Nuotrauka tai visiškai ne į temą, bet vakar tuos katinukus radau, tai iškart atsiminiau, kad ir mes panašiai darėm :D 12 klasė buvo aukso amžius.

O šiaip tai neeet neįsivaizduoju, kodėl čia neparašau. Atrodo, vyksta visko įdomaus, bet va, vis patingiu. O taip nesinori užleisti šito blogo! Tai žodžiu, kas čia atsitiko per šį ilgą laiką..

Atostogauju jau dvi savaites namie, o tai yra puiku. Šeimininkauju, poilsiauju ir taip laukiu Kalėdų. Kas gali būt geriau? :o Va dabar, pavyzdžiui, prižiūriu, kad niekas nenudžiautų mano puodo su išvirtu apelsinų džemu, nes reikia jį vėsinti, po to virti, po to vėl vėsinti, po to vėl virti.. Tai žodžiu, padėjau bent trumpam lauke ant sniego, kad atvėstų. O jau kvepia!

Su mamuku pradėjom eit į chorą :D Buvau jau ir pirmas koncertas. Ką aš galiu pasakyt. Jaučiuosi kaip visada - galima sakyti, viena dainuoju savo balsą, per koncertą už manęs stovi vyrų choras.. Nu tai va, toks jau mano likimas būti fainai ir tobulai mokėti girdėti save net tada, kai to padaryti neįmanoma. Šiaip vadovas mielas labai, tik truputį keistai jaučiuosi eidama į chorą su suaugusiais žmonėmis, esu jiems labai įdomi :D

Kalėdoms pasiruošusi būsiu jau rytoj. Nes beliks tik menkas darbelis - išsikepti imbierinius sausainiukus. Bijau ir pagalvoti, bet na.. Sausainiukai tai juk ne nameliai, iškepsiu :D Tų Kalėdų visada taip laukiu, šiemet tai išvis visokių dalykų gaminu joms, o jos tik ateina ir iškart praeina.. :( Ir vėl tenka visus metus laukti. Ech.

O šiandien eisiu į karnavalą apsižvalgyti, kaip tobulėja gimnazistai, kai mūsų nebėr mokykloj :DD Einu, kol dar yra tokių, kurie mane atsimena.

khhh

Šiandien netyčia užsikabinau n-tąjį kartą skaityti senus blogo įrašus. Nežinau kokiu būdu ir į kokį įrašą atsidūriau, bet jau kai pradėjau, tai buvo sunku pabaigti.. O kiek gerų dalykų atradau!

Radau vieną video, kur aš pirmą kartą pamačiau, kaip Gv. moka pagrot VISKĄ. Ir dar kad gražiai dainuoja, ir dar kad išvis yra kažkoks nuostabus. Taip atsikasė vaizdo įrašas iš tūkstantmečio vaikų, iš istorijos koncerencijos.. Žodžiu :D Visokių pokalbių iš 2009 m. vasaros, kai Virgutis buvo Londone ir kai man dvi dienas su juo nepakalbėjus būdavo žiaurios lomkės :D Tais laikais kiekvienas įrašas buvo gausiai komentuojamas ir, kaip dažnai nutinka, komentarai buvo (ir yra) juokingesni už patį įrašą. Dar atradau nuorodą, kur galima chatinti su Dievu. Tai su tuo pasikalbėjau. Ir dar beskaitydama įrašą apie tai, kaip važiavom į pirmąją savo GMD, ir važiuodami klausėm Ibrahim Electric! Taigi mudu taip mėgdavom šitą grupę! V ir užrodė ją. Tai reiks nusipirataut muzikos ir prisiminti senus laikus (11tą klasę :D).

O šitas įrašas yra 900-asis. Tai liko visai nebedaug ir bus jau TŪKS TAN TIS!!

Pasiskųsiu

Tiesą sakant, tai visai nemėgstu skųstis, o dar labiau nemėgstu tų, kurie skundžiasi. Ir jau visai būčiau pasidžiaugusi, kad išgyvenau vieną baisią savaitę, bet.. Tada smogė suvokimas, kad vis dėlto ateinanti savaitė irgi baisi.

Savaitgalis? Ne, negirdėjau.

Ką reikia padaryti kitai savaitei:

* informatiką (beveik pabaigiau, beveik)

* trumpą referatą apie stipinkaulio lūžius ir ergoterapiją po jų

* pasiruošti praktikiniam sąnarių mobilizacijos atsiskaitymui (t.y. pavaryti 10tukui, kad nereiktų laikyti egzamino)

* savarankišką neurologijai

* savarankišką traumatologijai

Nu tai darau, o ką.. Ir šiom dienom kaip niekad yra trauka paskaityti knygą, atsipūsti, bet ne, kur tau! Guli vargšė knygutė lentynoj ir nieks jos neliečia, nes mat visokių kitų darbų turi.. Hate that.

nu tai kaip seniai rašiau..

Bet tikrai! Kas čia man užėjo.. Bene rudenis? :o

O šiaip tai.. Buvo ilgasis savaitgalis. Apskritai tai jis buvo vis tiek per trumpas, nes nespėjau normaliai namie pabūt. Bet kita vertus, buvo per ilgas, nes kai dabar reikėjo mokytis, tai gavosi šnipšššštas. Ryt kolis, bet aš esu tikras vyrs ir parašysiu vis tiek septynetui, mokydamasi ar nepersistengdama. Nes tas dalykas toks, kad nors ir labai stengiuos viską puikiai išmokti, vis tiek nesigauna taip, kaip turėtų būti pagal pastangas. Tai dabar bandysiu taikyt atvirkštinius metodus.

Ai, bet aš gi apie ilgąjį savaitgalį. Tai va, dvi dienas buvom Kriūkuose, ten, kaip visada, lapkričio pirmą su giminais valgėm skanų skanų mamos kugelį :) Vakare važiavom pažiūrėti žvakelių ant kapų :) Man vienas gražiausių metų vakarų yra Vėlinės (kartu su Kūčių vakaru). Tai va, viskas buvo labai faina, po to su šeima žiūrėjom teliką, ko paprastai nelabai darom, ypač, kad žiūrėtume visi keturi. Penktadienį dar apvažiavom pusę svieto su savo visokiais reikalais ir pasiekėm namus 8)

Gal būtume galėję ir kitą dieną važiuoti namo, kaip balti žmonės, bet šeštadienį turėjau visą dieną labai maloniai užimtą, tad negalėjom. Malonumas toks, kad turėjau leisti dieną su Agne, kurią man norisi matyti kasdien ir visada turėti pašonėj. Aplankėm kapelius, padegiojom žvakučių, sudėliojom savaip.. Planavom išdėstyti Metallicos užrašą, bet atsisakėm tos minties :D Po to nuvežiau Agnę pas brolį, o tai reiškia, kad pirmą kartą važiavau per Kretingoje esantį žiedą :o Ahaa.. Nu ten labiau žiedelis, bet vis tiek, kaip mandrai! Tai va, po to dar variau mašiną į servisą, grįžau su kita.. Labai daug pasivažinėjau, man patinka vairuoti :D Dar patiktų, kad garsinant radiją nepasikeistų radijo stotis, nes gal aš norėjau RHCP paklausyt..

Mhm mhm, bet visos linksmybės laukė po pietų! Tai reiškia, kad su Agen lankėmės pas Gedutį ir tėvelius! Aš jau prieš tai namie buvau privalgius, o pas K dar užkirtau kugelio, katrą vyrai buvo iškepę, dar visokių pyragų, raguolių ir kitų skanėstų.. Žodžiu, su Agne pukšėjom.

Tačiau tai dar nebuvo pabaiga..

Pasiėmusios Gedutį vykom į šitų fainiausių draugų susitikimą, kuris oficialiai buvo traktuotas lyg kaip ir 4C susitikimas. Tai.. Ką aš galiu pasakyt.. Nepamenu, kada išvis taip linksmai esam baliavoję, o vakar tai apskritai buvo kažkas nerealauuuuuus!!! Gvidutis parūpino nuostabų plotą, nuostabų maistą ir nuostabią nuotaiką!! Aišku, kitaip nelabai galėjo būt, kai susirenka patys fainiausi iš fainiausių. Bet ahh.. Dar šiandien gyvenu tuo vakaru ir jaučiuosi be galo pakylėta 8) Ir dainavom, ir prisišokom, ir net žaidimų žaidėm! Ir visi buvo tokie.. Nu tokie.. Super duper mega hyper awesome! Kodėl visi geri dalykai turi baigtis? Kodėl negalėjo tai tęstis begalybę laiko? :(

Žodžiu, tikrai pasisėmiau tą vakarą pačių geriausių emocijų :) Labai smagu, kad ir G galėjo su mumis būti, ir kad norėjo. Apskritai, buvo tie, kurie ir norėjo būti, tad taip ir geriausia.. Dėl to ir smagiausia :))

Taip yra

Nemėgstu piktų žmonių, susiskaldymo, intrigų, piktų apkalbų, piktų žvilgsnių, paaugliško mąstymo suaugusiuose žmonėse, prieštaravimo viskam tik dėl to, kad prieštarautų, burbėjimo, susiraukusių veidų, beprasmio pasipūtimo ir nesveikos konkurencijos.

melancholija

Ši savaitė buvo lengva ir prabėgo greitai :)

* Pirmadienį sudalyvavau konferencijoje "Senėjimas ir psichikos sveikata". Nukeliavom ten su Mildute ir dar gavom po VDU popieruką apie išklausytus pranešimus! Ir dar tobulai skanaus konferencijų maisto. Šiaip sužinojau, kad Šiauliuose yra vykdoma biblioterapija, ir gana rimtai, tai buvo įdomu paklausyti, nors pranešimas ir truko gal 40 minučių. Taip pat įdomiai pasakojo apie demenciją (gal ne pats pranešimo turinys patiko, o pranešėja, nes ji gydytoja, labai laisvai ir įtaigiai kalbėjo). Ir dar apie netektis. Klausiau ir mintyse dėjausi varneles ties tais punktais, kurie man tinka. Beveik visi.

* Paskui buvo dvi neįdomios dienos su paskaitom.

* Bet tik dvi! Tai trečiadienį su Ignute ir Valdone ta proga, kad tą savaitę nebebus paskaitų nuėjom į McDonaldą! Ten akcija dideliam kompleksui + duoda stiklinę :D Tai tas didelis kompleksas.. Pasak Ignės, kai privalgėm, maistas rėmėsi į plaučius. Gryyynai. Net sunku atsistot buvo, jau nekalbu apie ėjimą. Bet paskui su merginom nuėjom į prekybcentrį, paskui dar iki Molo pavažiavom, pračekinom visas parduotuves - kaip tikros mergaitės :D Tai išvaikščiojom tą maistą ir viskas buvo ok. Pliuuus smagiai praleidom laiką! Tūkstantį kartų geriau nei būti barake. Spėsim jame prisibūti žiemą.

