Nominacijų dar niekad nedariau

Kažin, įmanoma visus metų įvykius įsprausti į tam tikras nominacijas? Manau, kad taip :D Pasaulis padaro, tai dėl mano vienos mažo pasaulėlio neturėtų kilti problemų.

Na, dėl metų įvykio kilti abejonių neturėtų.. Be abejo, tai buvo EuroBasket'11! Pastarąsias dvi dienas jį vis atsimenu, tai taip malonu.. Keista, kad buvo viskas dar palyginti neseniai. Nes taip lauktas ėjo ir praėjo, bet prisiminimai visgi dar gyvi maždaug iki gyvenimo galo.

Metų susitikimas man yra susitikimas su senu ir labai brangiu draugu Pauliumi :) Kodėl taip titulavau šį, atrodo, nereikšmingą įvykį? Todėl, kad su draugais nesimatyti dvejus metus yra labai blogai, labai. Nors kitaip nebūtų tokios nominacijos.. :D

Metų reginys - Lenny Kravitzo koncertas. Be komentarų.

Metų nusivylimu tituluoju nepavykusiai praeitą atranką į Erasmus'ą. Viską padarėm taip, kaip reikėjo, testą išlaikėm gerai, pažymius turėjom gerus, o kas išvažiavo į kitą šalį studijuoti? Kažkas išvažiavo, bet ne mes su Brigita.

Metų kelionė tai aišku, kad į Kroatiją :D Tokios galingos atostogos buvo tokioj karštoj šaly.. Like!

Metų nauja draugystė (nežinau, kaip pavadint :DD) yra suuu.. Giedrute! Nu rimtai, jaučiu pirmą semestrą taip nebendravom.. Paskui atsirišo viskas.. :D

Metų atradimas - grupiokas Vytautas! :D Nu tikrai pirmam kurse bendraudavom nebent labai minimaliai, o kai būnam barake, ir šiaip, tai esam iš vienos ir tos pačios šauniausios barakinių chebroooos!

Metų pasirodymas buvo visai ne su choru ar per reabilitacijos šventę. Pasirodėm su Giedre akademinėje scenoje! Skaitėm pranešimą studentų konferencijoje ir ten sulaukėm daug pagyrimų, nes labai gerai pasirodėm ir nustebinom visus. Net save :D 2012-tais vėl varysim!

Galvoju, ką dar pamiršau.. Viso blogo tikrai neperskaitysiu, bet, manau, kas jau įstrigo į galvą, to neištrauksi :) O ko nėra čia, reiškia, nebuvo svarbu :D Nebent primintumėt man ir tada GALBŪT, perėjęs mano vienos komisiją, tas įvykis atsidurtų sąraše. Dar yra laiko ;D

Kalėdos

Kiek pasiskaitau vaibe, tai pusei žmonių kažkokios lievos Kalėdos, nepatenkinti ir panašiai. O man jos buvo geros! Kaip Kalėdos gali būti blogos, aš nesuprantu.

Pavyzdžiui, jei klaustumėt apie dovanas, tai gavau bilietą į Harlem gospel choro koncertą (netikėta.. :DD), kolonėles prie kompiuterio, kumštines pirštines, arbatos, arbatos, riešutų (nom nom), obuolių (nom nom), arbatos, arbatos. Aha, gavau kaip niekad daug arbatos! Nerealu :) Vėl galėsiu kelti savo draugams galvos skausmą, kai ateis į bendrabutį išgerti arbatos, o aš pasiūlysiu išsirinkti iš galybės rūšių :D Muahahaa.

Jei ne apie dovanas, tai pirmą Kalėdų dieną, kaip visada, su tečiu ėjom į bažnyčią. Paskui valgėm Kalėdinę antį :) Pirmą kartą :D O vakare atėjo Arnukas su šeimyna :)

Antroji Kalėdų diena suplanuota buvo puikiai. BŪKLĖ ir menedžeris (ir Arnukas!). Kas gali būt geriau?? Nuvažiavom pas Agnę.. Ir atrodė, kad visi buvom taip neseniai susitikę, rodos, susirinkę šiaip įprastą savaitgalį paplepėt ir pavalgyt parago.. O dabar nežinia, kada vėl susitiksim.

