Kur baigiasi egzistencija: ir paršeliai verkia (1)

Beveik nebylios dramos pirmosios scenos veikėjai:

* Vienišasis Padaras

* Linga, Kuri Transformavosi Į Paršelį

Linga, atsigėrusi vandens, nebegali išlaikyti savo žmogiškosios esybės. Tada pasigirsta desperatiškas šūksnis perkreipta burna ir griūnant ant kelių bei iškeliant rankas į dangų - tai Padaras.

Neeee!!

Ašaros ir sulėtėjusi transformacija į paršelį. Tyli dejonė. Padaras pažvelgia kupinu nevilties žvilgsniu ir pasidaro ašarų nilas. Iš kampo pasigirsta kriuksėjimas.

Kriu... Kriu... Prisimink... Kriu... Mane... Kriu.

Išbėga į lauką susitikti su dailiu sutrium paršeliu, kodiniu pavadinimu R.O.B.A.S. Sentimentali muzika už kadro. Vienišas susisukęs padaras klūpo ant žemės ir su ilgesiu žiūri rausvos uodegėlės, iškriuksėjusios paskui paslaptingąjį žavų sutrių, link. ŠLIURPT.

Naujai gimusi paršelė paskutinį kartą atsisuka į namus ir Vienišą Padarą, ir sukriuksi.

Aš tavęs ilgėsiuos.

Tada ištrykšta kiauliška ašara ir du meitėliukai bėga ganytis ir ėsti iš lovio.

Mis jū tiū...

Neaiškiai sumurmuliuoja Padaras panosėje laužyta anglų kalba su britišku akcentu. Ir, paskutinį kartą sugargaliavęs, negyvas griūna veidu į kietą aslą.

The End. Žiūrovai verkia.