* Ketvirtadienį nebuvo paskaitų, o barake nebuvo karšto vandens, tai pusę dienos įvairiais būdais prausiausi tai prausykloj, tai kambary. Nežinau kiek kartų pamiršau ir vėl prisiminiau, kad vakare turiu eiti į kiną (buvo yomayo). Su Algirdu ėjom į filmą "Kita svajonių komanda". Jam, aišku, ne itin patiko. Nes apie krepšinį. O aš tai galėčiau žiūrėt dar kelis kartus :D Keliose vietose net susigraudinau, nors ašaros, aišku, pasiliko akyse :D Nu bet toooks fainas filmas, +++.

* Penktadienį vykom į Lietuvos ergoterapeutų konferenciją! (aha, konferencijų savaitė) Buvo jėėėga. Labai labai džiaugiuosi, kad dėstytoja mus pakvietė į ją atvykti ir paklausyti pranešimų. Taip gera, kai savo srities žinovai kalba apie tavo specialybę. Viskas buvo įdomu, ir net užmezgėm naudingų ryšių su LSMU ergoterapeutais studentais! Žodžiu, buvo super mega turbo osom.

* Dar penktadienį pirmą kartą važiavau pas Vincą :)) Kuo labiau artėjo traukinys link Pilviškių, tuo labiau jaudinausi :D Ne dėl to, kad pamatysiu V, o dėl to, kad pamatysiu jo tėvus :D Bet buvo gera viešnagė :) Pasirodžiau gerai, patikau tėvams (kaip kitaip..), o kitą dieną išvažiavom kartu į Kauniuką :)

* Kaune susitikom su viberiais :) Kaip buvo įdomu! Labiausiai tai norėjau susitikt su Kristina ir Algirdu, bet buvo įdomu pamatyti ir kitus :D Kalba rišosi sunkiai su visais, dar apsunkino reikalą tai, kad mes su K, A ir V turim savo bajeriukų jau, tai tarpusavy daugiau bendravom.. Nu negerai taip, bet tai negi nebendrausi visai ir apsimesi, kad realiam gyvenime nesišneki? :D

* Vėliau tą vakarą atvažiavo tetis ir išsivežė mane ir Doncę (kuris buvo pas Mortą) į Kriūkus.

* Sekmadienį Kriūkuose buvo keturnedėlis, kurio vienintelis gerumas tas, kad po visko liko valgyt ir galėjau prisirinkt skanios mėsytės ir šiaip skanėstų į baraką!

O jei į temą, tai kažkaip.. Nuotaika tokio šūdinumo, aukštam lygy viskas.

Savaitgalis

Užsidedu varnelę

Aš ir anksčiau galvodavau, kad gyvenimas yra gražus. Bet va po šio savaitgalio tai išvis galiu labai tai tvirtinti ;D

Savaitgalis prasidėjo susitikimu su Gedučiu, su kuriuo nuėjom pavalgyti sushi ir gėrėm arbatos, kurios iš tikrųjų aš nemėgstu, bet šita buvo kažkokia skani.. Imbierinė su citrina ir medum :D

Vakare atvarė du draugeliai! Kristiną jau buvau mačiusi ir su ja pabuvusi Karklėj ir po jos, o štai Algirdą mačiau pirmą kartą! Galiu pasidžiaugti, kad žmogus pasirodė visai kitoks nei internete :) Gerąja prasme! Abu jie viberiai, čia tarp kitko :D Tai žooodžiu, pažiūrėjom visi trys pirmą naujo Glee sezono seriją ir patraukėm į Kauno naktis, kuri iš tikrųjų buvo tik viena. Visa laimė, kad pasitaikė šiltas oras, tai bent vaikščiojant nereikėjo stipti. Nes kultūros, kaip jau buvo skelbta, buvo iš tikro ne kažin ką. Arba mes neradom :D Bet su gera kompanija juk visur gerai! Tiesa, pamatėm ir dar vieną viberį grojant, ir dar porą jų sutikom (gal Krist su Algirdu sutiko ir daugiau, bet aš pusę pirmos pasišalinau).

Nes kitą dieną pas mane atvažiavo Vincas! :)) Visą dieną praleidom kartu, kaip visada daug vaikščiojom, valgėm sushi, kuris buvo laaabai skanus (numeris trylika inlove), valgėm bandelių, Vincas susipažino su Giedrute, ir šiaip buvo labai gerai :) Taip nu.. Taip gerai, kaip tik gali būti :))

O štai šiandien sužinojau, kad galėsiu dalyvauti vibe meet'e! Labiausiai fainiausia, kad vėl susitiksiu su Kristina ir Algirdu :D Bet bet bet. Prieš tai važiuosiu pas Vincuką į svečius!! O kitą dieną kartu atvyksim į Kauną pasimeetinti su kitais viberiais :)

Ir dar su Kristina lapkričio 11 d. eisim į išsvajotąjį Kaniavos koncertą!!

Laukiu savaitgalio

Nors ir sergu, bet vis tiek gyvenimas yra gražus :) Iki dar gražesnio reikia pasveikti. Nes gerai žinoti, kad kažkur yra žmogus, kuriam tu rūpi daugiau nei kitiems. Būtų dar geriau, jei tas žmogus būtų netoliese, bet negali juk norėti viso gerumo iškart.. :)

Penktadienis laukia puikus, jeigu jau klausiat. Tai, kad paskaitos iki 15-16 val. tai nėra labai puiku, bet po to prasidės linksmybės. Ir aš tikrai pasveiksiu, kad galėčiau pabūti su Kristina ir Algirdu! Labai džiaugiuosi vibe atradusi žmonių, su kuriais bendrauju ir realybėje (na, Algirdo dar nemačiau, bet pamatysiu :D). Prieš Kauno naktis žiūrėsim pas mane pirmąją naujo Glee sezono seriją, nes visi esam vienodai pamišę dėl to serialo. O po to lėksim miestan kultūrintis :) Renginiai nelabai ir rūpi, svarbu, kad žmonės malonūs bendrauti :)

O šeštadienį atvažiuos Vincukas :) Mieste bus sushi festas! :D O jeigu oras bus blogas ir neleis išlįsti pafestauti, tai patys jį pasidarysim :)

Va taip aš ir laukiu savaitgalio. Kol kas guliu lovoj, nes išvien silpna, tai nieko negaliu daryt :D

Ai. Vakar pasidariau va ką. Pagaliau!

O rytoj jau prasideda paskaitos! Dar truputį nesuvokiu to, bet tikriausiai kai jau pradėsiu rašyti į savo tobuląjį sąsiuvinį, tai susivoksiu.. Nes tikrai žinau, kad rytoj jau rašysim, ir stipriai. Taip ir prasidės trečias kursas..

Tačiau labiau už viską laukiu, kada susitiksiu su savo draugėm :)) Kaip jų pasiilgau! Ir barako jau truputį ilgiuosi, labai laukiu, kada galėsiu vėl viską apsistatyti daiktais, nes kai nusivežiau juos pasidėti, tai taip tuštu buvo.. Greičiau, greičiau į baraką ir vėl prisijaukinti kambarį! Pirmąkart atvažiuosiu greičiau nei Vita :D

Dabar nuo trečiadienio gyvenu pas Mildutę Šakiuose :) Planavom gyventi Kaune, bet persikraustėm tą pačią dieną, kai atvažiavau. Per dienas žaidžiam su Ausyliu, labai smagus katinukas :) Galėtų toks gyvenimas niekada nesibaigti, kai geriau pagalvoji. Sėdi, žaidi, tada paskaitai knygas, vėl žaidi.. :) Arba norėčiau būt katinu. Jam visa garbė namuose :D

Mano antroji nuotrauka su Ausyliu

Nežinau, ar barake turėsiu internetą jau, tai gal nebus kaip pasidalinti pirmosios dienos įspūdžiais. Ir šiaip įspūdžiais.

ateina ruKsėjis

Daiktai jau kaip ir sukrauti, lagaminai išmėtyti po visus namus.. Truputį susitvarkiau gyvenimą, bet gal dar ne visai. Nebuvo jis toks jau sujauktas, tik viskas po truputį stoja į savo vietas :) Džiugu.

Porą savaičių pagyvensiu pas Mildutę, tai bus smagu! Ji turi Ausylį, kuris yra katinas. Tai jau labai laukiu susitikimo su juo, nes feisbuke jau esam susidraugavę..

Išvis, laukiu, kada važiuosiu į Kauną (rytoj). Jau kažkaip truputį pasiilgau. Tikiuosi, kad šiemet padarysiu daug įdomių dalykų (o, atsiminiau, kad reikia užpildyt savanorystės anketą). Paskutiniai metai turi būti su trenksmu! Viskas bus gerai, viskas bus gerai, viskas bus faina, tikiu tuo :)

Naujas draugas

Dar esu pažadėjusi parašyti šitą įrašą, tai rašau.

Susiradau naują draugą. Istorija yra tokia, kad vibe po RHCP konco visi, kas ten buvo, labai svaiguliavo, pykdė kitus savo džiaugsmu ir niekaip negalėjo pamiršti to jausmo, kaip buvo nuostabu, o ypač tai Vincas. Jeigu paklaustumėt, kaip taip įvyko, kad mes pasidarėm tokie draugai, tai neatsakyčiau, nes ir pati nesuprantu. Tiesiog.. Kalbėdavomės vibe, bet tik po postais, nu nedaug. O paskui prasidėjo..

Tris ar keturias dienas pabendravom FB, bet taip jau LABAI pabendravom :D Doncė net pradėjo iš manęs šaipytis "Nepamiršk parašyt Vincui" ir panašiai. Na, bet brolio reikia klausyti, tai aš ir nepamiršdavau :D

Kai buvom pas Mildutę, tai naudojausi telefono internetu, kad galėčiau kalbėtis su V, bet tai pasirodė baisiai nepatogu. Tai dabar labai dažnai išsikrauna telefonas, nes tiek bendraujam, kad ką žinau :D Gal nenormalu..

Galiu ramia širdim pasisakyti, kad visiškai netikėtai radau žmogų, kuris yra beveik mano antrininkas. Tad jeigu man atsitiktų kas nors baisaus, galiu būt rami, kad pasaulyje liks dar vienas toks nerealiai fainas žmogus, kaip aš :D Du skirtumai, kuriuos prisimenu, yra tai, kad aš mėgstu HP, o jis - LOTR, ir mūsų mėgstamiausios Metallicos dainos nesutampa. Jepaa. Ir išvis, kai labai paprasta su žmogum bendrauti, ir NORISI tai daryti, nu tai argi gali būti blogai? :)

Esu mėgėja naujų pažinčių, bet va tokių vis dėlto gal nedažnai tenka patirti. Ir gerai, nes negali su visais tapti puikiais draugais :)

atsirado internetas!

Būna faina, kai pagaliau atsiranda internetas.. Per audrą pirmadienį žaibas iškirto iš vaizdo mūsų modemą, o TEO visą savaitę nesugebėjo atvežti naujo, nes taip, tai tikrai užima daugybę laiko. Atvežė šeštadienį ir padavė modemą KIEME. Viskas. Žodžiu, mūsų šeima pikta ant jų, tegul eina kur nori.