Kaip sakoma, Kalėdos brangių žmonių rate. Tikrai, per šventes tik pati geriausia nuotaika buvo pas mane :)

Ant švenčių

Na, draugai, ar jau pakankamai prisikirtot prie Kūčių stalo? :) Nes nėra ko čia slėpti - šiuo laikotarpiu apsivalgysim kiek negaila ir dar daugiau.

Linkiu Jums gražaus Kalėdinio ryto, raskit po egle viską, ko norit, net ir tai, ko po eglute nelabai įmanoma padėti.. :) Nueikit į bažnyčią, pasimelskit už visus, o grįžę sušlamškit Kalėdinę antį, žasį, o gal ir kalakutą! ;D Ir būkit tą dieną geri, ir toliau skaitykit mano blogą :)

Vėl į prisiminimus

Karts nuo karto vėl mane traukia paskaityti senus blogo įrašus.

Šiaip jau šiandien norėjau surasti tik vieną vienintelį, apie KJPG šokėjų FC :DDD Maniau, kad žinau tikslią datą, kada jis turi būti parašytas - kovo 11 ar pora dienų po to. Deja, į metus nepataikiau.. :D Tai kaip užsižaidžiau.. :D Paskui dar Paulius atrado savo blogą, kurio neberašo (žiauriai gaila!), tai jo visus įrašus perskaičiau.. :D Ir štai atėjo vėl vėluma, o ryte negalėsiu miegot iki 11 val. :( Bet kai žinau, kad privalau būti graži, tai kažkaip man taip ir gaunasi, ačiū dievams :D Bet prisijuokiau tai į valias. Neblogai padėjau savo pilvukui, ir dabar jam nebus taip, kaip šitame užraše:

Mama serga

Kai mama serga, tai būna labai blogai, nes tada VISKĄ reikia daryti man. Maistas, skalbiniai, tvarkymasis.. Na, aš jau šiaip ar taip šią savaitę dariau visus tuos darbus, bet kai būnu viena namie, tai ir pertraukėlių galiu pasidaryti, ir niekas į ausį nezyzia, kad nori valgyt.. Kažkaip paprasčiau ir ne taip nuvargina. Kaskart darydama tokius dalykus suprantu, kad nieku gyvu negalėčiau dirbti stovimo darbo. Ilgiau pastovėjus vietoj (tas ilgiau tai maždaug 15 minučių) kojos taip ir prašosi sulįsti į užpakalį, o strėnas skauda kaip nežinau ką. Kažkokia nesąmonė, man juk dar tik 20 metų. Aš ir be tokių užimtų dienų puikiai suprantu, kaip mamytei sunku vienai susitvarkyti, kai dar darbe prabūna. Todėl kai užaugsiu, prašau pasamdyti man namų tvarkytoją, kad padarytų didžiuosius darbus.

Home sweet home

Atrodo, kad buvo toks įrašo pavadinimas. Who cares.. Grįžau namolio ilgam. Taip faina, kad atostogos! Esu atostogų mėgėja :D Nežinau, nuo ko čia pradėt užsiiminėt dalykais suplanuotais. Turbūt nuo rytojaus: keliausiu į mokyklą pas muzikos mokytoją, klausiu, kada repeticijos, ir eisiu dainuoti. Gal pavyks ir kokiam koncertuky sudalyvaut - per du mėnesius juk turi kažkas vykti mokykloj ;D Antradieniais ir trečiadieniais tėvai eina šokti - eisiu kartu. Pasportuosiu, sulieknėsiu :D Ir gal net atsiras darbo su gintaru! Tai užsidirbčiau ir bilietui, apie kurį žiauuuriai svajoju. Red hotų koncerto reklama dabar vis vaidenasi telike, kaskart pasigarsinu, padūsauju.. Paulius pažadėjo nupirkti bilietą, kai pirks sau, o aš jam atiduosiu pinigučius. Reikia turėti iš ko atiduoti, todėl reikia dirbti :D

O tarp Kalėdų ir naujų eisim su mamyte į Harlemo gospel choro koncertą - kas gali būti puikiau! Sėdėsim trečioj eilėj, viską puikiai matysim ir dar puikiau girdėsim. Gyvenimas gražus (sun)

Geriausi mūsų vakarai

Praėjusį savaitgalį praleidau geriausiai per visą tą laiką, kai likdavau savaitgaliais barake. Tai dėl to, kad buvo likę mano mylimiausi barakiniai grupiokai, su kuriais dabar baisiai sunku išsiskirti porai mėnesių..

