Užskaitau

Baigėsi savaitgalis, bet na ir kas! Jis buvo puikus :))

Penktadienį pramogas pradėjome knygyne, kur vyko susitikimas su Algimantu Čekuoliu. Buvo nuostabu, galit paskaityti tame kitame mano bloge, jei pasinaudosit nuorodos galimybe. Dar tą vakarą pasiėmėm atvykusią Doncės draugę iš Kauno, ji buvo pas mus visą savaitgalį.

Šeštadienį pramogavom turguje, o vakare kepėm šašlykus iiiiir po jų žaidėm su tečiu badmintoną! Prieš tai dar žaidėm su mama, bet paskambino Doncė, kad reikia atvažiuot parsivežt iš Palangos, tai variau :D Smagu važiuoti su mašina.

Sekmadienį į Palangą atvažiavo tokie mūsų šeimos draugai, žiauriai faini ir visada su jais smagu susitikti. Tai su tėvais vykom ten. Pavaikščiojau basom po smėlį, buvo labai šilta 8-) Pasidariau natūralų pėdų pilingą :D Dabar švelnūs kulnai nuo to trynimo į smėlį. O kiek žmonių prigulę deginasi! Bijau, kad rytoj visi gali būti krabai, nes kol kas tai buvo baltutėliai :D

Grįžusi, truputį vėliau, paskaičiau knygą (vėl ant stogo), paskui sušalau (šiandien didelis vėjas), tai ėjau skaityti į kambarį. Vėl pajutau skaitymo malonumą po tos baisios knygos. Na, o visai vakarop su tečiu apsukom keletą ratukų su dviračiais, pirmąkart šį sezoną :)) Ir dar kokią valandą mėtėm į kašį :D

Va, nusprendžiau, kad jeigu taip kiekvieną vakarą pabūtume, šiek tiek pajudėdami, tai būčiau daug sveikesnė ir gražesnė. Bet Kaune neturiu ką daryt, o namie dažnai tingiu arba vienai neįdomu. Tai va, tiek to pasiryžimo.

Nekenčiu diagramų

Esu pavargus, ir vis tiek naktinėju. Nesuprantu šito kvailo įpročio :D Gal turit minčių, kaip jį išgyvendinti iš savo gyvenimo?

Vakar su Giedrute privalėjom pabaigti savo straipsnį. 27 d. buvo deadline'as, tad buvo būtina padaryti viską tinkamai. Miegot nuėjau 2 valandą. Labai sunku nuotoliniu būdu (t.y. per Skype) aprašinėti tyrimo rezultatus :( Ir dar aš oficialiai nekenčiu diagramų. Padariau. Tada perdariau. Tada supratau, kad ne taip, tai vėl perdariau. Tada dar padariau. O šiandien dar pataisiau. Tame įžvelgiu tik vieną gerą dalyką (kad visuose bloguose dalykuose yra geroji pusė išmokau iš vieno gero draugo) - išmokau elgtis su nauju Exceliu ir kitais metais per informatiką bus lengviau.

Labai džiaugiuosi, kad yra toks žmogus, kaip Giedrė. Suprantam viena kitą ir mūsų interesai panašūs, todėl ir bandysim vėl užkariauti Kėdainiuose vyksiančią konferenciją :) Kitą savaitę lauksiu laiško su prašymu skaityti savo pranešimą plenariniame posėdyje :D Nepasikėlusios mes, ne. Tiesiog norėtume su nagrinėjama problema (sensorinės integracijos sutrikimai) supažindinti kuo daugiau žmonių. Lai pamąsto apie tai, kas pasaulyje egzistuoja, bet Lietuvoje - ignoruojama. O dėl Giedrutės.. Tikiuosi, kad mums pavyks ir toliau bendradarbiauti - ne tik studijuojant, bet ir pabaigus mokslus. Kol kas didžiausias siekis - gaivinti Lietuvos ergoterapeutų asociaciją. Kaip manot, galėtume tai padaryti?

