lalala

Grįžau namo su Virgiu ir važinėjau su mašina! Tai puiki diena!

Noriu miego

Ši savaitė buvo baisi. Išgyvenau ją. Bet vis tiek, nieko gero. Anksčiau taip nebuvo, kad kai paklausia kas nors, kaip man sekasi, tai sakau, kad blogai. O šiandien taip ir pasakiau. :( Taiptaiptaip, žinau kur įstojau ir kad neturiu teisės skųstis, bet žmogiškumo irgi reikia turėti.
Žinot, koks geriausias dalykas yra? Toks, kad daugiau nebebus slaugos, tik baisuoklis egzaminas balandžio 20 d. Šiandien buvo paskutinė, sumaučiausia, paskaita. Tiksliau, praktika. Ta dėstytoja kelia paniką, baimę ir nerimą :( Baisiai nepatinka. Kartais atrodo gerutė, bet kartais tai neduok tu die. Aš tik džiaugiuosi, kad neturiu nė vienos skolos iš šito dalyko ir kad man išeina visai padorus pažymys. Jei gerai paskaičiavau, tai gal net 8 išeis (čia dar be savarankiško ir be egzo), o tai jau yra aukščiau mano (ir visų) ribų. Patikėkit, šitas dalykas tikrai baisus, ir taip nuoširdžiai džiaugiuosi, kad jis baigėsi, kad jūs net neįsivaizduojat.
Baisiai pavargau šiandien, taip noriu namo, kad net nežinau kaip. Labailabailabai. Bus labai gerai vėl važiuoti mašina, o ne autobusu, su smagia kompanija :) Ir tikiuosi, kad kita savaitė nebebus tokia tragediška.

Profesijos šventė

Šiandien vyko profesijos šventė :) Buvo bendra mūsų ir kineziterapeutų, todėl vadinosi Reabilitacijos katedros dėstytojų ir studentų šventė ;D Nuotraukos feisbuke.
Buvo taip, kad reikėjo prisistatymą. Nu tai mes kaip aišku daug šnekėjom ir nieko nedarėm. Todėl kai jau visai prispyrė reikalas (vakar), nuėjom į Crazy House'ą (ten labai faina), susėdom ir nutarėm, ką daryti. Buvo daug diskusijų, kitiems turėjo būti juokinga ir nesuprantama, ko mes ten ardomės ;D
Po šios šventės dar kartą įsitikinau, kad mano grupėj (kaip ir daugumoj klasių ar grupių) niekas nieko nenori daryti. Nori tik keli žmonės (laaabai mažuma), o kiti nieko nedaro. Tai žodžiu.. Gerai, kad turiu aktyvią grupiokę, o tai visai būtų nuobodu ir nefaina. Su ja užsidegėm dalyvauti šventėje, būtų buvę žiauriai gėda, jei būtume nedalyvavę. Surinkom žmones (šiaip ne taip) ir padarėm, mano manymu, visai neprastą pasirodymą (o tuo pačiu ir šventę sau). Šiaip tai labai liūdna, kad visi tokie pasyvūs ir turi tiesiog maldauti, kad kas nors ką nors darytų. Nu bet mes vis tiek palaikysim savo grupės prestižą ;D Ir tada mus kituose kursuose, kaip ir dabartinius antrakursius arba trečiakursius, apdovanos padėkos raštais ir priedu prie stipendijos ;D
Kita laukianti avantiūra - su ta pačia aktyvia grupioke Giedre dalyvauti mokslinėje konferencijoje ir pristatyti tyrimą.