Penktadienį buvo paskutinis egzaminas. Po jo vakare ėjom su grupiokais į Bravariją. Juokitės nesijuokę, bet tai buvo pirmasis mūsų grupės pasisėdėjimas per pusantrų metų. Normaliai, ką? Labai džiaugiuosi, kad atėjo nors 11 iš 28, nesvarbu, kad su kai kuriom panom nelabai, bet vis tiek buvo smagu :) Grįžom po 12 ir ėjom valgyti mano lazanijos, kurią tą naktį pagaliau pribaigėm.. Prašnekėjom, pasijuokėm su savais ir nuėjom miegot apie 3 valandą.

Šeštadienį užsiiminėjom darbeliais, kadangi pirmadienį turėjo būti paroda, o kai ko dar nebuvom padarę. Vakare nukeliavom pas Justę žiūrėti Šok su manimi, nes jie visi (Justė, Ignė, Raskė ir Vytas) kiekvieną šeštadienį žiūri. Nu tai negi būsiu liurbė ir neisiu kartu? :D O bežiūrint jau taip pilvai pradėjo gurgti, kad su Igne ir Rasa apie 12 valandą prisiskutom bulvių ir išsikepėm. Nom nom nom. Vytas žiūrėjo keistai, bet jis prie mūsų jau taip pripratęs, kad nieko ir nebesakė. Be abejo, viskas bulvių valgymu nesibaigė. Šnekučiavomės, atėjo Vyto kambariokas, kuris tą vakarą pasirodė jau nekaip, o kitą išvis susišiko visą turėtą reputaciją :D Bet čia atskira istorija ir nemokėčiau visko tinkamai perteikti..

Sekmadienį keliavom įžiebti eglutės :) Ne visi šįkart, nes Raskė buvo pas brolį, o Vytas pabijojo lietaus ir nesamo šalčio. Tad su Ignyte ir Juste nukeliavom į Hesburgerį, prikirtom nesveiko maisto, pažiūrėjom, kaip įžiebia eglutę iš plastikinių butelių (atrodo nerealiai), permirkom, nes rimtai pradėjo stipriai lyti, bet vis tiek viskas buvo labai smagu. Kai grįžom vėl pas Ignę susirinkom gerti erbetos, o aš dar atsinešiau Protų mūšius, su ta intencija, kad norėjom pažiūrėti, kiek žino vienas visažinis žmogus. Pasirodo, ne toks jau ir visažinis. Ir vis tiek tą vakarą vėl pasilikom mes penkiese, dar žaidėm kortom, o po to išėjusios iš prausyklos su Igne ir Rasa prašnekėjom prie mano kambario mažiausiai valandą. Atrodo, kiekvieną dieną susitinki tuos žmones, viskas, kas vyksta, yra bendra, tai šnekos ir neturėtų būti labai daug..? Ot ir ne.

Pirmadienį truputį supykdžiau Arnuką pasakydama, kad atvažiuosiu diena vėliau, o ne taip, kaip planavau. Todėl, kad man į galvą smogė suvokimas, kad viskas, tai juk paskutinis vakaras.. Dabar išvažiuosim visi namo, sausį bus praktika, kurią aš atliksiu Klaipėdoj, o tai reiškia, kad savo mylimiausių draugučių nematysiu du mėnesius! Antradienį su Igne ir Rasa atsikėlėm 6:15, kad galėtume atsisveikinti su Vytu, kuris turėjo anksti išvažiuoti namo.. Manau, jam buvo smagu, nesvarbu, kokios užtinusios mes atėjom :) Stovėdama stotelėj vos neverkiau, nes pagalvojau, kaip pasiilgsiu ir dar pamąsčiau, kad po pusantrų metų bus viskas, su visam išeisim iš barako ir pasuksim savo keliais.. Oh gaaaš.

11-28

Pagaliau kažkas išeis su grupiokais! Ta prasme, pagaliau kažkur eisim! Tas kažkur tai į Bravariją, penktadienio vakarą, po paskutinio egzamino :) Super, laukiu, turėtų būti smagu :) Be viso to dar keisimės ir dovanėlėm :) Sutarėm, kad keisimės už 5 litus - bet būtent už tiek. Ir žmogų, kuriam dovanosim, išsitrauksim tada, kai susirinksim ten :) Žodžiu, gal pagaliau susidraugausim visi, o ne tik pogrupiais ir dar kažkokiais kitais pogrupių pogrupiais.