Mąstau, kokių įvykių nutiko.

Sekmadienį su mama, Donce ir Agne važiavom į Kriūkus :) Ai ne, reikia pasakot nuo anksčiau. Šeštadienį su Gvidu, Laima, Agne ir Gedučiu važiavom į Girulius, kur vyko dpoezija.lt susitikimas :)) Tai visą pusdienį klausėmės dainų dainelių. Buvo ir gražių, buvo ir nelabai. Ta prasme, gal ir būtų visos gražios, bet kai 22 val. vakaro žmonės ateina ir dainuoja dainas, per kurias vos ne patys verkia, tokie oi kokie menininkai, o galiausiai dar sumąsto paskaityt savo eilėraščių CIKLĄ, tai sori, ne laiku ir ne vietoj. Bet šiaip tai viskas ok.

Nu va, o sekmadienį jau važiavom į Kriūkus. Tą dieną atseit tvarkėm aukštą, mama rado kortelių žaidimą, kuris vadinasi FLIRTAS :D Laaabai geros kortelės, mano močiutės. Tai mes ten visą dieną ir žaidėm, nes labai juokingai parašyta, ir net vežėmės pas Mildutę (nes pas ją vykom pirmadienį). Agnė Mildutei buvo staigmena, mėgstu daryti tokias staigmenas. Labai linksmai praleidom tą parą pas ją, nu nes ar pas Mildą galima laiką praleisti liūdnai?? Nikagda. Taip mėgstu pas ją būti! Nesvarbu, kad tos dvi dienos buvo didžiojo apsivalgymo metas, nes, pavyzdžiui, pirmadienį, visą dieną valgėm. Net neatsimenu ką. Kitą dieną stengėmės mažiau, bet vis tiek daug valgėm ir o ne - visko neišragavom.

O toliau tai hm.. Va vakar buvom American Spirit parodoj, kaip ir kiekvienais metais :) Buvo visai fainai, ypač pabaiga :D Buvom su tėvais, Agne, Gedučiu ir Vytuku. Pabaiga buvo faina, nes važiavom su Petru parade ir visiems mojavom, nuo šypsenos sutraukė žandus ir visi buvo labai laimingi. O po to su Agne ir Gedučiu užėjom į kambarį arbatos, tai daaar prasėdėjom, o Agnė net liko nakvot (nu grįžo namo, sesuo palaidūnė :D) ir mes nuėjom miegot nesakysiu kada.

Šiandien varom į tokią atseeeit ekskursiją, kur reikia važiuot pagal nuorodas lapuose ir fotkint objektus, ir tipo varžytis, kas geriau ir labiau laiku atvažiuos. Zebaaa.

Vakarais

Šiaip jau vakarais ne kažką teveikiu. Dažniausiai pas mus būna įjungta olimpiada, nes nieko įdomiau vis tiek negali pažiūrėti, kas sėdi šiaip, kas prie kompo, kas į rankas knygą paima (aš).. Prieš porą dienų, prieš Meilutytės plaukimą, mama užsimanė eiti žaisti badmintoną :D Kaimynai tikriausiai galvoja, kokie čia sportiški žmonės gyvena, kad beveik kas vakarą žaidžia. Nu faina, nieko nesakau :D

O štai šįvakar turėjau svečią :) Ir tai buvo ne kas kitas, o mielasis Gedutis :) Labai džiaugiuosi, kad pagaliau jis atrado laiko ir panoro aplankyti draugę ir neoficialią sesę :) Pasėdėjom, išgėrėm erbetos (daviau jam gerti iš V puodelio, tik to nesakiau), kai paskambino Agnė, kad jau su Ievute atmynė į Kretingą ir laukia mūsų estradoj :) Ten renkasi Kretingos jaunimas, kuris geria ir rūko, ir mums būnant net du kartus buvo atvykusi policija apžiūrėti, ar viskas vyksta pagal viešosios tvarkos taisykles :D Šiaip ar taip, mums nerūpėjo jokia policija, nes mes tiesiog sėdėjom visi keturi ir daaaug juokėmės, tai bent žmonės prisiklausė :D Grįžau tik apie pusę 11.

Džiaugiuosi ir aš pamačiusi merginas, ir Gedutį, manau, ir jam buvo neliūdna su mumis pabūti :) Draugai yra draugai! Niekur nereikia nuo jų slėptis, nes nuo tokių puikių draugų, kaip mes, tiesiog neįmanoma to padaryti :D

Geriausia, kas galėjo nutikti gyvenime

Nuotr. iš lrytas.lt

Ir tai buvo Red Hot Chili Peppers koncertas. Koncertas, kurio laukiau tikrai ne pusę metų, kuomet nusipirkau bilietą, o jau šešerius metus. Niekad netikėjusi, kad ateis ta diena, kai pepperiai atvyks į mūsų mažąją Lietuvėlę, dabar galiu prisidėti prie tų, kurie patyrė visišką euforiją gyvai klausydami savo dievų.

Atvykau į Kauną likus truputį daugiau nei valandai iki buvo atidarytos durys į areną, tad dar suspėjau aplankyti Giedrutę, kuri man jau buvo atspausdinusi bilietą ir iškilmingai jį įteikė :) Po to susitikau su Ignutės sese ir ėjom laukti, kol iš tokios neapsakomos miesto karštumos pateksim į vėsią ir malonią areną.. Paulius, kuris mane ir užkrėtė red hotais, jau buvo įslinkęs į areną, o kol jį pasiekiau, tai dar sutikau krūvas pažįstamų, su kuriais sustojau šnektelėti :D

Mūsų vietos buvo trečiam aukšte, o tai reiškė, kad nelabai kažką matysim, net su akiniais. Bet argi galima taip paprastai su viskuo susitaikyti? Savanorystė arenoje padėjo man įsigyti draugų, tikrų bičiulių, kurie pagelbsti tokiais atvejais :) Prieš prasidedant koncertui mes jau stovėjome pirmame aukšte (nereikia sumaišyti su nuliniu aukštu, kur buvo stovimi bilietai), apsimesdami, kad čia tikrai mūsų vietos.. Ir visą laiką ten pratūūūūūsinom :))

Nemoku apsakyti tos laimės, apskritai tų jausmų, kurie plūdo viso koncerto metu. Visos dainos viena už kitą geresnės, grojo net tokias senas dainas kaip "Suck My Kiss" ar "Give It Away". Visi grupės nariai atliko nuostabų darbą, tai tikrai aukščiausio lygio žvaigždės ir tikrai garbė juos pamatyti.

Dabar, pavyzdžiui, vis dar negaliu patikėti, kad juos mačiau. Tuos, kuriuos pamilau, man regis, nuo pirmo akordo. Dabar įsimylėjau dar kartą, ir jau tikrai neatšaukiamai. Neįsivaizdavau, kad ir žiūrovai gali būti tokioje euforijoje, visi buvo kaip užhipnotizuoti.

Tobuliausias mano matytas dalykas. Turiu tikslą į stiklainį sutaupyti pinigų ne tik kelionei, bet ir kitam jų koncertui.

until the very end

Kai prasidedi su Hariu Poteriu, tai niekaip nebegali sustot. Per savaitgalį pažiūrėjau visus 8 filmus, dabar galvoju, gal reikėtų skaityti knygas? Žinau, kad ir per jas neturėsiu gyvenimo, bet taip gera pasinerti į tą magišką pasaulį ir sugrįžti pas tokius mielus širdžiai draugus..

Noriu tokios

arba tokios

Įpusėjo vasara?

Jau..? Įpusėjo? Dar nepajutau normalios vasaros, atrodo. Na, bent jau orai to neleido pajusti. Pavyzdžiui dabar už lango baisiai lyja, kaip ir visas kitas naktis, o šiandien tai net ir visą dieną.

Einant antrajai savaitei psichika jau truputį susitvarkiusi, nors muzikos, o ypač lyriškos/liūdnos klausyti dar nelabai galiu, nes viduj viskas apsiverčia, susispaudžia.. Dar negaliu galvoti apie tam tikrus dalykus, nes vyksta tokia pati reakcija. Ir kad ir kaip reikia pripažinti faktą, tačiau vis dar sunku pasakyti garsiai, kad Virgučio nebėra ir kalbėti apie jį kaip apie buvusį asmenį. Va ir dabar vos parašiau, net silpnumas rankas apėmė.

O šiaip tai labai nuostabi jo šeima - paskutines kelias dienas praleidom nemažai laiko kartu, važiavom uogauti ir grybauti, ir šiaip kai atvažiavo Mildutė jie visur mane kartu vežiojosi ir liepė eiti kartu valgyti pietų :D Labai geri žmonės, o buvimas kartu truputį padėjo kaip neoficiali grupinė terapija. Ir vėl pasijutau kaip šeimos narė, mėgstu šitą jausmą. Nes visiems kartu lengviau, tikrai tikrai.

Iš mūsų ryte išvažiavo Daiva su šeima (net nebuvau užfiksavusi to fakto, kad jie atvykę..). Dabar kol kas jokių svečių neplanuojam, bent jau savaitę tai tikrai. Ir taip tylu namie, taip ramu, gera.. Labai pradedi vertinti tokius dalykus, kai pagyveni mūsų gyvenimą :D Mildutė šiandien paklausė, ar mes vasarą pailsim. Oooou nou. Tiesa, Gimminiukų buvimas neišvargino, viešnagė praėjo labai greitai, net per greitai, tačiau skirtumas vis dėlto yra, kai namuose ne 4, o 8 žmonės nuolat zuja. Neįmanoma net susitvarkyti, nes viskas tuoj pat apsiverčia :D Ta proga rytoj gal man pavyks gražiai susitvarkyti kambarį :)

Tiesa, šiandien su Solveiga (mano kolegė arenoje) susirašinėjom ir taip užsimanėm kartu vykti į kokią nors kelionę, į užsienį.. :) Taip būtų faina! Aišku, nėra pinigų. Todėl nuo rytojaus turėsiu motyvacinį stiklainį!! Mildutė sakė, kad labai gražus pavadinimas, todėl taip jį ir pakrikštysiu. Mesiu į jį pinigėlius ir taupysiu. Dar nežinau, kur važiuosiu, bet tikrai jie bus skirti kelionei. Kad ir netolimai (pavyzdžiui, gal pagaliau aplankysiu Berlyną ar Londoną), tačiau tikrai jie bus panaudoti tam, ir niekam kitam :)

Broliui V

Būna labai sunkios dienos dabar, bet gal jau galiu ramiau kalbėti. Apskritai galiu kalbėti apie tai, nes anksčiau truputį dar negalėjau.

O tai yra Virgutis. Gal ir negalima taip viešai, bet gal ir galima. Ta prasme.. Norisi skleisti prisiminimus apie jo neapsakomą gerumą kuo toliau :) Nors skaitantys ir žino, kokie mes neapsakomai geri draugai buvom, patys geriausi, vis tiek dar kartą paminėsiu, kad buvom kaip brolis ir sesuo. Buvau jo Juodoji sesuo :) Ir esu, ypač dabar tikrai atitinku visus Juodosios sesers reikalavimus.