Aušra, soriux, kad per dažnai rašau ;DD

Šiandien turėjau beveik laisvą dieną, tai iš anksto susiplanavau visokias gastroles.
Ryte buvo žiauriai sunku atsikelti :( Aišku, nereikėjo sėdėti prie kompo ir žiūrėti nuotraukų, bet kaip gali taip nedaryti, jei tos nuotraukos iš senovės ir žiauriai mielos.. ;D Prisiminimai, ech. Žodžiu, nuvarėm į lietuvių, ten vos neužmigau, paskui nuvarėm į biomechaniką, kur aš nieko nemokėjau, bet vis tiek gavau 7 ir 8, tai galutinis gavosi 9 - labai puiku. Po to varėm su grupioke pas koordinatorių dėl Erasmus. Tai jis toks pernelyg atsipūtęs. Pasirodo, net mūsų dokumentų neturi arba kažkur nukišęs. Pasakė, kad į Latviją tai tikrai nevažiuosim, tai dabar vienintelė viltis estai. O jie atrašys dviejų savaičių bėgyje (turbūt jiems neina greitai rašyti, vargšeliai..). Tai vėl po dviejų savaičių kaip kokios ubagėlės trinsimės ten ir klausinėsim, ar varom, ar ne.
Po koordinatoriaus ėjau užsiregistruoti pas savo senąją kosmetologę :) Ji pakeitus šukuoseną ;D O šiaip ten taip sava.. Kur čia nebus sava, jeigu du metus kiekvieną mėnesį važinėjau ;D Ir kas fainiausia, kad ji mane atsimena! Tikrai maniau, kad neprisimins, juk klienčių tai turi per akis. O štai ėmė ir prisiminė. Tai labai smagu pasidarė :) Kitą antradienį eisiu pasikankinti truputį.
Vėliau nuėjau susitvarkyti akinių. Jie buvo susikreivoję. Tai ta moteris paklausė, ar nebuvau prigulus ar kur atsitrenkus.. Pasakiau, kad ne, ir tik paskui prisiminiau, kad po atsitrenkimo į Tele2 salono sieną, per kurią norėjau išeiti, jie ir pakrypo.. ;DD Bet gerai, kad neatsiminiau, nes negi sakysi žmogui, kad atsitrenkiau į sieną? Taigi nesąmonė. Ir gėda :D Žodžiu, dabar jau viskas gerai. Nešiosiu sau į sveikatą, kol vėl kur nors neatsitrenksiu.
O galutinis tikslas buvo kraujo donorystės centras. Nuo to laiko, kai daviau kraujuko, praėjo jau beveik 4 mėnesiai, tai pats metas vėl duoti. Nu tai padarė tyrimą, užpildžiau anketą ir viską bla bla bla. Ir nepaėmė! Sakė, kad negaliu duoti. Nu faina ;D Hemoglobino per mažai turiu. Ir turiu valgyti geležį. Mama vitaminų gerti neleido, ir gerai, tai dabar turiu tokį lapelį, kuriame yra surašyti maisto produktai, kuriuose yra geležies. Tai bandysiu juos valgyti.. Ir gal po mėnesio galėsiu jau duoti kraujo :)
Va, o vakare visai netikėtai išėjom su panom į miestą ;D Nu nevisai į miestą. Į piceriją :D Valgiau paragą už tris pem. Nom nom nom, dar dabar soti (smirk)
Rytojui pasilikau dvi Glee serijas. Ir baigsiu pirmą sezoną! Esu faina, nes turiu priklausomybę ;DD

Šiandien tikras pavasaris

Dabar valgau labai skanią vakarienę. Sumuštinį su kumpiu ir geriu kompotą, nom nom nom :) Ketvirtadienį profesinė šventė, o mes dar neturim prisistatymo, kaip kokie liurbiai. Viską paskutinę dieną reik daryt būtinai :/ Ir nervina, kad beveik visi grupėj baisiai pasyvūs.. Nei jiems įdomu tokie dalykai, nei dėl grupės stengiasi.. Žodžiu.
Šiandien vėl ėjom pas pacientus. Šįkart gavom vyrą. Jau koks juokingas ;D Judesius kuo puikiausiai atliko, vos ne pilnom amplitudėm, kitur dar ir daugiau negu reikėjo. Ir sako mums, kaip geriau padėti gonį.. ;DD Kietuolis toks :D Pasijuokėm smagiai palatoj su trim senukais.
Rytoj paskutinė biomechanikos paskaita, uhu. Po to eisiu duoti kraujuko (deja, vėl už pinigus.. neimčiau aš tų litų iš jų, bet reikia), susitvarkyti akinius, užsiregistruoti pas kosmetologę ir pas Erasmus koordinatorių - gal jau bus žinių. Tai va.