O šiaip tai jau du egzai praėjo. Abu buvo kažkokie gaidiški, tikiuosi, kad dar du bus geresni. Pažiūrėsiu kaip rezultatai, gal vis dėlto nebus taip blogai, kaip aš galvoju. Žodžiu, nesąmonė. Noriu namo greičiau. Labai atsibodo čia būti. Gerai bent, kad gausim naujas lovas jau ryt. Tai šviesiau gyventi..

Neįgaliųjų vežimėliai

Techninių priemonių paskaitai reikia išmokti apie vežimėlių komponentus. Rašysim tokį atsiskaitymą: gausim vežimėlio nuotrauką ir reikės pagal ją aprašyti vežimėlį. Paprasta? Nelabai.

Naršydama internete (peržiūrėjau krūvą skirtingų vežimėlių) atradau tokį, kuris man labiausiai patiko. Tai va šitas nuotraukoje. Galiu jums papasakoti apie jį :)

Šio vežimėlio ratai yra diskinio tipo. Tokie ratai yra sunkesni už stipininius, bet patvaresni. Padanga yra pripučiama. Varymo žiedas, kaip ir priklauso, yra mažesnis už ratą. Kuo mažesnis, tuo lengviau vežimėlį transportuoti. Stabdžiai svirtiniai. Ratukai (priekyje) yra iš lietos gumos, t.y. ne jokie pripučiami, todėl nėra grėsmės juos pradurti. Tačiau nelygiu paviršiumi (pvz. senamiesčio grindiniu) su tokiais irgi nepavažiuosi, nes jie siauri. Ratukų aukštį galima reguliuoti ir jie yra nuimami (man atrodo). Dėl ko man patiko šis vežimėlis, tai kad jis turi reguliuojamas kojų ir pėdų atramas. Jas galima pakelti iki sėdynės, tam atvejui, jei žmogus negali būti sulenktais keliais. Atramos nuimamos. Taip pat čia yra puikios blauzdų atramos. Pėdų atramos užverčiamos, kai norima atsistoti. Rankų atramos yra taip pat nuimamos. Tik vieno dar neišsiaiškinau - ar jos  dalinės, ar pilnos. Man atrodo, kad dalinės, dėl ko yra patogu privažiuoti prie stalo, bet dilbio atrama kaip ir per visą vežimėlio ilgį.. Sėdynė yra hamako tipo. Nugaros atrama nesireguliuoja, nesilanksto. Yra vedlio rankenos. Vežimėlio karkasas sulankstomas, nes yra X formos kryžmė.

Nu tai va. Nežinau, kiek gaučiau už tokį aprašymą, bet gal nėra labai blogai.. (pasitikrinau, ar nieko nepamiršau - ne, nepamiršau) Ir toliau su baime lauksiu rytojaus.

... I want to fly away...

Jums taip būna, kad kažką veiki ir pagalvoji: kaip viskas būtų, jei būčiau dabar gimęs, pavyzdžiui, Prancūzijoj? Ką ten turėtum, kokie būtų tavo tėvai, kaip atrodytum, kokie būtų draugai, kuriame mieste gyventum, koks būtų tavo būdas, kur būtum nukeliavęs, ką mėgtum veikti, ką veiktum dabar..?

Man taip dažnokai nutinka.

Kartais nebandau įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būčiau kitos tautybės. Tiesiog galvoju, ką dabar veikčiau, jeigu būčiau keleriais metais vyresnė ir gyvenčiau kitoj šaly (mhm, kažkaip visi šitie pasvaičiojimai būna susiję su užsieniu). Gal būčiau ergoterapeutė, o gal konditerijos krautuvėlės savininkė :) Ar jau turėčiau vyrą, vaikų, o gal būčiau pati sau ponia ir gyvenčiau tik sau..

Nežinau kodėl, bet man patinka taip svajoti. Nesakau, kad man nepatinka mano dabartinis gyvenimas. Taigi patinka! Nu bet tai kas uždraus.. :)

I wish that I could fly
Into the sky
So very high
Just like a dragonfly

Lenny let's rock!

