rytoj birželis. tik niekam nesakyk.

Penktadienis buvo tobula diena.

Kėliausi 5.50 val. ir viską kaip tik spėjau. Pusryčiai nelindo.

Septintą prie Maximos jau atvykau su poniška mašina. Prie durelių du mano vyrai stumdėsi, kuris turi atidaryti man duris :D Ten lipinom gėlytes ir kabinom kaspinus bei balionus :) Laiku susigriebėm, kad jau metas išvažiuoti, nes būtume visur pavėlavę :D Arba ne.

Privažiavę MAŽDAUG ten, kur turėtų gyventi auklėtoja, paskambinom jai ir paklausėm, kur ji gyvena ;DDD Juokėsi. Gerai, kad gana lengvai atradom paskui. Po langais sudainavom „Staselė mūsų jauna“, nes ji yr kiečiausia Staselė 8-)

Atvažiavom į mokyklą kažkada. Laiku labai nesidomėjau.

Ir tada pasijutom žvaigždėmis! Įžengę į foje, radom jį visiškai juodą ir tamsų. Mums pradėjus žengti raudonuoju kilimu, iš VISUR pradėjo žibėti fotoaparatų blykstės. Buvo nesveikai geras efektas ir dar geresnis jausmas ;D

O prie salės durų, kur turėjo vykti pirmoji pamoka, mus pasitiko brangieji trečiokai kaimiečiai :) Labai džiaugiausi, kad šitie grojikai iš šimtadienio sugrįžo ir į paskutinį skambutį.

Salėj trečiokai kaip visada buvo kiečiausi pasaulyje ;D Kaiii spektakliuką surengė! Kad kvatojom, tai kvatojom.

Ir va. Paskui buvom pamestinukai, nes mūsų draugai keliavo pas pirmąją mokytoją.

Trečią pamoką vedė trečiokai. Vyrai skuto bulves, o aš atspėjau vieną žemaitišką žodį ir už tai gavau baisiai skanų saldainį 8-)

Ketvirtąją pamoką vedė auklytė. Įteikė mums užrašų knygeles ir pasakė topinę frazę: „Tegul mok. Šuk. galvoja, kad jos klasė geriausia, bet iš tikrųjų visa, kas geriausia yra pas mus“ ;DDD

Po visko ėjom į kiemelį. Va ten tai pasijutom ir vėl tokie pagarboj ir.. Gaaš. Buvo jėga. Nu gerai, einant atsiimti padėkos rašto už gyvenimo nuopelnus vos nepamečiau batelių, kurie man buvo per dideli, tai striksėjau ant vienos kojos :D Nerūp. Vis tiek viskas buvo gražu ir gerai.

Po visko važiavom prie jūros, kur turėjo vykti fotosesija su auklėtoja - antroji dovanos dalis. Akibrokštas - niekas neatsivežė auklėtojos :D Bet paskui tą klaidą ištaisėm ir visi smagiai pasibuvom :)

Po fotosesijos laukė hašas. Pabrėžos abiturientai buvo jį okupavę :D Nors ir nenorėjom važiuot ten pusė žmonių, bet iš tikrųjų gana gerai praleidom laiką ;)

Tada grįžom namo labai labai trumpam, nes iškart reikėjo varyti į Baublius, kur dar spėjom pakoncertuoti :D O paskui su klase ir dar su keliais žmonėm iš a klasės buvom Baublių biliardinėj ir kepėm šernienos šašlykus, kurių paragavo tie, kurie buvo pirmesni :D

Grįžau pavargus kaip nežinau kas, bet laiminga :) Nes tikrai galėčiau teigti, kad tokios dienos nepamiršiu.

O šiandien buvo lietuvių kalbos egzaminas. Rašiau interpretaciją iš Škėmos ir suvokimą, kuris nesuprantu, ar buvo sunkus, ar normalus. Čia šiaip pažymiu, kad irgi niekad nepamirščiau.

O rytoj į pirmūnų šventę.

Dovanos

Ne pati prasciausia dovana.

Nuo teveliu, keleriems metams i prieki ;D

Daikteliai is Studento Terbos.

Nuo Svajunes :)

O cia ir pati terba.

Laima ir Linksmutis ;)

Nuo Gvido ir Laimos.

Erbeta ir daiktas erbetai (jau truputi panaudotas).

Nuo sito fainiausio draugo.

Auskariukai, pjaustyti su lazeriais.

Kitoniska Earl Grey.

Kitoniska gelyte.

Viskas nuo Arnuko.

Batai nuo praktiskosios drauges Ausros.

Keista, kad ne pastu atsiunte.. ;D

Baricco nuo Levitos!

Mildutes dovanos.

Cia kad pageretu atmintis.

Reikia greiciau pradeti juos gerti, nes amzinai pamirstu.