Reikėtų konstatuoti faktą, kad Virgutis nuskendo. Bet aš noriu prisiminti tik gerus dalykus. Per mūsų keletą tvirtos draugystės metų (kaip gaila, kad ji truko taip neilgai) nebuvo nė vienos akimirkos, kada galėčiau apie Virgutį atsiliepti blogai, nebuvo nė sekundės, kada nesutartume, nė dienos, kada Virgutis nesidalintų savo šypsena ir juoku. Tiesiog toks teigiamas, toks pozityvus žmogus, be galo protingas ir smalsus, kruopštus, atsakingas.. Vis mąstau, kiek yra pasauly žodžių, kurie tiktų apipasakoti geras žmonių savybes. Ir visi tie žodžiai tinka Virgučiui, be jokių abejonių.

Niekada nepamiršiu dienų, praleistų kartu. Pokalbių apie VISKĄ. Galėjau kreiptis bet kada ir bet kokiu klausimu, dažnai Virgutis žinodavo daugiau nei bet kuri kita draugė :) Pirmiausia viskuo pasidalindavau su juo. Galiu ir dabar jam pasipasakoti, tik, deja, nebesulauksiu atsakymo, patarimo ar tiesiog rimto pasišaipymo..

Galybė šiltų prisiminimų išlikę manyje, jaukūs šonkaulių suspaudimai, kuriuos galėtume pavadinti apkabinimais, visada bus jaučiami ant šonų.. :) Virgutis visada buvo ir bus man kaip vyresnysis brolis dvynys, visada - gyvas mano mintyse ir širdyje :)

Aš ir mano brolis

Days 8 & 9

Prabėgo dar dvi dienelės ir taip sunku patikėti, kad liko tik viena, dešimtoji čempionato diena.. Kol dar nebuvo prasidėjęs, galvojau, kad truks labai ilgai. O dabar tik šast ir pasibaigs.. Et.

Įsimintini įvykiai:

- po paskutinių Lietuvos rinktinės rungtynių visi savanoriai nusifotografavo su vaikinais :) Manau, jie labai apsidžiaugė - tiek patys jauniai, tiek jų treneriai, nes na.. Tik Lietuvoje galima džiaugtis iškovojus bet kokią vietą čempionate, net jei tai yra tik 9 vieta iš 12. Po nuotraukos treneriai paprašė visų sudėti rankas taip, kaip daro komanda ir visi šaukėm Mes už LIETUVĄ! Puikus jausmelis pasidžiaugti kartu ir tikrai tikrai po keleto metų kai kurie krepšininkai pakeis mūsų "senelius".

- taip pat fotografavomės su JAV rinktine. Nors jie man visai nepatinka ir visai nenorėčiau, kad laimėtų čempionatą (bet taip tikriausiai bus), bet vis tiek jau iš anksto buvo sutarta, kad bus nuotrauka su jais. Na, nuotrauka gavosi nebloga :D Bet visgi man nepatinka, kad buvo taip išskirta užsienio komanda. Arba su visais, arba su niekuo. Man yra suprantama turėti nuotrauką su savo šalies žaidėjais, bet kiti.. Et, bet palaikiau savanorišką dvasią ir ėjau su visais pasifotografuoti, o po to dar pažiūrėjom ir linksmojo tėtušio šokiuką :D

Tai va taip. Ryt po antrų rungtynių Gytis šaukia kažkokį slaptą mūsų susitikimą, kur nežinom, ką darysim. Teks nešti jam ir Viktorijai Sprite, nes kaip ir toks buvo lažybų susitarimas, nors ir nekirtau rankom :D Bet jiems negaila :) (susitarimas buvo toks, kad jeigu JAV ir Kroatija susitinka finale, ir jeigu kroatai laimi, tai Viktorija neša Gyčiui 2 l Sprite, nes jis sako, kad laimi JAV. O jeigu komandos nesusitinka finale, tai abiems nešu po 1 l sprite :DDD Na, ir rezultatai kalba patys už save.. :D)

Day 7 - rest day

Taip, šiandien buvo poilsis :) Labai gerai, nes apturėjau du puikius dalykus.

1. Mano du puikiausieji draugai jau išleisti į pasaulį. Pabuvau staigmena ir aplankiau Mildutę ir Virgutį jų vestuvėse (tikrose). Taaaip džiaugiuosi!! :) Mildutė atrodė be galo gražiai, Virgutis taip pat neprastas :D Gražu gražu gražu. Mamytė sakė, kad aš čia kalčiausia dėl tokio įvykio, nes nusikrausčiau į Kretingą ir va dabar jau ištekino mažąją dukrelę už žemaičio.. :D Esu kaltas (x3).

2. Po turbūt metų laiko susitikau su Juste! Ji vakar grįžo iš UK. Mano mieloji Justytė.. :) Pasivaikščiojom po Laisvę, prirodžiau jai krepšininkų, sirgalių, savanorių, o ji tik išreiškė nustebimą, kad visus pažįstu :D Bet kadangi Laisvėj nebuvo daug žmonių, o tik tie, kuriuos pažįstu ar esu mačius, tai rimtai taip atrodė :D

O ryt išeinam į finišo tiesiąją.. Trys dienos darbo ir teks atsisveikinti su savo antraisiais namais ir antrąja šeima :((

Days 5 & 6

Jeigu norite rėkti, kad praleidau 4 dieną, tai visai ne. Ta diena buvo laisva ir skirta poilsiui :) O štai antradienį ir trečiadienį vėl darbavomės :)

Iškart puolu džiaugtis, kad čekai pateko į ketvirtfinalį!! Aišku, jiems dabar teks žaisti su kroatais, o aš net tikiuosi, kad kroatai laimės visą čempionatą.. Na, bet vis tiek penktadienį vakare visa širdim sirgsiu už čekų komandą :)) Kai pralaimėjo kinams, tai galvojau apsiverksiu - tikrai jaučiausi taip, lyg būtų pralaimėjusi Lietuvos vyrų rinktinė. Buvo be galo gaila jaunuolių.. Užtat šiandien jie kaip visada nusiteikė kovingai ir sutriuškino egiptiečius :)

Tiesa, truputuką nervina, kad tik trims iš 8 žmonių iš tiesų rūpi savanoriavimas ir mes galim būti arenoj nuo ryto iki vakaro, no matter what. Bet apsisukam ir keturiese - penkiese :)

Antradienį besifotografuodami su kolegom sulaukėm fanų :D Kažkokie du vaikinukai ėjo pro šalį ir taip pat užsimanė su mumis nusifotografuoti :D Juokinga buvo.

O apskritai tai.. Nenoriu, kad U17 pasibaigtų!!

Days 2 & 3

Jau pykit nepykę, bet nebebuvo jėgų rašyt nei vakar, nei užvakar.

Na, iš esmės arenoj vyksta viskas taip pat. Šeštadienį buvom tik penkiese, tad reikėjo valyti visas rungtynes. A, turėjau vienas laisvas, tai ėjau į participants tribune kartu su čekų atašė žiūrėti, kaip jie žaidžia. Aišku, iš mano darbinės pozicijos viskas matosi tobulai, bet norėjau nueiti toliau nuo akių, kad galėčiau kaip reikiant pasirgti už savo komandą :D Deja, pralaimėjo, o Adamas buvo išvis išjungtas iš žaidimo - kaip ne tas žmogus atrodė..

O vakar turėjau galimybę išsimiegoti ir ateiti tik į trečias rungtynes (nors būčiau ėjusi į antras, kad pamatyčiau savo čekus :D).. NOT. Turėjau turėti tokią galimybę. Bet vos tik atsiguliau į lovą ir dar kartą pagalvojau, kaip bus nuostabu atsikelti 9 valandą.. Paskambino kolega ir paprašė ateiti iš ryto, nes vienas iš turėjusių darbuotis negalėjo ateiti. Daaaamn it. Tai ryte teko prasikrapštyt akis ir darbuotis. Nors iš pradžių galvojau, kad viena po krepšiu sėdėsiu, bet gerai, kad paskutinę minutę atskubėjo dar vienas Gytis ir buvo nors linksmiau, kai turi su kuo nors pasišnekėti :D

Dabar rungtynes žiūrėti jau įdomiau, nes žinom, kaip žaidžia vienas ar kitas žaidėjas. Turim išsirinkę komandas, už kurias sergam (vakar 4 iš penkių mano komandų pralošė - lucky me :D), tad stebim rungtynes kaip per tikrą rimtą čempionatą. Nes darbo atžvilgiu viskas yra nepalyginamai lengviau ir kitaip nei buvo per EuroBasket'ą :) Asmeniškai aš turiu ir mėgstamiausius teisėjus :D

Žodžiu, viskas labai faina :) Be galo džiaugiuosi, kad ėjau čia savanoriauti! Nesvarbu, kad reikia anksti keltis, kad maitina prastai, bet emocijos viską atperka :)

Day 1

Hahaa, šiandien prasidėjo čempas! Dar tik pirma diena, o aš jau pavargus kaip šunėkas.. Bet taip, dar turiu jėgų parašyti čia naujienas (juk tai darydavau net grįžusi naktimis iš EB'11, tad dabar tai tikrai neturėtų būti problema).

Šiandien atlaikiau penkerias rungtynes, ryt laukia visos 6. Nors ir nevalom, bet vis tiek draugiškai visi sėdim po krepšiais, nes ką daugiau veiksi.. Gerumas tame (pats didžiausias), kad visi kolegos labai draugiški ir noriai bendrauja, daug labiau patinka, nei pernai :)) Dabar ir rungtynės praeina greičiau, kai yra su kuo pasikalbėti, ir šiaip smagiau kitą dieną sugrįžti į areną, nors ir žinai, kad reikės sėdėti nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.

Tik va maitina mus baisiai :D Nenoriu nieko sakyti, bet į submarinus nenorėsiu pažiūrėti ateinančius 20 metų, o ir šiaip neprivalgau aš nuo jų. Nežinau, ką daro vaikinai - jau jiems tai tikrai neužtenka, ir vaikšto turbūt pusiau išbadėję..

O jei apie rungtynes tai kai kurios būna visai įdomios :D Jau išsirinkau vienus savo favoritų - tai čekų komanda :D Nustebino šiandien, tikiuosi, kad stebins ir toliau :) Žiūrėsim, kaip klosis toliau. Dar nemačiau žaidžiančių kroatų ir argentiniečių, nes išvariau namo, bet dabar matau, kad reikės palaikyti kroatus :D Gerai, jie man gražesni :DDD

Rytoj vėl varau nuo ankstyvo ryto ir toliau tyliai ir (ne)slaptai palaikysiu savo išsirinktas komandas :))

Day -2

Hau hau hau. Vėl pradedu naujienas iš Žalgirio arenos!! Manau, daug kas nežino, kad Lietuvoje birželio 29 - liepos 8 dienomis vyks U17 World Championship. Tai reiškia, kad dalyvaus 16-17 metų vaikinų komandos. Žais iš įvairių šalių (šiandien mačiau kinus, korėjiečius, čekus, prancūzus ir kelis australus Akre :D), taip pat iš Argentinos, Egipto, Kanados, Kroatijos, JAV, Ispanijos ir, be abejo, Lietuvos. Nors ir nepažįstami žaidėjai (taip ir nepasidomėjau komandomis atskirai, nors buvau suplanavusi tai padaryti), bet galbūt pamatysim daug didžių būsimų krepšinio žvaigždžių, o tai yra visai įdomu.