OOOOMG. Dar visai neseniai grįžau iš koncerto ir bandau susivokti, kur buvau. Nes kažkaip viskas įvyko taip greitai, kad dar netikiu, kad vos prieš pusantros valandos man prieš nosį stovėjo Lenny Kravitz.

Bilietą nusipirkau visai netikėtai. Tiesiog vėl buvo užgriuvęs liūdesiukas dėl to, kad nenueisiu į dar vieną koncertą, į kurį noriu nueiti.. Bet mintys susidėliojo taip, kaip joms ir reikėjo, negana to, Lina parodė akciją beta.lt ir štai - vakar atsispausdinau bilietą Fanų zonoje.

Šiandien jau nuėjau ten 18:30, kada ir turėjo pradėti įleidinėti žmones. Tai labai gerai, kad iš pradžių jų nebuvo daug - atsistojau prie pat scenos. Kadangi Fanų zona yra atitverta kokie porą metrų nuo scenos :) Nerealu, ane? Taip ir stovėjau ten nekrutėdama iš vietos, nes tokią gerą, aišku, iškart būtų kas nors pasisavinęs. Kantriai laukiau 20 val., kada turėjo prasidėti koncertas. Maždaug 20:15 į sceną užlipo Rebelheart (mamytei tai dvigubas smūgis - nei Lennio, nei Rebelheartų nepamatė..). Koks Mickus senas, jeckau kleckau! Bet visai fainai padainavo, ypač kai užtraukė Ilgą kelią :D

O Lenny ant scenos pasirodė dar po valandos :D Mhm, maždaug 21:20 prasidėjo dviejų valandų rojus.. Net nemoku papasakot, kaip viskas buvo, nes buvo nesveikai megasuperdupergiganuostabiai!! Visų pirma, tai net netikėjau, kad esu Lietuvoj, nu nes tokie žmonės prieš akis.. Nea. O antra ir visa kita, tai ne tik Lenny, bet ir visi jo muzikantai yra žiauuuuriai kieti. Man labai patiko būgnininkas, kuris atrodė toks kuklus ;D Ir labai daug šypsojosi, fainuolis tikras. Dainavo daug senų dainų, iš naujo albumo tai gal tik kokias keturias :D Bet visos buvo nerealiai fainos, o dabar aš klausau jas namie. Ir nelabai ką girdžiu, nes vienintelis dalykas gadinęs koncertą buvo klykiančios į ausį mergos.

Nežinau, kaip su jumis pasidalinti tuo, ką patyriau per tas porą valandų stovėdama taip arti Lennio :) Kai pagalvoji, tai net ne taip seniai aš jį ir pamėgau.. O dabar net koncerte pabuvojau, kurio neužmiršiu ilgai ilgai ilgai.

Aš ten esu :p

muahahaa

Valgyti košę yra smagu ir skanu. Ir sveika! Ta proga, kad valgau košę labai dažnai net nusipirkau sėlenų, kuriomis pagardinu šį patiekalą. Sėlenas šiaip jau galima dėti beveik į viską, ir kainuoja jos 49 centus.

Šiandien  nuvariau į Akropolį parsisiųsti serialų, nes nei antradienį, nei trečiadienį, nei šiandien neturėjau galimybės jų pažiūrėti. Du jau sužiūrėjau, abi serijos buvo geros, o Big Bang'ą pasilikau pasigardžiavimui, prieš miegą ;D Ir šiaip. Penktadienio vakarą leidžiu piešdama boružėles ant savo ergoterapinės priemonės.

O žinot, kaip leisiu šeštadienio vakarą? EISIU Į LENNY KRAVITZ KONCERTĄ!!!

Džiaugiuosi internetu :)

Vakar visai netikėtai atsirado internetas! Būčiau gal ir nepastebėjusi, bet nuėjau pas grupiokes ir viena pasakė, kad yra internetas! Aišku, aš net nesureagavau prieš tai, kad ji įsijungusi kompe YouTube. Tai va. Jis dabar dar kažkoks lėtūnas, toks turbūt ir bus visą laiką, įsijungus kompą pirmiau veikia Skype, o po kokių 10-15 minučių pradeda veikti ir visi puslapiai. Įdomiai taip, bet o dievai, taigi taip daug tūkstančių kartų geriau, kai nereikia eiti į Akropolį ir išleisti pinigų, o galima sėdėti lovoje kaip va dabar ir naudotis viskuo.