Nuo Laimos :D

Rytoj man devyniolika metų

Tai tiek naujienų.
Buvau susigalvojusi sirgti, tai visą savaitę nemačiau žmonių, kitų vietų, išskyrus savo namus ir dėl to nebuvo labai linksma. Penktadienį turėjom važiuoti su draugais į Kriūkus ir ten pabūti per savaitgalį, nes buvo Žiobrinės. Bet penktadienį mama manęs dar neleido ir dėl to vėl nebuvo labai linksma. Bet. Penktadienį pirmą kartą buvau pažiūrėti, kaip Doncė laiko diržą. Jau žalią. Įdomiai buvo, ir dar labai smagu, kad ten nuvažiavęs atsiduri Japonijoj. 8-)
Šeštadienio rytas buvo klaikus. Ir dar naktis truputį, bet ne dėl to, kad nakvojo Arnas, o dėl to, kad man buvo baisiai bloga. Nuo ko. Nuo antibiotikų! Nebesergu, bet sako dar pagerk. Nu jo. Baisus dalykas tie antibiotikai. Ir dar pasirodo aš numečiau svorio, bet tiek, kad net kai kurie drabužiai man jau laisvi yra. Nelabai gerai, nes neatsimenu, kada paskutinį kartą tiek svėriau :D Nejuokinga. Mamytė pasibaisėjo ir sakė, kad aš durna, bet ką man padaryti, jeigu maistas nelenda. Šiaip ar taip, šeštadienį per visą dieną suvalgiau turbūt daugiau maisto, nei per visą savaitę, kol sirgau. Bet čia irgi nėra gerai.
O kas yra gerai? Tas, kad šeštadienį susitikau su draugais Milda, Agne, Aušra ir Virgiu, kad susitikau su kitais draugais Evaldu, Laurynu ir Ričarduku, kad pagaliau nereikėjo tūnoti namie ir šiaip. Labai mėgstu, kai nereikia tūnoti.
Šiandien atėjusi į mokyklą labiausiai džiaugiausi dėl to, kad ten daug žmonių. Turbūt sirgau ne ausimi, o žvaigždžių liga, kaip ir sakė Mildutė..
Tai va. Fotoreportažas gal bus, gal nebus, bet žemaitis nepražus.

BŪKLĖ

Vakar buvo didžioji diena. Koncerto diena, netgi pasakyčiau.

Eiiiiiina sau! Nemaniau, kad bus TAIP kietai ;D Ir taip maloniai. Ir taip visaip.

Ruoštis pradėjom nuo kitada. Repetuoti į salę negalėjom įeiti, nes ten buvo užimta iki pat šešių, o koncertas septintą. Ne esmė. Linksmybės prasidėjo tada, kai atvažiavo kūlupėniškiai ir kaip kokios žvaigždės atsivežė daugybę aparatūros ;D Kietai atrodė :D Laidų jungimo reikaluose mergos nesimaišė, ir gerai. Nes tų laidų tai buvo daugybė ir būtų nenuostabu, jei kas nors būtų užkliuvęs ir pargriuvęs ;D Apie pusę septynių pradėjo rinktis artimieji ir draugai, bet dar nedaug, tai vyrai ten viską reguliavo ir trampampam.

Prieš pat septynias atidariau muzikos kabineto duris ir norėjau pažiūrėti, ar daug žmonių.. Tai stovėjau tarpdury ir žiopsojau kaip daunelė į DAUGYBĘ NEPAŽĮSTAMŲ žmonių.. ;DD Negalėjau patikėt, tiesą sakant, kad taip yra.

Koncertą pradėjom gal 10-15 minučių vėliau, kaip ir pridera kietoms grupėms ;)))

O tadaa.. Pirmos dvi dainos ir dar Ufonautai buvo sunku. O paskui kuo toliau, tuo geriau. Kas buvo nuostabu:

* vieną dainą publika prašė pakartoti!

* koncerto pabaigoje visi mums plojo atsistoję!

* tiek gėlių nesam gavę per jokią šventę!

Dėl ko bijojau, tai dėl Karvyčio. Konkrečiai - dėl to, kad nelabai moku atsistojusi groti su Rolandu :D Bet sugrojom ir šita daina yra neatskiriama nuo BŪKLĖS :) Ir dar niekad taip gerai per koncertą nebuvom jos atlikę ;D Ralio ralio ralio.

Ką aš galėčiau apie visa tai pasakyti. Jautėmės tikrai kaip žvaigždutės :) Visi MUS gerbė, palaikė ir atėjo pasiklausyti, kaip MES dainuojam. Net neatrodo, kad viskas buvo vakar. Tik vakar! Bet kas teisybė, tai ne melas - šitą dieną pamiršiu NIEKADA.

I moni nervn bobos..

Vakar buvo didaus susinervinimo diena.

