Nekenčiu diagramų

Esu pavargus, ir vis tiek naktinėju. Nesuprantu šito kvailo įpročio :D Gal turit minčių, kaip jį išgyvendinti iš savo gyvenimo?

Vakar su Giedrute privalėjom pabaigti savo straipsnį. 27 d. buvo deadline'as, tad buvo būtina padaryti viską tinkamai. Miegot nuėjau 2 valandą. Labai sunku nuotoliniu būdu (t.y. per Skype) aprašinėti tyrimo rezultatus :( Ir dar aš oficialiai nekenčiu diagramų. Padariau. Tada perdariau. Tada supratau, kad ne taip, tai vėl perdariau. Tada dar padariau. O šiandien dar pataisiau. Tame įžvelgiu tik vieną gerą dalyką (kad visuose bloguose dalykuose yra geroji pusė išmokau iš vieno gero draugo) - išmokau elgtis su nauju Exceliu ir kitais metais per informatiką bus lengviau.

Labai džiaugiuosi, kad yra toks žmogus, kaip Giedrė. Suprantam viena kitą ir mūsų interesai panašūs, todėl ir bandysim vėl užkariauti Kėdainiuose vyksiančią konferenciją :) Kitą savaitę lauksiu laiško su prašymu skaityti savo pranešimą plenariniame posėdyje :D Nepasikėlusios mes, ne. Tiesiog norėtume su nagrinėjama problema (sensorinės integracijos sutrikimai) supažindinti kuo daugiau žmonių. Lai pamąsto apie tai, kas pasaulyje egzistuoja, bet Lietuvoje - ignoruojama. O dėl Giedrutės.. Tikiuosi, kad mums pavyks ir toliau bendradarbiauti - ne tik studijuojant, bet ir pabaigus mokslus. Kol kas didžiausias siekis - gaivinti Lietuvos ergoterapeutų asociaciją. Kaip manot, galėtume tai padaryti?

Rašant straipsnį buvo panašiai..