Interneto nebuvimas suteikia ir privalumų. Kai jo nebuvo, tai perskaičiau dvi knygas. Na, ir šiaip jas būčiau perskaičiusi, bet ne taip greitai, man atrodo. Smagu dėl to. Dar kol jo nebuvo padariau visokių nesąmonių iš papjė mašė. Tos nesąmonės vadinasi obuolys, dar vienas obuolys ir lėkštė. Aha, pasidariau net papjė mašė lėkštę savo papjė mašė vaisiams :D Dar neužbaigiau iki galo, laukia linksmiausias darbas - apklijuoti viską baltu popieriumi ir nudažyti. Reikės pasiieškoti kokių nors gražių lėkščių raštų ir gal pasitelkti Vitą į pagalbą. Taigi ji moka gražiai piešti.

Po poros savaičių jau pradės rodyti Breaking Dawn, tikiuosi, kad Arnukas norės nusivesti mane į kiną :) Kaip tik seansas prieš sesiją. Labai laukiu, šiandien pažiūrėjau visokių trailerių, interviu, ir dabar dar labiau laukiu. Reikia man prieš tai įsitraukti vėl į tą vampyrišką gyvenimą, nes kol nematau, tol ir nereikia.

Dar norėčiau kitais metais nuvykti į ergoterapeutų konferenciją, kuri vyks Stokholme. Viskas yra įmanoma, išskyrus susimokėti mokestį už dalyvavimą konferencijoje. Studentams kainuoja 2500 Švedijos kronų, plius pragyvenimas, plius bilietai į Švediją. Nors galima prašyti paramos, jei vyksti iš kokios nors įstaigos. Gal vis dėlto pavyktų? Konferencija vyksta gegužės 24-27 dienomis, būtų puikus gimtadienis su daug protingų dėdžių ir tetų ergoterapeutų iš Europos ar viso pasaulio.

Neturėti interneto yra labai neįdomu. Kai jį turi, tai nieko per daug nedarai, bet kai neturi, tada būna nesąmonė. Ypač būnant barake vienai šį savaitgalį (tik pusę jo, ačiū dievams). Todėl ir sėdžiu Akropolyje, naudojuosi La Crepe internetu, ir turiu leisti pinigus, kad galėčiau nors valandėlei prisijungti ;/

Waiting for Christmas

Jau su Vita pradėjom laukt Kalėdų.. :D Pažiūrėjau, kad pernai laukimas prasidėjo maždaug tokiu pačiu metu - spalio 27 d. Nesikeičiam mes, pasirodo :) Jau pradėjom Kalėdinių dainų maratoną.

Šiandien persistatėm kambarį. Dabar taip faina ir jauku! Belieka išsitapetuot naujai. Ir šiaip, dabar atsirado vietos didesnei Kalėdų eglutei! Fainaaa.

Norėčiau mandarinų. Aišku, kai Arno mamytė papasakojo, kaip ten juos gamina, tai gal ir nelabai norėjau tada, bet.. Na, juk kai pradės atsirasti parduotuvėse, dar kainuos po tūkstančius pinigų, ir nusipirksit, tai užuodę tą kvapą ir jūs užsimanysit Kalėdų ir DAR DAUGIAU MANDARINŲ.

Šiandien net paklausiau naują Bieberio dainą ir ji man taip patiko, kad parsisiunčiau ir su Vita išvien ją klausėm. Daina Kalėdinė.

Naujienos iš ET-0

Buvo toks nutikimas praeitą savaitę. Kažkas iš grupės sugebėjo parašyt laiškutį į bendrą paštą, kad reikia keist seniūnę, nes neva dabartinė yra labai pasikėlus. Nu tai čia aš. Svarbiausia, kad tai ir tebuvo vienintelis argumentas, o tas žmogus net nesugebėjo pasirašyti. Ir paprašius tai padaryti dingo kaip į vandenį. Daugiau jokios kritikos nesulaukiau. Kitos grupiokės mane užstojo, už ką esu joms labai dėkinga, netgi tos, su kuriomis, tiesą sakant, bendrauju minimaliai. Na, man tai neskauda, kad rašinėja tokius vėjus, nes vis tiek niekas manęs nepakeis čia taip ėmus ir sumąsčius kažkokiam anonimui :D Mano galva, savo pareigas aš atlieku, grupė visada turi naujausią informaciją, ir nereikia iš kažko, ko nėra, pūsti burbulo. Jeigu nebendrauju su tais žmonėmis, kurie man nepatinka, tai čia gal nesiskaito, kad esu pasikėlus :) Be abejo, tai galėjo parašyti tik tas, su kuo anksčiau daugiau bendravau, ir aš beveik 100% žinau, kas ji. Na, bet ką padarysi. Viskas ėjo ir praėjo, dabar tiesiog stengiuosi visiems šypsotis, ką darydavau ir anksčiau.

