Su naujais metais! :)

Su du tūkstančiai devintaisiais,mielieji draugai! :) Kaip atšventėt? ;D

Aš, kaip jau turbūt visiems žinoma, buvau Vilniuj. Ir tebeesu :D Žodž.

Vakar atvykom čia apie nežinau kelintą valandą. Bet dar nebuvo pasibaigęs „Vienas namuose IV“ :D Pavalgėm (jėė!) ir netrukus išsiruošėm į miestą :) Aai. Dar pažiūrėjom „Moterys meluoja geriau“ :D Tai va.

Mieste netikėtai radom vietą, kur pasistatyti mašiną! Tikrai netikėtai ir labai lengvai ;D Prie Operos ir baleto teatro. O mai, kaip ten gražu :> Noriu į baletą! Ai. Iš ten patraukėm kažkur. Nelabai aš ten gaudausi, ypač kai tiek žmonių ;D Žinau, kad iš to kažkur ėjom į Katedros aikštę xD Pasisukiojom netoli eglės, pašokau (nes reikėjo sušilti) ir išėjom prie Spaudos rūmų. Ten turėjo rodyti Spragtuką :) Nuėję ten radom jau.. Maždaug begalybę žmonių :D Nepatinka man tokie susibūrimai :( Belaukdami šalom, tad su tėvais nusprendėm padaryti mankštą, kurią darom per šokius :D Truputį sušilom, tikrai ;D O kai pagaliau prasidėjo Spragtukas, tai irgi nesustodama šokau ir plojau; vien dėl to, kad netapčiau suledėjusiu stagaru ;D Taigi. Dar nesibaigus šiam šou, kuris man tikrai patiko, ypač muzika, patraukėm link Katedros aikštės, kur turėjom stebėti lazerius ir fejerverkus. O mai.

Oo maai.. Tragedija. Man, kaimo žmogui, tokie dalykai tikrai ne prie širdies, nuoširdžiai jums sakau. Visi grūdasi. Nu čia neaišku, kodėl. Ar pažiūrėt, ar tiesiog norėjo pasijusti šprotais skardinėje. Reikėjo ne tik nepasimesti minioje nuo savo šeimos, bet ir ieškoti, kaip įkvėpti oro. Apskritai. Vargšai mano šonkauliai ir ypač žarnokai :D Buvau suspausta iš visų pusių kaip tik įmanoma. Net korseto nereikia. Taip pat besibraunant (mes grūdomės į Gedimino pr.) nutiko du įvykiai:

1. Beeidama pradėjau virsti. Atgal. Žodžiu, tokia nulaužta pusiau :D ir kad bent ant žmonių. Ant NORMALIŲ žmonių. Nee, kur tau. Už manęs stovėjo vaiko vežimėlis. Spėjau pamatyti, kad jamenėra vaiko, tai gerai, bet. Ar žmonės eidami į šį renginį protą paliko namuose? Nes tikrai čia nepasižymėta genialumu, jei jau tempiesi į tokias spūstis vežimėlį. Gal dar su arkliu reikėjo atvažiuot. Ir svarbiausia, kad man neina išsilaikyt už Indrės, o žmonės vis tiek plaukia ir neša mane, o aš griūnu ir boba, stovinti už manęs, šaukia: „Žiūrėk, kur eini!“ Įdomu, ar ji negalėjo paprasčiausiai manęs pastumti, kad išsitiesinčiau ir galėčiau normaliai nueiti.

2. Netoli nuplaukus, prie mano nosies atsidūrė kažkoks daiktas ir žmogus, laikantis jį, pasakė: „Norėjai ko nors?“ Vėliau supratau, kad tai buvo kišeninis peiliukas. Ūū jė, kai fainei ;D Dar niekas man nebuvo realiai grasinę. Visada būna pirmas kartas :D

Tokie tat įvykiukai.

O fejerverkai buvo labai gražūs ir katedra graži, kai būna mėlyna ir žalia. Kaip iš kokio Smaragdo miesto. Va. ĮSPŪDINGAI.

O grįžę gėrėm karštą vyną ir šampaną :}