Šįkart vėl būsiu valytoja :) Tai elitinė specialybė čempionatuose, tikrai tikrai. Ir kai šiandien vienas kolega pasakė, kad kažkas atsisakė būti valytoju, nes nebenori, tai.. What's wrong with you, people?? Tokia puiki galimybė stebėti visas varžybas, o čia šast ir nenori. Ir prie mano krepšio šluota gera, tai ką žinau, kas ten kažkam nepatiko :D Tiesa, gavau žiauriai fainus batyčius ir ne tokią žiauriai fainą maikę :D

Per dieną įvyks šešerios rungtynės. Nuo 9 val. (tai reiškia, kad į areną reikia ateiti 8 val.) iki 22:20 val., kas reiškia, kad darbą baigsim apie 23 val. Maitinsimės submarinais ir bomžsriubėmis, bet ką padarysi :D Paskui grįžusi pas mamytę reabilituosiuosi, kartu su gimminėmis iš Germanijos :)
Tai va tiek, rytoj dar ilsėsiuosi prieš artėjantį darbymetį. Tikiuosi, kad viskas seksis gerai. O dabar varau žiūrėti futbolo ir naktį - kašio :D

Kasdien čia noriu parašyti, bet kasdien pamirštu. Arba neturiu minčių. Arba nebenoriu. Arba tingiu. Arba dar kas nors.

Visą tą laiką, kol čia nerašiau, man buvo praktika. Ir dabar yra, tik va kad apsirgau ir šiandien (tikiuosi, kad ir rytoj) ten nevažiuosiu. Na, dauguma jau žino, kaip blogai man ten sekėsi bent jau pirmas dvi savaites, nes vadovė kasdien neapsakomai mane engdavo sakydama, kaip aš blogai dirbu, kaip nemoku elgtis su vaikais (!!! kaip galiu nemokėt, kai didžiąją dalį gyvenimo su tokiais praleidau???), klausinėdavo teorijos, kurią nežinau ar turėjo teisę klausinėt net pasilikusi mane ilgiau po darbo valandų.. Kasdien eidavau su baime ten, grįžusi net neatsipalaiduodavau, nes bijodavau kitą dieną atsikelti ir rytais net neidavo suvalgyti pusryčių, nes nesirydavo. Iš baimės, viskas iš baimės. Nežinau, man tai čia niekad neatrodys normalu. O baisiausia, kad ta vadovė baigusi mūsų kolegiją irgi tik prieš kokius 3-4 metus, taigi dar visai jauna. O ragana tai kaip reta. Kodėl visos tokios būna bjaurastys? Aš tokia niekada nebūsiu, pažadu.

Kol nerašiau čia, netgi buvo mano gimtadienis! Sukako jau 21-eri. Keista, kai jau susiduri su tokiais skaičiais, nes dabar jau ir trisdešimtmetis atrodo nebetoli besąs :D

O šiaip tai smagu, kad vasara jau suplanuota - beliko tik jai prasidėti. Man ji prasidės birželio 15 dieną. Ir panašu, kad apturėsiu labai daug gerų įspūdžių. Pagaliau bus ką papasakoti apie vasarą! Paskutinį kartą gerą vasarą su draugais turėjau turbūt tada, kai baigiau 9 ir 10 klases :D Tai dabar vasaros tikrai labai labai laukiu :) Be to, ir gimminiukai iš Vokietijos atvažiuos :) Viskas tobulai atrodo, tikiuosi, bus dar tobuliau, nei tikiuosi :))

20-ta savaitė

O jetau, nieko nepapasakojau per visą šią savaitę! O tikrai nebuvo taip, kad nieko neveikčiau.

Metalistai ošia

Visų pirma - pirmadienį po sunkaus egzamino, kuris neatrodė toks sunkus, nes mokiausi, o ir rezultatai tai patvirtino, su savo šauniaisiais draugais Mildute, Virgiu ir Aušrele vykom į Vilnių, kur vyko ne bet kas, o Black Label Society koooooncaaaaas!! Visi iš manęs juokėsi, kai pasakiau, kad važiuosiu į metalistų koncertą ir kad žiauuuuriai laukiu. Net ne tai, kad juokėsi, o tiesiog pirštą prie smilkinio sukiojo. Bet numojau į tokius dalykėlius ranka ir pasinaudojau savo dovana iš širdies (kadangi bilietą dovanojo Aušra). Ne tik iš širdies, bet ir iš galvos :D Kadangi dar kelias dienas po to skausmingai sukiojau galvą, skaudėjo pasikelti nuo pagalvės rytais, o apie plaukų papurtymą, kai išsiplaunu galvą, nebuvo nė ko galvoti. Na, bet dėl tokio konco verta. Buvo tikrai labai gerai, labai labai patiko :) O net nebūčiau pagalvojus, kad kada nors pamatysiu Zakk'ą ir kitus!

Ką veikiau likusią savaitę, kai taip triukšmingai ją pradėjau? Nepamenu, tiesą sakant. A. Antradienį ėjom su Juste ir Igne į džiazistų egzaminą gruodelkoj.

Polina

Asmeniškai man, pernai egzaminas patiko labiau, buvo įvairesnis, be to, daug davė tai, kad moksleivės dainavo su grupe - šįkart grojo tik fortepijonas, nors prie Mikalkėno grojimo tikrai neprisikabinsi :) Be abejo, iš visų dainavusių merginų man labiausiai patiko Polina :) Tas jos balsas tikrai tobulas, labai labai patinka. Kai tik ji padainavo, mes išėjome (kaip ir dar didžioji dalis žiūrovų), todėl nebežinau, kas vyko toliau.

Apskritai tai vakarais, kai geras oras, eidavom su merginom pasivaikščioti, o jei prastesnis (ir nebūtinai) - sėdėdavom pas mane kambary ir gerdavom arbatą bei aptarinėdavom reikalus :)

Penktadienį laukė paskutinis egzaminas.

Varlė ir gandras

Muzikos ir judesio terapijos. Čia mes atlikome po du savo etiudus ir dar veikėme pas kitus, tad net nežinau, kiek iš viso suvaidino, pavyzdžiui, Vyga :D Visumoj tai buvo visai smagu, nesitikėjau, kad taip bus. Įdomu ir žiūrėti, kai žinai tik kas ką maždaug vaidina, o kitų vaidinimų visai nematęs. Susisukom pakankamai greitai - užtrukom gal valandą kem, įskaitant ir pertrauką. Net ir dėstytoja mus be galo gyrė, nors visą pusmetį mes su ja tai riedavomės, tai vėl taikydavomės.. Nustebinom ją :)

O dabar aš pagaliau namie. Šiandien susitvarkiau kambarį iš pamatų :D Neatsimenu, kada paskutinį kartą ten buvo valytos dulkės - kadangi gyvendavau jame tik retais savaitgaliais, tai ir nebuvo poreikio kažką tvarkyti. Vis dėlto neįsivaizduoju, kaip dar kam nors iš namiškių neišsivystė alergija dulkėms :D Užtat dabar kambarys tikrai gyvenamas ir švarus :) Dar porą dienelių pailsėsiu ir tuomet su Vytautu bandysim nukariauti Palangos „Gintaro vaikus“ :D

Fields of joy

Būna džiaugsmo, kai aplankai draugus. O dar daugiau džiaugsmo, kai aplankai pačius brangiausius :) Tai va, šiandien buvau Rukloj! Nors nedaug trūko, kad būčiau ir nebuvus :D Apie viską nuo pradžių, kaip visada :)

Baisiausiai bijojau, kad galiu nerasti, kur išlipti iš autobuso, nes ten vykau pirmą ir tikriausiai paskutinį kartą. Prieš tai kelias dienas studijavau žemėlapį, kad suprasčiau, kaip ir kur ten viskas išsidėstę. Pasirodo, mano kartografijos žinios menkos, nes nedaug trūko, kad išlipčiau už 5 km nuo savo tikslo :D Kadangi tranzuoti nenorėjau, tai prieš išlipdama užsiutinau visą autobusą bobučių, kurios turbūt dar iki Elektrėnų kalbėjo apie tokią lūzerę kaip aš. Bet aš nenusimenu, nes jų daugiau nei matysiu, nei girdėsiu :D

Kai jau pagaliau susivokiau, į kurią pusę man reikia žingsniuoti (dėkoju visiems metalo dievams, kurie padarė taip, kad po visos savaitės niūrių prognozių, vis dėlto šiandien nei buvo šalta, nei lijo), pasijutau truputį ramiau. Nors visiškai nusiraminau tik tada, kai atėjau į tą, kaip ten jis.. į praleidimo punktą, ir paprašiau, kad pakviestų man draugą :D

Galiu pasakyti, kad baisiausiai gera po tiek laiko (praėjo metai nuo paskutinio susitikimo su Pauliuku) vėl pamatyti tą šviesų veidą! :D Kad ir be plaukų, be auskarų, su kareiviška stovėsena.. :D Vis tiek tai yra tas pats senasis gerasis Paulius, su kuriuo gali ir rimtai pasišnekėti, ir rimtai pajuokauti :) Sužinojau daug dalykų apie karišką gyvenimą, kurių dabar nė pusės neatkartočiau, nes man jie pasirodė per baisūs :D Ir vis dėlto šaunu, kad jauni žmonės pasiryžta tokiam dalykui, o dar šauniau, kad tarp jų yra ir keletas merginų :)

Net susipažinau su Pauliaus draugeliu, kompanjonu Karoliu, kuris keistai šypsojosi mus pamatęs :D Paulius, savo ruožtu, susipažino su mano amžinąja kompanjone Giedrute ir jos Mantuku :) Malonu apsikeisti pažintimis :D

Taigi. Labai daug kažko ir negaliu papasakoti, tačiau galiu drąsiai teigti, kad sekmadienis praėjo puikiai (kad ir trumpai buvo galima pabūti), tikiuosi, kad įgavau antrą kvėpavimą mokymuisi!

Vakaras

Vakar sėdėjau sau viena, kaip tik pažiūrėjusi filmą ir sumąsčiusi žiūrėti Breaking Dawn.. Įsiveržė į kambarį Vytautas, Tadas ir Kęstukas, sako, "Atsiminėm, kad viena esi, tai einam pas mus filmo žiūrėt". Argi gali būt kas smagiau? Nuėjau, ogi jie ten prisiruošę vaisių asorti su jogurtu, kas buvo neapsakomai skanu! Tadas užleido ir savo lovą, kurioj galėjau poniškai sėdėti ar gulėti, kol jis ir Kęstukas nepatogiai rangėsi ant kėdžių, dar galėjau valgyti talerių, Disco sausainių ir kukurūzų (bet nevalgiau, tik vieną sausainį, nes buvau prisikimšusi tų vaisių ir šiaip visą dieną išvien valgiau).