O šiandien teko laukti paskaitos su tuo žmogumi, kurį įtariu, ir dar su dviem grupiokėm. Na, žinokit, nekoks jausmelis. Toks apsimetinėjimas man ne prie širdies. Kalbėjomės, tačiau sunkoka tai daryti, kai tik apsimeti, kad viskas gerai ir nieko nevyksta, kai iš tikrųjų net nemėgsti viena kitos. Dirbtinumas užknisa.

Labai gaila, kad mūsų grupėje nėra daugiau vaikinų, nes tada nebūtų tiek intrigų ir kitų nesąmonių. Kažkaip man atrodo, kad lyčių nelygybė čia visgi egzistuoja. Gerai nors tai, kad tie trys berniukai, kuriuos turim, šiemet yra kaip niekad draugiški ir atsigavę, kaip mes sakom :) Labai gerai sutariam.

Beje, o vietoj to pokalbio, kuris jau buvo pradėjęs užknisti, išsitraukiau knygą ir skaičiau. Dabar tikrai galės rašyti, kad esu pasikėlus :)))

Kalėdiniai norai

Pasidariau Kalėdinių norų sąrašą, užbėgdama visiems už akių, kurie norės klausinėti, ko noriu Kalėdoms. Tai va. Tik pasidarykit kokį bendrą chat'ą, kad to paties nenupirktumėt :DDD

Barake žiauriai šalta, o šildymą įjungs tik lapkričio 1 d., nors Kauną jau šildo.

JP

Noriu į Japoniją. Visada pažiūrėjusi kokį nors filmą, pavyzdžiui, kaip dabar - Geišos išpažintį, užsimanau dar labiau. Kelionės truputį pabrango, bet privalau kada nors susitaupyti pinigų tam, kad pagaliau ten nuvykčiau.. Ir kažkaip atrodo, kad nuvykus vieną kartą nebesinorės išvažiuoti.

Patyrimai

Šį savaitgalį patyriau sostinę.

Patyriau daug pasivaikščiojimo vakariniu ir dieniniu Vilniumi.

Patyriau, kad po tokių vaikščiojimų skauda kojas.

Patyrėm rastą banko kortelę.

Patyrėm bačką.

Patyrėm tobulą vyrą tobuloj parduotuvėj.

Patyriau parduotuvę, kurioj senovėj dirbdavo tetis.

Patyriau prabangių miltelių gėrimą.

Patyriau labai fainą butą su nerealiu miegamuoju antru aukštu.

Patyriau pėdkelnių visovę ir šiltą kepyklėlę.

Patyriau pusryčius McDonald'e.

Ir dar turbūt daug ką patyriau, tik neatsimenu :)

ergoterapija jėga!

Žinokit, apsimoka studijuot ergoterapiją. Čia įgyjama ne tik medicininių žinių, bet ir architektūros, teisės, medžio bei kitų darbų.. Ir tai dar tik pirmas pusmetis! Net neabejoju, kad toliau bus dar linksmiau :)))

nekenčiu šiandienos

Nekenčiu šiandienos.

Nekenčiu šiandienos.

Nekenčiu šiandienos.

Nekenčiu šiandienos.

Nekenčiu šiandienos.

Nekenčiu šiandienos.

Nekenčiu šiandienos.

Nekenčiu šiandienos.

Nekopinau tų sakinių, parašiau pati, kad žinotumėt, kad tikrai nekenčiu šiandienos. Labiausiai dėl medžio darbų, nu nes kas čia per nesąmonė.. :( Neturiu aš erdvinio mąstymo, ir apskritai kažkokio pobūdžio mąstymo, kurio prireikia norint išpjauti kvailas detales iš fanieros. Kitą paskaitą jau drožinėsim buities daiktus, tikiuosi, kad bus įdomiau ir fainiau.