Nuėjom susitarti į kultūros namus dėl aparatūros, o gavom per veidą. Sako, jokios salės negausit. Kaip buvo pikta ir liūdna! Pavedė tai mus kaip reikiant. Skelbimai mieste iškabinėti, visam pasauliui (feisbuke) pranešta, o še tau! Buvo fui. Nelabai aišku, kaip galima taip elgtis su žmonėmis ir neturėti jokio atsakomybės jausmo, kai sėdi šiek tiek aukštesniame poste. Matyt, taip ir būna. Maloni neminėtina moteris D.G. virto bobabobaboba šlykščiąja prasme.

Nuėjom į mokyklą tartis dėl salės. Bėda bėdulė - aktų salėj kaip tik šį penktadienį vyksta diskoteka. Tai reiškia, kad, sėkmės atveju, mes vis tiek turėtume antifanų, nes diskoteka būtų nukelta.

Ką gi. Pasitelkiau derybininkės įgūdžius, paveldėtus iš tečio, ir vykau pas mokytoją, kurios klasė organizuoja diskoteką. Geras dalykas - mokytoja truputį pakilo mano akiduobėse, nes maniau, kad daugiau laužysis ir pyks. O taip visai nenutiko, kas yra gud. Visiems suskambinta, diskoteka nukelta, plakatuose pakeista vieta.

Ir vis tiek. Kad ir viskas gerai baigėsi (na, tikiuosi, nes koncertas dar tik bus), bet truputį daugiau nekenčiu žmonių nei anksčiau. Patys kalti, fui.

O rytoj jau koncertas!! Einu mokytis biologiją.

šios dienos

Kaip aš gyvenu šiomis dienomis. Gal neblogai, neskaitant to, kad baisiai noriu miego ir dabar, kadangi nebereikia eiti į matematiką, galėsiu pirmadieniais atvažiuoti tik į trečią pamoką, t.y. ilgiau pamiegoti.

Trečiadienį, dar balandį, buvo baigiamasis koncertas mokykloje. Laukiau jo, nes žinojau, kad kaip visada bus gražu. Nelaukiau, nes baigiamasis. Jau pernai su Agne apsiverkėm per jį, nors buvom tik vienuoliktokės. Bet skaudu buvo pasidarę, kad jau kitais metais mes išeisim.. O šiemet mus pačius reikėjo apverkti. Iš pradžių tai linksminomės, nes ant scenos iš viso lipom 6 kartus. Einant dainuoti paskutinę ansamblio dainą žiūrovai jau kikeno ir prunkštė, nes ir vėl mes ant scenos. Ką padarysi, kad esam tokie faini :) Po baigiamosios dainos skambėjo padėkos žodžiai. Pirma padėkojo šokračio mokytoja, tarė atsisveikinimo žodį savo dvyliktokams. Paskui atėjo mūsų eilė. Mūsų mokytoja nieko nesakė, tačiauu. Mes nebūtume mes, jei neišsišoktume :D Prieš koncertą turėjom laisvo laiko, tad perkūrėm mokytojai dainą. Dainuojant sunkiausia buvo ne tai, kad Gvidas nemokėjo akordų ir spaudė truputį bet ką, ne tai, kad nelabai atsiminiau žodžius, o tai, kad žvilgtelėjau į mokytoją, kuri iškart susigraudino. Bet susitvardžiau bent dainai. Tik va mokytojai tai nereikėjo prieiti. Apsiverkiau ANT SYKIO. Taip skaudėjo širdį.. ;( Dar kai aplink buvo apsiraudojusių veidų, tai irgi neką tepagelbėjo. Penktadienį per biologiją viską atsiminus irgi apsižliumbiau.

O šeštadienį buvo Gatvės Muzikos Diena. Šįkart važiavom padalyvauti. Čiupom gitaras, barškučius ir trimpimpim į Klaipėdą. Važiavom traukiniu 8-) Tiesa, buvo truputį nervuxų, bet tiek jau to ;) O praėjo viskas be abejo, kad gerai. Turėjom gerbėjų (ypač vieną tokį vyrą), gavom pinigėlių (už kuriuos nusipirkom tabako kaljanui ir bulvių vakarienei) ir smagiai pasibuvom :) Mėgstu savo draugus. Po klajonių Klaipėdoje grįžom pas Pauliną. Su Agne darydamos valgyti pagalvojom, kad tokių kaip mes arba nėra, arba jų laaaabai mažai. Nes ką žinau kur gali atsirasti tokių jaunuolių, kurie, kai tėvų nėra namuose, grįžę į afterpartį pirmiausia sėda ir skuta bulves, kepa duoną, kepa bulves, o kiti ramiai sėdi ir lošia kortom tyliai įsijungę muziką. Kitą rytą atsikėlus randi tokį vaizdą: vienas plauna indus, kitas skaito laikraštį, o dar kitas - knygą. Nu intelingentai, kitaip ir nepasakysi.. Už tai aš mėgstu savo draugus. Ai, tiesa. Užsidirbom 22,20 Lt.