Nesvarbu, kad filmas buvo žiauriai baisus.

Barake gyventi smagu :))

Konferencija

Mes su Giedre (kairėj) stebim pranešimą

Šiandien su Giedrute pagaliau apsilankėm konferencijoj, kurioj skaitėm savo puikųjį pranešimą apie sensorinės integracijos sutrikimus. O viskas prasidėjo taip..

Nuo kolegijos turėjom išvažiuoti 8:30 val. Tai aš žmoniškai užsistačiau žadintuvą septintai, galvoju, nueisiu į dušą, ramiai viską pasidarysiu.. Atsikėliau 8:00. Neįsivaizduoju, kaip taip nutiko - aš net nepamenu, kad žadintuvas būtų skambėjęs, o turėjo jis skambėti bent du kartus. Tai per dvi sekundes, kol iššokau iš lovos, sukūriau mažiausiai 3 planus, kaip nuvykti į Kėdainius, nes jau buvau įsitikinusi, kad pavėlavau. Telefonas išjungtas, Giedrė neprisiskambino ir išvažiavo be manęs. Nu ne zaebiux. Užtat sužinojau, kad per 20 minučių galiu spėt išsiplaut galvą, išsidžiovint, išsilygint marškinukus, pasidažyt blakstienas ir reprezentatyviai apsirengti. Gal ir nieko keisto, aš juk super woman :)))

Visur suspėjau, viskas ok. Dar supratau, kad rytinis stresas PUIKIAI išblaško miegą. Nenorėjau miegot ne tik kad ryte, bet ir visą dieną.

Kėdainiuose mus kaip visada gražiai sutiko :) Šįkart mes jau buvom patyrusios, žinojom, ką kada daryti, kitais metais jau būsim ekspertės :) Pranešimui nelabai ir ruošėmės, tik buvom pasidariusios skaidres :D Bet, manau, kad visai šauniai pasirodėm, nes kalbėjimas išėjo natūralus ir nieko dirbtino :)

Važiuojant namo su kažkokia dėstytoja kalbėjom apie aktualijas: kaip auklėtojos darželiuose nemyli vaikų ir savo darbo, kokios mes su Giedre šaunuolės, kad mylim savo specialybę, apie vandens tyrimus.. Kurie parodė, kad ignoruojamo vandens molekulės buvo baisesnės už to, ant kurio šaukė ir rėkė. Tai va, labai galima pritaikyt ir žmonėms, nes priėjom prie išvados, kad ignoravimas yra baisiau už piktą žodį.. True story, teko patirt :)

Būsimos akademikės...

Gyvenu

Ką žinau.. Šita sesija kažkokia keista. Nelabai daug ką yra mokytis, bet tuo pačiu kai gauni egzą, tai nesupranti, ką ten reikia daryt, nes ir to nemoki, ir ano.. Lyg ir poilsiauju, bet ši savaitė primarginta visokių įvykių: vakar - egzaminas, rytoj - konferencija, poryt - egzaminas, užporyt - sutvarkyti grupės reikaliukus, sekmadienį - kelionė.. Taip ir stumiu dieneles. Dar baisiai blogai, kad nelabai turiu pinigų, o netyčia vakar daug išleidau. Tai dabar visą savaitę laikysiuosi atokiai nuo parduotuvių. Ir vis tiek gaila, kad nepriėmė šiandien manęs apskirpti; kaip aš dabar tokia važiuosiu į konferenciją..

Kai pabaigiau skaityti knygą, tai bijau paimti kokią kitą, nes žinau, kad dabar tokios įdomios nebepaimsiu. Nebent pavyktų atrasti 1Q84 trečią dalį. Ir kaskart pasiimdama skaityti tokią knygą primenu sau, kad reikia mokytis. Bet taip jau būna, kad nuo gerų knygų sunku atsiplėšti.

Barake būna linksma, kai lieka grupiokai, tada susigalvojam paveikt visokių kvailybių, kaip antai varyti į McDonaldą, bet staiga sumąstyti važiuoti į centrą ir ten nueiti pavakarieniauti į Hesburgerį.

Ir vis dėlto jaučiuosi kažkaip keistai. Reikia kažkaip susiimti į nagą ir gerai atlaikyti sesiją!

Vakar važiavau į Kauną tam, kad ant plakato padėčiau skliaustelius ir pliusiuką. O didžiausias galvos skausmas buvo dėl pakabinimo mechanizmo. Ir žiauriai bijojau, galvoju, kad geriau jau būčiau laikiusi egzaminą, tai nors žinočiau, ką moku ir ko ne, būtų tikrai ramiau. O dabar tai..

Bet kai užskaitė, rodos, net diena šiltesnė patapo! Nusirito didelis akmuo nuo širdies. Laisvėj paskaičiau knygą, paskui su Vita suvalgėm ledų, nes IKI Dadu ledams akcija - kaip senais laikais jų buvo galima nusipirkti už LITĄ!!

Ir šiandien grįžau. Keista pernakvot vieną naktį Kaune ir paskui vėl atvažiuoti į Kretingą :D Važiuodama susipažinau su kretingiške, kurios vardo, deja, nepaklausiau. Bet gal pakvies į feisbuką, tai pamatysiu :D Ir knygą turėjau kada paskaityt.

Tetis pasiūlė rytoj padirbt, sakė, kad sumokės, tai jaučiu spjausiu į tą egzą ir eisiu užsidirbt pinigų, kurių šį mėnesį ŽIAURIAI reikia.. :D

Su Darbininkų solidarumo diena!

Paskutinėm dienom kažkaip labai gerai gyvenu. Laisvai. Atsipalaidavusi ir dėl nieko nesirūpindama.

Pirmasis mano laikomas egzaminas - gegužės 7 d., po mažiau nei savaitės. Dar nieko nesimokiau. Neįmanoma prisiversti, kai tokie orai, namie reikia daug juoktis su tėvais ir šiaip. Neįmanoma. Bet kažkurią dieną jau reikės rimtai prisėsti, kad nereikėtų rašyti iš bendro išsilavinimo. Tikrai siekiu daugiau, tik gal iš mano veiksmų taip neatrodo.

Štai vakar pagrojau pianinu. Labai seniai buvau tai dariusi. Nežinau, kodėl taip elgiuosi, nes man juk patinka instrumentas, patinka juo groti. Bet reikia tam nusiteikimo. Galiu bent pasidžiaugti tuo, kad dar nepamiršau, kur koks klavišas, o pirštai po poros lengvesnių kūrinukų patys laksto klaviatūra :) Įgūdžius dar turiu, tik reikėtų juos tobulinti. Man atrodo, reikės po truputį pradėti sudarinėti vasaros privalomų dalykų sąrašėlį.. Ir vienas iš jų bus kuo dažniau groti pianinu, arba dar geriau - išmokti kokį nors tai kūrinį (pavyzdžiui, VISĄ Mėnesienos arba Patetinę sonatas). Tuomet turėčiau tikslą, kurio galėčiau siekti. Turbūt taip ir padarysiu :)

O ryt - dar trumpam į Kauną, nors neturėčiau ten būti. Bet dėl kai kokių užgaidų teks. O paskui laukia turininga savaitė - jos tikrai LABAI laukiu dėl keleto priežasčių :)) Tikiuosi, kad viskas bus gerai.

Užskaitau

Baigėsi savaitgalis, bet na ir kas! Jis buvo puikus :))

Penktadienį pramogas pradėjome knygyne, kur vyko susitikimas su Algimantu Čekuoliu. Buvo nuostabu, galit paskaityti tame kitame mano bloge, jei pasinaudosit nuorodos galimybe. Dar tą vakarą pasiėmėm atvykusią Doncės draugę iš Kauno, ji buvo pas mus visą savaitgalį.

Šeštadienį pramogavom turguje, o vakare kepėm šašlykus iiiiir po jų žaidėm su tečiu badmintoną! Prieš tai dar žaidėm su mama, bet paskambino Doncė, kad reikia atvažiuot parsivežt iš Palangos, tai variau :D Smagu važiuoti su mašina.

Sekmadienį į Palangą atvažiavo tokie mūsų šeimos draugai, žiauriai faini ir visada su jais smagu susitikti. Tai su tėvais vykom ten. Pavaikščiojau basom po smėlį, buvo labai šilta 8-) Pasidariau natūralų pėdų pilingą :D Dabar švelnūs kulnai nuo to trynimo į smėlį. O kiek žmonių prigulę deginasi! Bijau, kad rytoj visi gali būti krabai, nes kol kas tai buvo baltutėliai :D

Grįžusi, truputį vėliau, paskaičiau knygą (vėl ant stogo), paskui sušalau (šiandien didelis vėjas), tai ėjau skaityti į kambarį. Vėl pajutau skaitymo malonumą po tos baisios knygos. Na, o visai vakarop su tečiu apsukom keletą ratukų su dviračiais, pirmąkart šį sezoną :)) Ir dar kokią valandą mėtėm į kašį :D

Va, nusprendžiau, kad jeigu taip kiekvieną vakarą pabūtume, šiek tiek pajudėdami, tai būčiau daug sveikesnė ir gražesnė. Bet Kaune neturiu ką daryt, o namie dažnai tingiu arba vienai neįdomu. Tai va, tiek to pasiryžimo.

Nekenčiu diagramų

Esu pavargus, ir vis tiek naktinėju. Nesuprantu šito kvailo įpročio :D Gal turit minčių, kaip jį išgyvendinti iš savo gyvenimo?

Vakar su Giedrute privalėjom pabaigti savo straipsnį. 27 d. buvo deadline'as, tad buvo būtina padaryti viską tinkamai. Miegot nuėjau 2 valandą. Labai sunku nuotoliniu būdu (t.y. per Skype) aprašinėti tyrimo rezultatus :( Ir dar aš oficialiai nekenčiu diagramų. Padariau. Tada perdariau. Tada supratau, kad ne taip, tai vėl perdariau. Tada dar padariau. O šiandien dar pataisiau. Tame įžvelgiu tik vieną gerą dalyką (kad visuose bloguose dalykuose yra geroji pusė išmokau iš vieno gero draugo) - išmokau elgtis su nauju Exceliu ir kitais metais per informatiką bus lengviau.

