt, tai bus proga pažiūrėt tą filmuką, ir vis žiūrėsiu, žiūrėsiu, kol visai užsiliūdėsiu..
Laukiu Kalėdų, kada galėsiu su jais susitikti, nes jeigu nepavyks, tada susideginsiu.

sekmadienis, lapkričio 7

Savigrauža

Nu velnias.. Pradėjau užsiimti savigrauža. Ji kilo iš neturėjimo ką veikti. Ir dar iš to, kad skaičiau apie genetiką.
Vis dar lenda tos pačios mintys: studijuotigenetikąstudijuotigenetikąstudijuotigenetikąstudijuotigenetikąstudijuotigenetiką (x begalybę kartų)..
Gerai man ir čia, kur dabar esu. Nesakau, kad nepatinka. Bet gal ten būtų dar geriau.. Ir kodėl aš rašiau tik molekulinę biologiją? Kodėl savo pageidavimų sąraše neįrašiau genetikos?? Na tai kas, kad nauja specialybė, ji buvo su žvaigždute, bet įstojusių tai buvo, ir nemažai. Tai kodėl kodėl kodėl? ;((( Nežinau, aišku, kaip ten būtų. Gal dar blogiau, negu įsivaizduoju.
Ir didžiausia dilema, iškylanti šiuo metu yra: ką daryti pabaigus tris metus ergoterapijos studijų? Variantai:
a) rinktis ištęstines ergoterapijos studijas, paskui pabaigti magistrą ir būti teta, kuri padės neįgaliesiems
b) bandyti įstoti į genetiką arba molekulinę biologiją, sunkiai ir daug mokytis, ir po daug metų pagaliau įgyvendinti savo svajonę
Abu variantai neblogi, bet kas geriau?

Gaivinom kambarį


Pagaliau ir mūsų du aštuntas sulaukė geresnių laikų. Taip ilgai svajojusios, pagaliau nusidažėm siaubingai atrodančias spintas ir duris. Baltai. Dabar taip šviesu! Beliko tik kokį vakarą ištapetuoti visą vaizdą gadinančią sieną ir beveik galėsim vadinti savo kambarį ponių namais.
Šįryt atsibudusi pažiūrėjau į tą pusę ir nusistebėjau, kokio šviesumo tos spintos :D Nu nerealu. Ir dar kas yra labai svarbu: dažai nesmirdėjo. Bei labai greitai džiūvo. Jėga jėga jėga. Jaučiamės daug geriau dabar ir net netikim, kad pagaliau tai padarėm.
Matot, kaip nušvito kambarys?
Nesvarbu, kad sąnariukai vakar neatsilenkė. Siaubas, buvo taip sustabarėję, kad tikrai buvau belaukianti, kada pradės mėlynuoti (net nenulaikiau pieno butelio). Bet paskui praėjo. Chiū.

ketvirtadienis, lapkričio 4

Oh, happy day!

Šiandien iš choro grįžau tokios geros nuotaikos ir pasikrovusi geros energijos! Dainavom tokias gospel giesmes, kokias dainuoja (niekaip nekyla pirštai parašyti 'gieda') juodukai. Kokiu tikslu dainavom? Tokiu, kad sausio 3 d. su super geru bendu, kaip sako mokytoja, dainuosim muzikiniam teatre 8-) O kažkada kitada - sporto halėj. Darau karjerą chore, škes :D
Tos dainos tooookios kūl! Klausai ir kojos pačios šoka :) Nuostabu.
Labai noriu į Harlem Gospel choro koncertą!!!

trečiadienis, lapkričio 3

raumenai


Baisu, kiek išleidau pinigų šiandien. Ta proga bent jau šią savaitę tai tikrai privengsiu tokio dalyko kaip parduotuvės. Taip nutinka tada, kai visokiose velnio neštose ir pamestose maximose būna akcijos atrakcijos. Ir dar kai turi kuponiukų į can can picą.
Dar truputį norėjau pasiskųsti ir užsiimti savigrauža. Gavau iš anatomijos mažokai, netenkina toks pažymys. Ir didžiąją dalį paskaitos praliūdėjau. Bet paskui truputį pralinksmėjau, nes supratau, kad juk čia ne galutinis koks nors balas, o tik kaupiamojo dalelė. Ir kad dar rašysim kolių kiek negaila, o jie bus daug lengvesni negu tie su raumenimis. Nemokėjau aš jų, nemokėjau. Aišku, vakar galėjau mokytis daug, ilgai ir nuobodžiai. Bet ar aš kalta, kad man po aštuntos niekas į galvą nelenda? Ir šiaip, tiems raumenims savaitė ar metai būtų duoti išmokti, vis tiek neišmokčiau. Tai tik belieka džiaugtis, kad su jais nebereikės turėti reikalų.. iki kito pusmečio. Kuomet prasidės biomechanika, kas bus absoliučiai nelinksmas dalykas.

pirmadienis, lapkričio 1

Obuolių paragas

Visą savaitgalį daug gaminau, man buvo užėjusi manija :D Tai čia jums pasirodysiu.
Pirmiausia kepiau labai skanų obuolių paragą.
Jam reikėjo:
* obuolių
* 5 kiaušinių
* stiklinės cukraus
* miltų (na, kokių 8 šaukštų, kupinų)
* vanilinio cukraus
* kepimo miltelių

Darymas tai toks, kad viską sumaišai ir įdedi į orkaitę. Paprasta :D
Obuolius dar apibarsčiau cukrumi ir cinamonu, ir išmaišiau (čia viskas vyksta atskirame indelyje). Tada jie gal kokie nors skanesni. Bet pyragas suėjo greitai. Tik gaila, kad storas nesigauna. Spėju, su ledais būtų visai super skonis :) Bet šitai pasilikim šiltai vasaros dienai.

