Ir nutiko pirmasis įvykis tą dieną :D Sėdžiu sėdžiu sau stotelėj, ramiai laukiu autobuso, ir staiga autobuso vietoje sustoja raudona mašina. Kažkoks diedas atidarė duris, sako: „Į miestą?“ Aš „Aha“ (kaip durnė kokia :D) Jis „Tai sėsk, pavešiu“ Tačiau aš pasakiau „Ne ne, jūs važiuokit, aš niekur neskubu..“ ir jis nuvažiavo. Gerai, kad geranoriškas diedas (bent jau kol sėdėjo mašinoj :D). Bet vėliau paaiškėjo, kad ir prie Agnės su Svajūne kabinosi kažkokie bx. Viskas todėl, kad mes buvom su sijonais ir laabai gražios :D
Mokykloje jau susitikau su kitais šimtadienininkais :) Po teisybei (:D) tai man net nereikėjo eiti taip anksti (nuo vienuoliktos), nes aš nieko nevaidinau. Bet negalėjau nenueiti ;D Be to, gal ką būtų reikėję padėt.. ;D Bet nereikėjo :D
Pirmoji repeticija buvo baisesnė už baisią.. Vygis nežinojo, kada įjungti ir išjungti muziką, ir šiaip. Visi taip nerimtai viską darė. Tikrai galvojau, kad visas šimtadienis pasmerktas žlugimui. O dar Lūpdažinė Boba su savo kišimusi.. Buvo labai baisu, ir ne man vienai. Galiausiai, vieną kartą šiaip ne taip surepetavę, pasiskelbė, kad visi renkasi 15 val.
Su Svajūne ir Agne patraukėm į retrinę. Ten valgėm nuostabiai skanių cepelinų su dar nuostabiau skanesniu grybų padažu.. Jets, būčiau galėjusi vien tą padažą valgyt :D Žiauriai žiauriai skanus. Po to nuėjom į Maximą (nu nes kaip be Maximos..), įsigijom saldumynų ir žengte žengėm mokyklos link.
Kai nuėjom ten, vyko veiksmas. Visi persirenginėjo ;D Tik man vienai nereikėjo nieko daryti :D Todėl atstojau Svajūnei ir Agnei pakabą, jė. O kaip buvo faina, kai visi repetavo su savo drabužiais! :D Ir antroji repeticija nuo pirmosios skyrėsi kaip ką žinau kas. Nors vis tiek buvo nesklandumų. Baigė prieš penkias, todėl visi sugužėjom į muzikos kabinetą ir laukėm pradžios. O kadangi aš turėjau fotiką, tai pasipylė krūvos užsakymų :D Nufotkink mane su tuo.. Nufotkink mane su anuo.. Todėl savo turiu tik lygiai keturias nuotraukas, uhu :D Šiaip ar taip. Buvo tikrai laabai smagu :D Fotoreportažas yra ir čia.
Prieš pat penkias nuėjau į salę, kurioje jau būriavosi žmonės. Kaip faina, visi pasipuošę, gražūs.. ;D Nors vėliau atėję dvyliktokai tai hm. Panos su kažkokiom cheminėm šukuosenom, viena atrodė kaip kkk, ir šiaip. Aš kitais metais taip nedarysiu :D Nu bet vis tiek gražu gal.
Pradžia buvo neįdomi, nes kalbėjo direktorė, auklėtojos ir pirmosios mokytojos :D Sori, bet tikrai vos neužmigau. O dar taip karšta buvo.. Žodž. Beet. Jau kai prasidėjo linksmybės.. Tai ir prasidėjo :D Nors ir žinojau viską, kas po ko eina, kas ką turi pasakyt, nes buvau visose repeticijose, bet visai nebuvo nuobodu :D Priešingai ;D Linksminausi :D
Vika nereali. Nu Sietka :D Ji.. ji.. improvizacijų meistrė :D Pusės žodžių, kokius ji pasakė jau per pasirodymą, per repeticijas tikrai nebuvo :D O nesusipratimus tuoj užglaistydavo ką nors pasakydama ;D Nu tikrai labai kūl bobikė. O ir apskritai.. Dvyliktokai ir mokytojai (ypač mūsų anglų mokytoja :D) visą laiką juokėsi ;D
Pabaigoj jie mums įteikė testamentą, labai fainą, ir filmuką. Ir dar dainą sukūrė :) Jėga, ane? ;D Visi atsistoję dainavo, taip pagarbiai :D Ir ir.. pabaigoj visi skandavo „Ačiū! Ačiū!“ O mokytojai po to sakė, kad geresnio reginio dar nebuvo matę :) Diev, kaip nuostabu!
Dabar labai laukiu filmuotos medžiagos, tikiuosi ją gauti, o tada tai jau žiūrėsiu kasdien, kaip kokį Twilightą :D