Labai džiaugiuosi, kad yra toks žmogus, kaip Giedrė. Suprantam viena kitą ir mūsų interesai panašūs, todėl ir bandysim vėl užkariauti Kėdainiuose vyksiančią konferenciją :) Kitą savaitę lauksiu laiško su prašymu skaityti savo pranešimą plenariniame posėdyje :D Nepasikėlusios mes, ne. Tiesiog norėtume su nagrinėjama problema (sensorinės integracijos sutrikimai) supažindinti kuo daugiau žmonių. Lai pamąsto apie tai, kas pasaulyje egzistuoja, bet Lietuvoje - ignoruojama. O dėl Giedrutės.. Tikiuosi, kad mums pavyks ir toliau bendradarbiauti - ne tik studijuojant, bet ir pabaigus mokslus. Kol kas didžiausias siekis - gaivinti Lietuvos ergoterapeutų asociaciją. Kaip manot, galėtume tai padaryti?

Rašant straipsnį buvo panašiai..

Paulytė pavargusi

Ooooi, nežinau, ką čia ir bepasakyt. Atrodo, išsimiegojau, nes tikrai gerai kėliausi (nors gal labiau iš baimės), ir po to buvau gana žvali. Bet po choro taip sutingau :( Aišku, ten reikia išstovėti dvi valandas, dainuoti - normalu, kad žmonės pavargsta. Na o bet tačiau dabar tikrai reiktų tokio prisuktuko nugaroj, kad bent pasikelčiau nuo kėdės ir padėčiau medų atgal į lentyną. Ne, mes medų laikom ne lentynoj, o ant stalo - lengvai pasiekiamoje vietoje. Tingiu ir eit atsispausdint daiktų (o jie faini), ir viską daryt. Paskaityčiau knygą, bet ji neįdomi, tai išvis labai greitai užmigčiau. Pažiūrėčiau filmą, bet tingiu :D Nors turbūt ir pasirinksiu paskutintąjį variantą, škes.

aaaaaa

Kartais paskaitau 2007 ir 2008 metų vasarinius įrašus. Noriu tų laikųųųų.

Pozityvu!

Čia aš mąstau apie gerą gyvenimą

Šiandien labai pozityvi diena! Tokia teigiama nuo pradžios iki pabaigos. Trumpai galiu ją apsakyti (na, dėl to čia ir rašau :D).

Atsikėliau išsimiegojusi - o tai yra be galo keista būsena, kuri pasitaiko retai (ypač per mokslo metus). Nors manęs ir laukė egzaminas, tačiau tai nė kiek netrikdė. Nusileidusi žemyn, jau eidama pirkti dėstytojoms gėlių, pamačiau nuostabų užrašą lentoje: laiškas Paulinai!!! Taigi TAIP ILGAI jo laukiau! Gerai, gal ir nelabai ilgai, bet tikrai labai labai laukiau, kasdien vis nusileisdama ir pamatydama, kad dar ne man.. Tai va, įsimečiau laišką į tašę ir išsišiepusi bei nekantraudama jį paskaityti iškeliavau.

Čia aš su broliu

Egzaminas sekėsi taip pat gerai. Na, kol jį rašiau, tai taip nemaniau, bet pasirodo, kad viskas puiku. Gavau 10, o vakar tiek mažai tesimokiau.. Viską perskaičiau gal du kartus įdėmiai (o medžiagos vis dėlto buvo nemažai). Kiti dar vargo ir darėsi šperas. Galiu pasidžiaugti savimi, kad stipendiją ir gerą pažymį užsidirbu savo galva :) Ypač kai egzamine buvo keletas klausimų, apie kuriuos nebuvau išvis girdėjusi ;D Ir apibrėžimų naujų sukūriau, ir, matyt, į tuos negirdėtus klausimus pasisekė atsakyti tinkamai.

Po to dar buvo neįmantri paskaita, kurios metu buvo gana nuobodu, bet ji juk paskutinė - o čia irgi geras dalykas.

Čia aš su broliene prie gražaus funikulieriaus

O po šitokių darbų su Giedrute keliavom pas Kašėtas į svečius. Nuotraukose mes jau džiaugiamės gražia pavasario pavakare. Buvo tikrai šilta ir lynksma.

Ta proga, kad buvo šilta, nusprendžiau išlipti iš autobuso ne savo stotelėje, o truputį anksčiau, ir nueiti į parką. Ne be reikalo ėjau.. Atidariau skaitymo parke sezoną! Truputį smelkėsi vėsa per striukę, tai ilgai nepabuvau, bet vis tiek pusvalanduką paskaičiau - o lauke visada geriau skaitosi.

Grįžusi skaniai pavalgiau, atėjo Vytautas ir pažiūrėjom filmą :) Taip ir užbaigiau savo gerą dieną. Norėčiau, kad būtų daugiau tokių fainų dienų kaip ši :) Nors gal tada nebūtų taip ypatingai džiaugsminga, ane?

lost

Aš truputį lost in space. Viskas lyg ir gerai, bet lyg ir nesava paskutiniu metu. Mintys klaidžioja po įvairius pasaulio kampelius, po įvairius žmones, svajonės, ar tiesiog fantazija, neša oi, kaip toli.. Keistai jaučiuosi, ir nežinau kam galėčiau pasipasakot. Blogiausia, kai norisi pasakot tiems, kuriems negalima žinoti. Aghhrr.. O ir nežinočiau, kaip papasakot to kažko, kas sukasi mintyse. Bjauri būsena, kuri, žinau, praeina.

O dabar gyvenu laukimu.

Mūsų ikinėj buvo Štombergas

Galėčiau sakyti, kad šiandiena nuėjo vėjais. Bet taip juk nėra! Kažką vis tiek nuveikiau.

Gerai, žiauriai susimoviau per rytinį kolį, neįsivaizduoju, kaip taip sugebėjau NEIŠGIRST klausimų ir dalies jų neužsirašyt. Norėjau trankyt galvą į sieną, kai supratau, kad neužsirašiau. O viską gerai mokėjau, tikrai :((( Žodžiu, diena prasidėjo tikrai puikiai, dėl to nekęsiu savęs dar nežinau kiek laiko.

Paskui su Giedrute nuėjom dėl praktikos pakalbėti ir mus kolegijos bobšė apkaukė, kad einam ne į tą tūliką ir dar su striukėm, kai pasakiau, kad mums čia nevyksta paskaitos ir dėl to nežinom, į kuriuos tūlikus galima eit, tai sakė, kad pas dekaną nuves. Ot gražu.
Dar paskutinį kartą keliavom pas savo bobukę, kur užtrukom max. 15 minučių. Paskutinis kartas, kažkaip nelabai man ten patikdavo eit - vien dėl to, kad buvo privaloma ir būtinai reikėjo 4 kartus nueiti. Bet močiutei buvo labai gaila, kad daugiau nebeateisim.
O tada aš žiauriai norėjau valgyt. Ir sugalvojau su Giedre varyt į akrą. Turiu tikrai labai gerą draugę, ji mane pavaišino Maximos mišraine, kuri ilgam užkimšo pilvą, nes šiandien aš neturiu apetito. Pavaikščiojom po parduotuves, kaip tikros mergos, pažiūrėjom skarmalų ir aš išsirinkau basutes! Tiksliau, apie jas jau seniai svajoju, bet šiandien jas nusipirkau (nupirko mano geroji draugė, tik rytoj turėsiu atiduot piginus :D). Tai va, nerealu. Tada truputį pralinksmėjau. Atėjo Mantukas ir visi trys mes dar pavaikščiojom po parduotuves. Mantukas net privertė mudvi su Giedrute pasimatuoti vienodas sukneles (nu tik skirtingų spalvų) ir sakė, kad mus abi įsimylėjo :D Su juo faina apsipirkinėti, gerai ir argumentuotai pataria :) Gal reiks vėl kada pasikviesti :D Išvis Mantukas dabar toks savas, kažkaip netikėtai turbūt pripratom viens prie kito ir galim sau laisvai jaustis :) Tikiuosi, sėsim kada visi ir nulėksim į Kriūkus išsikept šašlykų ir zefyrų :D
O šiaip tai.. Visai šiandien sumautai jaučiuosi, ir net taip laukiamo laiško negavau! Ai, tiesa..
Dar norėjau paminėti, kad turiu nerealiai gerą draugę Aušrą. Va ką ji man padovanojo:

Į BLACK LABEL SOCIETY!!! Bus PUIKU po išties sunkaus egzamino :) Važiuosiu ne tik aš, bet ir pati Aušrelė, Virgutis ir Mildutė! Begalingai laukiu :))

all good things come to an end

Kad ir koks beviltiškas paveikslėlis tai būtų..

Kasdien pagalvoju, kad reikėtų čia parašyti, o taip ir neparašau. Dabar, kol dar stumiu laiką, kad nereiktų mokytis (bet blogas jau tikrai paskutinė stotelė), gal kažkuo su jumis pasidalinti?

Nuo pirmadienio prasideda paskutinė mokslų savaitė (ji sunki, bet who cares)! Ant nosies sesija, jėbau, kaip laukiu. Pagaliau galėsiu kaip žmogus pamiegot, nereikės daryt visokių kvailų savarankiškų, namų darbų, o galėsiu mokytis tik tai, ką tikrai reikia. Sakyčiau, labai geras dalykas ta sesija, nesuprantu, kodėl daugelis jos nemėgsta. Man tai pats gražiausias semestro laikas (sun)

Džiugu, kad jau atėjo  pavasaris :) Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu va taip nukeliauti į parką ir skaityti knygą. Per sesiją, sakau, kad geras dalykas ;D Nes paskui jau išeisiu į praktiką ir vasarosiu namie :)
Greitai bėga laikas, tiesą sakant. Dar visai neseniai buvo Kalėdos, o dar neseniau - Velykos. Taip sunku patikėt, kad ir mokytis kiti metai paskutiniai. O kas bus, kai pabaigsim? Ką tada reiks daryt.. Be barakinių :( Va kad ir šį ketvirtadienį susirinkom visi pas Jurgitą bute, pasėdėjom pasipuošę.. Gerai, kai yra kur susirinkti, pakeisti aplinką ir pasisėdėti su visais fainiausiais grupiokais.
O ką dar reikia padaryti per artimiausias dvi savaites:

• paruošti plakatą bet kokia tema, kad nereikėtų laikyti egzamino;
• pasiruošti sunkiam koliui antradieniui;
• pasiruošti egzaminui (nelegaliam) trečiadieniui;
• pasiruošti pasitaisyti pasirenkamojo dalyko pažymį antradieniui;
• padaryti pristatymą apie bobutę trečiadieniui;
• parašyti straipsnį ir padaryti tyrimą iki 27 d.;
• tūkstantį kartų nueiti suvaidinti sumautus etiudus, kad dėstytoja nebeknistų proto.

Ir turbūt dar kažką, ko neatsimenu.

Sapalioju

Rytoj - laisvadienis. Todėl, kad esu šaunuolė ir apsigyniau darbus - dėstytoja leido pailsėti. Geras jausmas žinoti, kad antradienį nereikia keltis 6.20 val. O gal ir anksčiau.

Ir visgi laukia daug darbų: kūncė, dušas, apsilankymas pas valdžią grupės reikalais, knygynas, paštas, savarankiškas darbas, kitas savarankiškas darbas..