Rašant straipsnį buvo panašiai..

Paulytė pavargusi

Ooooi, nežinau, ką čia ir bepasakyt. Atrodo, išsimiegojau, nes tikrai gerai kėliausi (nors gal labiau iš baimės), ir po to buvau gana žvali. Bet po choro taip sutingau :( Aišku, ten reikia išstovėti dvi valandas, dainuoti - normalu, kad žmonės pavargsta. Na o bet tačiau dabar tikrai reiktų tokio prisuktuko nugaroj, kad bent pasikelčiau nuo kėdės ir padėčiau medų atgal į lentyną. Ne, mes medų laikom ne lentynoj, o ant stalo - lengvai pasiekiamoje vietoje. Tingiu ir eit atsispausdint daiktų (o jie faini), ir viską daryt. Paskaityčiau knygą, bet ji neįdomi, tai išvis labai greitai užmigčiau. Pažiūrėčiau filmą, bet tingiu :D Nors turbūt ir pasirinksiu paskutintąjį variantą, škes.

aaaaaa

Kartais paskaitau 2007 ir 2008 metų vasarinius įrašus. Noriu tų laikųųųų.

Pozityvu!

Čia aš mąstau apie gerą gyvenimą

Šiandien labai pozityvi diena! Tokia teigiama nuo pradžios iki pabaigos. Trumpai galiu ją apsakyti (na, dėl to čia ir rašau :D).

Atsikėliau išsimiegojusi - o tai yra be galo keista būsena, kuri pasitaiko retai (ypač per mokslo metus). Nors manęs ir laukė egzaminas, tačiau tai nė kiek netrikdė. Nusileidusi žemyn, jau eidama pirkti dėstytojoms gėlių, pamačiau nuostabų užrašą lentoje: laiškas Paulinai!!! Taigi TAIP ILGAI jo laukiau! Gerai, gal ir nelabai ilgai, bet tikrai labai labai laukiau, kasdien vis nusileisdama ir pamatydama, kad dar ne man.. Tai va, įsimečiau laišką į tašę ir išsišiepusi bei nekantraudama jį paskaityti iškeliavau.

Čia aš su broliu

Egzaminas sekėsi taip pat gerai. Na, kol jį rašiau, tai taip nemaniau, bet pasirodo, kad viskas puiku. Gavau 10, o vakar tiek mažai tesimokiau.. Viską perskaičiau gal du kartus įdėmiai (o medžiagos vis dėlto buvo nemažai). Kiti dar vargo ir darėsi šperas. Galiu pasidžiaugti savimi, kad stipendiją ir gerą pažymį užsidirbu savo galva :) Ypač kai egzamine buvo keletas klausimų, apie kuriuos nebuvau išvis girdėjusi ;D Ir apibrėžimų naujų sukūriau, ir, matyt, į tuos negirdėtus klausimus pasisekė atsakyti tinkamai.

Po to dar buvo neįmantri paskaita, kurios metu buvo gana nuobodu, bet ji juk paskutinė - o čia irgi geras dalykas.

Čia aš su broliene prie gražaus funikulieriaus

O po šitokių darbų su Giedrute keliavom pas Kašėtas į svečius. Nuotraukose mes jau džiaugiamės gražia pavasario pavakare. Buvo tikrai šilta ir lynksma.

Ta proga, kad buvo šilta, nusprendžiau išlipti iš autobuso ne savo stotelėje, o truputį anksčiau, ir nueiti į parką. Ne be reikalo ėjau.. Atidariau skaitymo parke sezoną! Truputį smelkėsi vėsa per striukę, tai ilgai nepabuvau, bet vis tiek pusvalanduką paskaičiau - o lauke visada geriau skaitosi.