Įdaryta paprika ir baklažanas

Antrasis ir trečiasis patiekalai, kuriuos gaminau penktadienį :D
Visų pirma - paprika (nors pirmiau dariau baklažaną, bet taip nuotrauką įkėlė).
Reikia:
* paprikos (spalva nesvarbi, kas kokią mėgsta)
* ryžių pakelio
* faršo
* krapų, petražolių
* pomidorų
* sūrio
* be abejo, tinka bet kokios jūsų pasirinktos daržovės
Kaip reikia:
Pirmiausia papriką nuskalpavau ir išskobiau vidų, t.y. išėmiau visas sėklytes ir pertvaras. Tos sėklytės tai labai gražiai atrodė, tad prieš tai dar nufotkinau. Tuomet jau galėjau būti išsivirusi ryžių pakelį ir pakepinusi faršą. Šiuos du dalykus sumaišiau. Tada dar sumaišiau pomidorus, lydytą sūrį ir viską sukimšau į vidų. Tvarkingai uždengiau galvą ir kibau į baklažanus.

Reikės:
* baklažano
* lydyto sūrio
* pomidorų
* nedidelio svogūno
* skiltelės česnako
* krapų, petražolių
* pipirų, druskos
* sviesto
Kaip reikės:
Perpjoviau, išskobiau baklažaną ir jo vidurių neišmečiau. Vidų pabarsčiau pipirais, druska ir palikau stovėti maždaug 10 minučių. Tuo metu susipjausčiau kubeliais, ar kaip tik nori, tą minkštimą, svogūnus, pomidorus, susmulkinau česnaką ir sutarkavau sūrį. Svogūnus su česnakais pakepinau ant keptuvės, po to į tą pačią keptuvę suverčiau pjaustytą baklažano minkštimą, pomidorus, krapus, petražoles ir viską trumpai pakepinau kartu. Dar, rodos, barsčiau pipirais ir druska. Ištryniau baklažano vidų sviestu. Sunkiai trynėsi, tai taip kur ne kur gavosi. Visą kepintą turtą suverčiau į baklažano vidų. Apibarsčiau sūriu ir sudėjusi kartu su paprikomis į vieną skardą įdėjau į orkaitę kepti :) O va kepimo laikas tai nenumatytas. Nes baklažanas nebuvo toks ir minkštas, kai jau valgėm, bet gal toks ir neturi būti :) Buvo tik labai skanu (tiems, kas mėgsta).

Varškės apkepas

Paprasta ir skanu.
Jums reikia:
* 500 g varškės
* 5 kiaušinių
* šaukšto manų kruopų
* šaukšto cukraus
* kepimo miltelių
* galima dėti razinų, jei mėgstat

Varškę sutryniau su tokiu vrum vrum, kad ji būtų panaši į vientisą masę. Lengviau tai padaryti įmušus visus kiaušinius :) Tada supyliau cukrų - išmaišiau. Manus - išmaišiau. Miltelius, razinas - išmaišiau. Ir vėlgi visą šį gėrį pašoviau į orkaitę, 180 laipsnių, ir kepiau. Nepažiūrėjau į laiką, bet bent jau pusvalandį tai tikrai :D Turi gražiai apskrusti, kaip sakoma ;D Niam niam.

Sluoksniuotos tešlos bandelės

Abipusė lygiuotėVa čia tai buvo niam niam ir gaila, kad tiek mažai. Kitą kartą gal reikėtų daryti iš didesnio kiekio tešlos :)
O darymas tai čia toks paprastas, kad bet koks menkas bevertis benkartas sugebėtų. Tereikia:
* sluoksniuotos tešlos (pirkau bemielę, įdomu, kaip atrodytų su mieline)
* ingredientų kokių tik nori - šįkart su mėlynių uogiene, krabų lazdelėmis ir fermetiniu sūriu
Viskas :D
Atsišildžiau tešlą, susipjausčiau trikampiais ir vyniojau į vidų tuos dalykus :) Dešinėje matomos saldžios bandelės, iš kurių dvi kažkodėl išsiskėtė :D Jų bėdos. Skardą patepiau aliejum, bet jos kažkodėl vis tiek prilipo :/ Vos atgramdžiau. Prieš pašaunant į orkaitę dar patepiau kiekvieną išplaktu kiaušiniu, kad blizgėtų :) Ir viskas. Kepiau 180 laipsnių orkaitėj tol, kol gražiai apskrudo ;D Niam niam.