Įsimintina diena

Vakar buvo įsimintina diena.
Pirmas dalykas, dėl kurio ji buvo įsimintina, tai tas, kad kovo 11-osios koncertą STEBĖJAU. Kaip normali žiūrovė. Įdomu matyti, kaip viskas gražu, kai ateini ant scenos ir padainuoji/pašoki, ir nueini. O vis tiek žinai, kaip tie artistai suvargę nuo ankstaus ryto būdami varginančioj repeticijoj, kaip ant jų mokytojai pyko, kad niekas neišeina ir t.t. Ech, tas senas geras užkulisinis gyvenimas ;D Šiaip koncertas buvo gražus, buvo tik vienas numeris, kuris pagadino reikalus, kadangi jau kaip pradėjo grybą pjauti, tai ir nupjovė.. Gėdos turėtų. Na, bet visada turi būti tokių išsišokėlių :D
Antras įsimintinas dalykas buvo tas, kad ATVAŽIAVO AGNĖ!! Det is anbilyvbl. Atidaviau jai Kalėdines dovanas, pati irgi gavau (naują dantų šepetėlį, jėė!) ir buvo smagu. Kadangi pas mus po minėto koncerto buvo atvykusi Arno šeima, tai paskui aš, Arnas, Agnė, Doncė ir Ugnytė žaidėm Alias piešk, žiūrėjom Harį Poterį.. Kai jau visi išdingo, su Agnike prasipliurpėm gal iki kokių tai keturių škes. Žiūrėjom Titaniką :D
Būna labai smagu, kaip atlanko tokie draugai. Nes Agnės tai buvau ŽIAURIAI pasiilgusi.

čik čirik

Kaip būtų gražu, jeigu kasdien čia parašyčiau, kaip senais gerais laikais.. :) Tik kad rašyti, kaip kasdien mokausi nėra labai įdomu :D O skaityti tuo labiau.
Na, bet šiandien gavau gerą žinią. Gausiu stipendiją! Labai bijojau, kad galiu jos negauti dėl pavardės, kuri yra jau apie galą. Bet man pasisekė, kad iš grupės stipendiją davė trims žmonėms - taip ir pakliuvau į šį išrinktųjų sąrašą ;D Žiauriai faina. Gaunu 200 litų (aha, jau pervesta). Tai ir tėvams bus lengviau šiek tiek, ir pačiai smagiau. Jau truputį sugalvojau, kur panaudosiu dalį jų.
Dar mačiau labai baisų vaizdą šiandien. Šią vėjuotą dieną (vėjas tikrai buvo didelis!) trūlike buvo pana su pliku pilvu ir nugara! :((( Kaip taip galima, neįsivaizduoju. Ir dar džinsai užveržti taip, kad oda ir poodis krenta per kraštus. Fwj. Bet esmė tame, kad jai gali labai blogai baigtis, jeigu peršals inkstus ar dar ką nors :( Nu kodėl tos mergos tokios kvailos, nesuprantu..
O rytoj varysiu namooo!!

Buvom pas ligonius

Šiandien buvo svarbi diena mano, kaip ergoterapeutės, praktikoje. Pirmą kartą ėjom pas ligonius ir su jais bendravom. Ne tik bendravom, bet ir matavom sąnarių amplitudes. Mhm škes.
Per praktikos užsiėmimus mokėmės matuoti sąnarių amplitudes su daiktu, kuris vadinamas goniometru (trumpiau vadinu goniu). Įvairių gonių galit pamatyti viršuje esančioje nuotraukoje. Mano tai atrodo kaip matlankis su dviem metalinėm liniuotėm be centimetrų :D Žodžiu. Ir jau praeitą savaitę pasakė, kad eisim pas ligonius. Pas tikrus ligonius, kuriems yra sunku pakelti ar sulenkti ranką ir pan. Tai visi labai bijojom šiandien. Paskirstė mus grupelėmis po tris ir davė po vieną ligonį. Pasakė dėstytoja, ką reikia išmatuoti, nuvedė į skyrių ir suleido į palatas.
Mums teko tokia miela bobutė :) Viską leido daryti (aišku, dėstytoja tokius pacientus ir parinko, o ne tokius, katrie moka daug žodžių iš b, k ir n raidžių), paskui vieną grupiokę net apsikabino, sako "Daktarytės jūs mano" :) Miela tokia senučiukė, sakau. Ji buvo neprigirdinti, tai turėjom truputį garsiau šnekėti, bet nieko tokio. Kitiems irgi pasisekė gerai.
Tai va, pirmoji patirtis tai gera, be abejo. Nors buvo baisu rodant judesį, kad tik netrakšteltų koks sąnariukas, nes jie tokie sustingę, o ir mes įpratę ant sveikų draugų matuoti ir gauti rezultatus tokius, kokie jie ir turi būti.. Bet dabar tai jau žengtas dar vienas žingsnelis link daktarystės :) Man visai patiks.