Grįžusi skaniai pavalgiau, atėjo Vytautas ir pažiūrėjom filmą :) Taip ir užbaigiau savo gerą dieną. Norėčiau, kad būtų daugiau tokių fainų dienų kaip ši :) Nors gal tada nebūtų taip ypatingai džiaugsminga, ane?

lost

Aš truputį lost in space. Viskas lyg ir gerai, bet lyg ir nesava paskutiniu metu. Mintys klaidžioja po įvairius pasaulio kampelius, po įvairius žmones, svajonės, ar tiesiog fantazija, neša oi, kaip toli.. Keistai jaučiuosi, ir nežinau kam galėčiau pasipasakot. Blogiausia, kai norisi pasakot tiems, kuriems negalima žinoti. Aghhrr.. O ir nežinočiau, kaip papasakot to kažko, kas sukasi mintyse. Bjauri būsena, kuri, žinau, praeina.

O dabar gyvenu laukimu.

Mūsų ikinėj buvo Štombergas

Galėčiau sakyti, kad šiandiena nuėjo vėjais. Bet taip juk nėra! Kažką vis tiek nuveikiau.

Gerai, žiauriai susimoviau per rytinį kolį, neįsivaizduoju, kaip taip sugebėjau NEIŠGIRST klausimų ir dalies jų neužsirašyt. Norėjau trankyt galvą į sieną, kai supratau, kad neužsirašiau. O viską gerai mokėjau, tikrai :((( Žodžiu, diena prasidėjo tikrai puikiai, dėl to nekęsiu savęs dar nežinau kiek laiko.

Paskui su Giedrute nuėjom dėl praktikos pakalbėti ir mus kolegijos bobšė apkaukė, kad einam ne į tą tūliką ir dar su striukėm, kai pasakiau, kad mums čia nevyksta paskaitos ir dėl to nežinom, į kuriuos tūlikus galima eit, tai sakė, kad pas dekaną nuves. Ot gražu.
Dar paskutinį kartą keliavom pas savo bobukę, kur užtrukom max. 15 minučių. Paskutinis kartas, kažkaip nelabai man ten patikdavo eit - vien dėl to, kad buvo privaloma ir būtinai reikėjo 4 kartus nueiti. Bet močiutei buvo labai gaila, kad daugiau nebeateisim.
O tada aš žiauriai norėjau valgyt. Ir sugalvojau su Giedre varyt į akrą. Turiu tikrai labai gerą draugę, ji mane pavaišino Maximos mišraine, kuri ilgam užkimšo pilvą, nes šiandien aš neturiu apetito. Pavaikščiojom po parduotuves, kaip tikros mergos, pažiūrėjom skarmalų ir aš išsirinkau basutes! Tiksliau, apie jas jau seniai svajoju, bet šiandien jas nusipirkau (nupirko mano geroji draugė, tik rytoj turėsiu atiduot piginus :D). Tai va, nerealu. Tada truputį pralinksmėjau. Atėjo Mantukas ir visi trys mes dar pavaikščiojom po parduotuves. Mantukas net privertė mudvi su Giedrute pasimatuoti vienodas sukneles (nu tik skirtingų spalvų) ir sakė, kad mus abi įsimylėjo :D Su juo faina apsipirkinėti, gerai ir argumentuotai pataria :) Gal reiks vėl kada pasikviesti :D Išvis Mantukas dabar toks savas, kažkaip netikėtai turbūt pripratom viens prie kito ir galim sau laisvai jaustis :) Tikiuosi, sėsim kada visi ir nulėksim į Kriūkus išsikept šašlykų ir zefyrų :D
O šiaip tai.. Visai šiandien sumautai jaučiuosi, ir net taip laukiamo laiško negavau! Ai, tiesa..
Dar norėjau paminėti, kad turiu nerealiai gerą draugę Aušrą. Va ką ji man padovanojo:

Į BLACK LABEL SOCIETY!!! Bus PUIKU po išties sunkaus egzamino :) Važiuosiu ne tik aš, bet ir pati Aušrelė, Virgutis ir Mildutė! Begalingai laukiu :))

all good things come to an end

Kad ir koks beviltiškas paveikslėlis tai būtų..