Šiandien planavau pažiūrėti vieną Star Warsų epizodą, kad beliktų tik paskutinis (oi, dar nepasakojau, kad savaitgalį buvo StarWarsWeekend), bet kaip tu, žmogau, barake pažiūrėsi.. Ateina va draugė ir prašnekam apie linksmus ir rimtus dalykus. Negi išvysi. Juolab kad ir kalbėtis patinka. Pasipasakoti. Planuoti.

Prieš miegą dar paskaitysiu knygą, kurią turbūt ir vėl teks prasitęsti, nes nespėsiu perskaityt iki 7 dienos (jei skaityčiau, o ne veikčiau nesąmones, tai perskaityčiau per vieną dieną).

Priminimas sau: niekada daugiau neprašyti mamos, kad padarytų virtinukų vežimuisi į Kauną, kad ir kaip man jie patiktų. Kai sušąla, tai sunku atskirti, pavyksta nebent pasitelkus kirvio pagalbą. Et, pavalgysiu šią savaitę tešlą, reikia kažkaip išgyventi nieko nepirkus. Paulina, tu gali!

I'm a gleek, ir nieko čia nepakeisi

Tai bus visiškai beprasmis įrašas, galit net neskaityt. Tiesiog noriu pati sau išreikšti maniją serialui, kad po kažkiek metų galėčiau skaityt ir juoktis, kokia mergaitiška ir nelabai protinga buvau.

Susiradau paveiksliukų, puikiai nurodančių mano savijautą.

Pavyzdžiui būna taip:

Dar nėra to buvę, kad perjungčiau kurią nors Glee perdirbtą dainą. Tie, kurie perdirba žinomas (ir nebūtinai, o apie tai - kitas paveiksliukas) dainas į tas, kurias dainuoja Glee, dirba puikiai. Visos dainos sudainuotos tikrai gerai dainuojančių aktorių, ir puikiai parinktos, ir gali rasti dainą, atitinkančią bet kokią tavo nuotaiką, ir tokios, pagal kurias gali šokti į valias :D

O čia yra žadėtasis paveiksliukas:

Skamba liūdnai, baisiai, bet teisybė. Daugelio gerų dainų tikrai nežinojau anksčiau, o po Glee patikusių originalus susiradau ir tikrai nusipiratavau :D Tikiuosi į kalėjimą už tai nepapulti, o kol kas tai tikrai džiaugiuosi šia Glee nauda.

Šitai pamačius net širdį nudūrė. Taip, jau turbūt pusė to laiko praėjo.. Bet tiek dienų laukti naujos serijos yra kankynė. Be abejo, kūrėjai pasistengė užbaigti viską su didžiule intriga ir paliko tiek daug paauglių nežinioje! Niekšai. Tokia pertrauka dar būna spalį. Nekenčiamiausi mėnesiai serialų mylėtojams :D

Ir paskutinis, bet tikrai ne blogiausias, kaip sakoma:

Na, labai jau aš nefightinu, bet apginti savo mėgiamą serialą bandau. Puikiai suprantu, kad vertės ten didelės nėra, bet kokiame gi seriale ją galima atrasti? O kad man patinka miuziklai, šokiai ir dainos, tai nėra taip blogai.. Nuostabu, kai yra toks serialas :))

O, dar ne paskutinis. Paskutintą turiu šį, jį atrado Giedrutė, mano draugė - auka.

Nusitempiau ją į dugną kartu. Kaip tikra draugė! Hi5, Giedrute!

Pavasaris ir toliau

Pavasaris vyksta, su visais savo oro (ne)malonumais. Šeštadienį buvo žiauriai geras oras, ir buvo be galo geras jausmas pagaliau į lauką išeiti ne su žieminiu paltu. Betrūksta batų. Prakeiktieji, pasirodykit man!!

Bet į mane vis tiek skverbiasi pavasarinis liūdesys. Sako, kad depresija dažnesnė rudenį ar žiemą, kai prastas oras ir viskas aplink tamsėja, o man atvirkščiai. Aišku, dar nesirašau į depresantų gretas, daug dar kelio nueiti reiktų, kad galėčiau, ir tikrai nėra taip žiauru kaip buvo pernai, kai norėjosi dėl kiekvieno menkniekio verkti arba tik sėdėti ir žiūrėti į sieną. Labai nenorėčiau, kad tai pasikartotų, bet jau dabar man pamažu dingsta motyvacija mokytis. O iki egzaminų liko tik mėnuo. Kažką reikia daryt, ane? Visą savaitgalį praleidau super neproduktyviai, na, nebent tik paskutines kelias sekmadienio valandas. O šiaip tai sėdėjau prie kompo ir tiek. Net tingiu ruoštis svarbiam koliui (visi jie pas mus svarbūs, bet šitas svarbesnis už kitus). Aišku, mokiausi, kur čia dingsi nepasimokęs. Bet be galo sunku tai daryti, kai nėra motyvacijos. Meluoju. Motyvacija kažkur giliai slypi, bet tikrai kol kas nesiruošia išlįsti.

ai krč

Laba diena, kaip jums sekasi?

Manęs šiomis dienomis kai kas nors to paklausia, tai net nežinau, kaip atsakyt. Nes visada man sekdavosi gerai, o dabar tai nei šiaip, nei taip. Visada pavasarį būna sunkiau, visada.

Tvarkausi dokumentus Erasmusui (ką ten tvarkytis - tik pataisyt likusius nuo pernai). Siunčia šįkart mus į įvairesnes šalis. Galima rinktis iš Danijos, Latvijos, Estijos ir Maltos. Labiausiai noriu į Daniją (dėl ergoterapijos išsivystymo), o antroj vietoj yra Latvija arba Estija (nėra skirtumo). Paskutinėj vietoj lieka Malta, ir jeigu tik ten būtų galima važiuoti, tai tada praktiką atlikčiau Palangoj. Nesuprantamas jums toks mano pasirinkimas? O ar jūs norėtumėt, o, svarbiausia, ar galėtumėt mokėti 375 eurų/mėn. vien už kažkokį butą, kuriame, tikėtina, gyventumėt tikrai ne viena(s)? Stipendija 600 eurų. Kokiam pasauly už likusius 200 eurų pravalgytumėt, pravažinėtumėt ir dar kažką pamatytumėt? O jau ko ko, bet tėvų gręžti tai aš nenoriu. Tai va taip.

Į chorą nebeeinu šį pusmetį, nes ir pasimokyt reikia, ir pavargus nuolatos būnu, o dar jei išvarysiu į kažkur, tai nei Dainų šventėj nesudalyvausiu (jei neišvarysiu - irgi, nes būsiu praleidus neapsakomai daug repeticijų).

Turbūt todėl į klausimą "Kaip sekasi" galėčiau atsakyti "Nekaip".

Ir dar nerandu pirkti batų tokių, kokių noriu, už normalią kainą. Kai pagaliau užsimaniau moteriškų batų, tai neberandu. Zeba.

Ir dar šiaip yra visokie šūdai.

Naujienos

Jau pavasaris. Su pavasariu! Matosi, kad jis ateina, nes nutirpo sniegai ir dabar mano kerzai ypač praverčia, kai reikia bristi per tešlas. Bet paskaičiau internete, kad savaitės pradžioj vėl pašals, o paskui jau šils. Nežinau, ar tikėt. Geriau netikėsiu, bus fainiau.

Kas vyksta ET fronte..

Ši savaitė buvo be galo ilga. Visą antradienį galvojau, kad yra trečiadienis, ir kai sužinojau (daug kartų), kad kitą dieną bus tikrasis trečiadienis, tai visai nusiminiau. Šiaip jau aš mėgstu trečiadienius, nes nuo jų prasideda geroji savaitės dalis, kai greitai viskas pasibaigia. Bet kai trečiadieniai du iš eilės, tai supraskit.. Niekas greitai nesibaigia. O dar tiek atsiskaitymų (nors maniau, kad bus blogiau).. Vienas atsiskaitymas itin sudirgino visą mūsų pogrupį, mūsų gerąjį B pogrupį!

Per socialinės reabilitacijos ir komandinio darbo paskaitą reikėjo pristatyti savo sukurtą organizaciją, kurią kūrėme beveik visą mėnesį. Pirmieji pristatė kitas pogrupis, mes jų išklausėm, tada Giedrė uždavė porą klausimų, dar dėstytojos ir viskas ok. O kai atėjo laikas pristatinėti mums, kilo kažkoks šaršalas :( Pradžioje viskas buvo gerai, o kai pradėjom kalbėti apie piniginius reikalus (kadangi reikėjo nustatyti biudžetą pusmečiui, darbuotojų atlyginimus ir įvairias išlaidas), tai tos panos sukilo, klausinėdamos nesąmonių. Pavyzdžiui, "O kas jus remia?" (skaidrėje prieš tai buvo išvardinti net 4 pajamų šaltiniai + vieną paminėjom, nes pamiršom įdėti), "Kokią knygą rekomenduotumėt alkoholikui?" (nes žmonės turbūt nelabai supranta terminą biblioterapija), "Maistui tik 4 lt?? O duodat tris kartus per dieną! Tai ką jie valgo?" (nes jų biudžeto planas nebuvo labai realus, o mūsų - nė kiek neišgalvotas). Reikia suprasti, kad tie, kurie pristatinėjom (aš, Giedrutė ir Vykintas - ypač jis, kadangi jam kalbant ir nutraukinėjo dar), susinervinom. Dar viena pana sugebėjo leptelėti "Paulina, ko čia nerviniesi". Vykintas į klausimą apie maistą atsakė, kad pacientai čiulpia akmenis ir graužia samanas - taip nė tų keturių litų nereikia. Ir paklausė, ar klausimus rinkosi iš www.labainesamoningiklausimai.lt. Bet jau užpykom nerealiai. Gal net ne tiek dėl tų super kvailų klausimų, kiek dėl to, kad nebuvo laikomasi jokios kultūros. Dėstytojos yra net DVI, o jos pačios ir užvedinėja tokias diskusijas, per kurias norisi trenkti durim ir išeiti iš auditorijos. Kai gerokai pakeltu balso tonu paprašiau, kad galėtume tęsti pristatinėti, kadangi buvo nutraukinėta ir vidury pristatymo žodžio, jos pareiškė, kad galima diskutuoti. Tai aš ir pasakiau, kad diskutavimui reikia rasti laiką po pristatymo, o ne kelti tokį bardaką. Užtilo tada. Ko norėt, kai jos atėjusios į auditoriją laukia, kol mes nutilsim, ir tik tada pradeda paskaitą..

Nežinau, kas toms mergoms pasidarė, bet jos man žiauriai nepatinka :( Jau atrodė, kad susitaikėm po praėjusio pykčio, o dabar vėl kaip sukilo su savo pasipūtimu, tai norisi pasakyti: "Cūcikai cūcikai, kur tavo kultūra.."

Nu o šiaip tai grįžau namo. Labai laukiu kitos savaitės, nes ji bus laisvesnė ir ruošimės reabilitacijos šventei. Gal bus viskas faina, o ypač afterafterparty :))