Ši diena mums džiaugsmui duota DU

Penktadienį buvo dar viena džiaugsmo diena :) Šis džiaugsmas vyko Girstutyje, didelėje salėje. Žmonių pilna nebuvo, bet didžioji dalis salės buvo užimta. Smagu :) Buvo atvažiavę tėveliai, Arnas ir dar kvietimą grupiokei Giedrei daviau, tai visai lynksma ;D Mokytoja buvo geros nuotaikos, arba bent jau taip apsimetė prieš kai kokius nemalonius žmones. Ir visi buvo gražūs ir pasipuošę :D
Pats pasiruošimas atrodė įspūdingai. Na, tiek daug laidų, mikrofonų, instrumentai ir t.t. Man patinka matyti tokius dalykus, kai jie nebūna nušlifuoti, parodomajame variante. Daug įdomiau yra matyti visą pasiruošimą, kaip viskas iš tikrųjų ilgai trunka ir pan.
Koncertas praėjo gerai, ta prasme, kad padainavom gerai ir buvo džiaugsmo diena. Man tik nebuvo itin didelio džiaugsmo, kai pradėjusi dainuoti pirmą dainą pamaniau, kad apsivemsiu. Jau taip supykino, kad ką žinau :x Ir visą koncertą prastovėjau bijodama, kad nenutiktų šis baisus dalykas. Pabaigoj jau įsikibau vienai panelei į ranką, nes atrodė, kad nuvirsiu. Bet kaip tikra žvaigždė atlaikiau visą koncertą su šypsena, apsimesdama, kad man viskas gerai ;)))
Gaila, kad iš mano Kauno draugų, grupiokų, nėra daug tokių, kurie domėtųsi tokiais renginiais.. Kaip man patiktų, jeigu į tokius koncertus ateitų daugiau draugų, o ne tik šeima ir viena grupiokė. Kaip iškultūrinti žmones? Tipo gospel tai ne muzika? Oi, žinokit, kad dar ir kokio gerumo! :)

Visko laukiu

Laukiu savaitgalio, nes pagaliau važiuosiu namo ir pagaliau nereikės nenormaliai daug mokytis.
Laukiu ir kitos savaitės, kada nebus biomechanikos (šiaip ji man patinka). Reiškia, nebus tokio didelio krūvio, o tai reiškia, kad nebūsiu tokia išvėsus. Nes pavyzdžiui dabar tai sėdžiu ir jaučiu, kaip tuoj užmigsiu, o iš tikrųjų nei tos biomechanikos, nei slaugos gerai nemoku.. Rytoj laukia mega turbo sunki diena, kaip ir visi ketvirtadieniai. Laukiu, kada ji pasibaigs. Ir laukiu tos dienos, kada galėsiu miegoti tiek, kiek norėsiu, o atsibudusi nesijausiu pavargusi.
Tiesa, gaila, bet turiu pripažinti, kad tikrai mėgstu žiūrėti serialus. Ir džiugu, kad vis daugiau pradedu suprasti, ką ten sako, nu nes iš pradžių tai būdavo sunku angliškai susigaudyti.. Bet dabar tai jau viskas normaliai, kuo toliau, tuo geriau. Džiaugiuosi savimi. Dar džiaugiuosi savimi, kad va dabar tapu tapu į lovytę darysiu. Čiau čiau.