Kasdien pagalvoju, kad reikėtų čia parašyti, o taip ir neparašau. Dabar, kol dar stumiu laiką, kad nereiktų mokytis (bet blogas jau tikrai paskutinė stotelė), gal kažkuo su jumis pasidalinti?

Nuo pirmadienio prasideda paskutinė mokslų savaitė (ji sunki, bet who cares)! Ant nosies sesija, jėbau, kaip laukiu. Pagaliau galėsiu kaip žmogus pamiegot, nereikės daryt visokių kvailų savarankiškų, namų darbų, o galėsiu mokytis tik tai, ką tikrai reikia. Sakyčiau, labai geras dalykas ta sesija, nesuprantu, kodėl daugelis jos nemėgsta. Man tai pats gražiausias semestro laikas (sun)

Džiugu, kad jau atėjo  pavasaris :) Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu va taip nukeliauti į parką ir skaityti knygą. Per sesiją, sakau, kad geras dalykas ;D Nes paskui jau išeisiu į praktiką ir vasarosiu namie :)
Greitai bėga laikas, tiesą sakant. Dar visai neseniai buvo Kalėdos, o dar neseniau - Velykos. Taip sunku patikėt, kad ir mokytis kiti metai paskutiniai. O kas bus, kai pabaigsim? Ką tada reiks daryt.. Be barakinių :( Va kad ir šį ketvirtadienį susirinkom visi pas Jurgitą bute, pasėdėjom pasipuošę.. Gerai, kai yra kur susirinkti, pakeisti aplinką ir pasisėdėti su visais fainiausiais grupiokais.
O ką dar reikia padaryti per artimiausias dvi savaites:

• paruošti plakatą bet kokia tema, kad nereikėtų laikyti egzamino;
• pasiruošti sunkiam koliui antradieniui;
• pasiruošti egzaminui (nelegaliam) trečiadieniui;
• pasiruošti pasitaisyti pasirenkamojo dalyko pažymį antradieniui;
• padaryti pristatymą apie bobutę trečiadieniui;
• parašyti straipsnį ir padaryti tyrimą iki 27 d.;
• tūkstantį kartų nueiti suvaidinti sumautus etiudus, kad dėstytoja nebeknistų proto.

Ir turbūt dar kažką, ko neatsimenu.

Sapalioju

Rytoj - laisvadienis. Todėl, kad esu šaunuolė ir apsigyniau darbus - dėstytoja leido pailsėti. Geras jausmas žinoti, kad antradienį nereikia keltis 6.20 val. O gal ir anksčiau.

Ir visgi laukia daug darbų: kūncė, dušas, apsilankymas pas valdžią grupės reikalais, knygynas, paštas, savarankiškas darbas, kitas savarankiškas darbas..

Šiandien planavau pažiūrėti vieną Star Warsų epizodą, kad beliktų tik paskutinis (oi, dar nepasakojau, kad savaitgalį buvo StarWarsWeekend), bet kaip tu, žmogau, barake pažiūrėsi.. Ateina va draugė ir prašnekam apie linksmus ir rimtus dalykus. Negi išvysi. Juolab kad ir kalbėtis patinka. Pasipasakoti. Planuoti.

Prieš miegą dar paskaitysiu knygą, kurią turbūt ir vėl teks prasitęsti, nes nespėsiu perskaityt iki 7 dienos (jei skaityčiau, o ne veikčiau nesąmones, tai perskaityčiau per vieną dieną).

Priminimas sau: niekada daugiau neprašyti mamos, kad padarytų virtinukų vežimuisi į Kauną, kad ir kaip man jie patiktų. Kai sušąla, tai sunku atskirti, pavyksta nebent pasitelkus kirvio pagalbą. Et, pavalgysiu šią savaitę tešlą, reikia kažkaip išgyventi nieko nepirkus. Paulina, tu gali!