Ir šiaip šiandien taip šalta, o naktį tai patyliu, kaip buvo.. Jeigu neina net užmigt iš šalčio, tai wtf? O dar tik spalis. Gerai, kad sausį ir gruodžio dalį būsiu namie.

Tikiuosi, kad rytdiena bus geresnė!

staigmenos

O aš net negalėjau įsivaizduoti, kad viskas šiandien pakryps tokia gera linkme. Tiesa, buvau susigalvojusi sau visai neblogą vienišą savaitgalį, bet nutiko nutikimas.

Vakar paskambino tetis, sako, važiuoju pro tavo baraką. Pakviečiau į svečius, sako, atvažiuosiu rytoj į Kauną. Tai atvažiavo pas mane, nuvarėm pavalgyt picos, ir tada sugalvojom, kad man reikia važiuot namo :D Taigi už dyką!! Nikagda taip negrįžtu. Tai ir grįžau. Prieš grįžimą dar parašiau baisų atsiskaitymą, tikiuosi, kad viskas bus gerai..

Be to, mamai padariau staigmeną, nieko su tečiu nesakėm, kad grįšiu ;D Tai smagu.

Rytoj varysim į moliūgų šventę :)

Laukiu tokio rudens

Šiandien gyvenu kažkaip sumautai. Už lango atrodo labai šaltai viskas, o kambary, patikėkit, ne ką šilčiau. Dar tik baiginėjasi rugsėjis, o aš jau su vilnonėm kojinėm, storu megztiniu ir apsiklojusi pledu. Šąlu. Siūliau Vitai apsikamšyt langus, tai čia juokas pro ašaras, langai juk plastikiniai. O dar šįryt pabudau ir taip siaubingai gerklę skaudėjo, kai kosiu, tai net dreskia, tad net nėjau į paskaitą, kuri vis tiek bevertė. Kai noriu prašnekėt, tai švokščiu kaip kokia piktoji dvasia.

Apskritai tai savaitės pradžia buvo gera: buvau pas Arnuką. Po pirmadienio paskaitų (medžio darbų ir tekstilės) iškeliavau į Kėdainius. Smagu, kad atsirado tokia proga, nes dabar nežinia, kada pasimatysim.. Patinka man būti pas Arnuką, nes tada atrodo, kad nereikia nė mokytis, nė dar ko nors daryti. Tiesiog būni ir viskas.

Savaitgalį liksiu kambary viena, tai reikia susidaryti kokį nors planą, ką veiksiu. Tikriausiai nieko.

Vestuvės

Šiandien teko apsilankyti vestuvėse ;D Tuokėsi Agnės brolis. O kokie mes draugai, jei nepasivaidentume su savo dainom šventėje? Taip taip, įsibrovėm net į tokią šeimos šventę, kur buvo susirinkę tik artimiausi žmonės. Na, bet susilaukėm pasisekimo :)

Visų nuostabiausia tai buvo susitikti su Būkliečiais ir vėl kartu padainuoti. Nors ir trumpai, bet taip jaukiai ir puikiai, beveik be repeticijų - kaip seniau. Už dainas gavom atlygį, o Agnelė net visiems padovanojo gimtadienines dovanas. Tai visapusiškai gera šventė buvo :D

Kai pabūni vestuvėse (man tai buvo antras kartas), tai nori nenori pagalvoji ir apie savo vestuves. Nesakau, kad niekada apie jas negalvoju :) Pavyzdžiui, gyvenant Kaune tai tikrai yra jaunavedžių rojus - niekur kitur nesu mačiusi tiek daug vestuvinių suknelių salonų :D Visada pravažiuojant apžiūrinėju sukneles ir visada pagalvoju, kaip rinksiuosi vieną iš jų sau. Apskritai, dažnai pagalvoju, kaip viskas vyks, kur norėčiau susituokti ir kas bus mano pamergės. Jau dabar esu nusprendusi, kad vestuvėse bus dress-code :D

O sako, kad apie vestuves svajoja mažos mergaitės.. Man atrodo, kad kuo arčiau tas amžius, tuo daugiau visokių minčių sukasi galvoje.

Taip norėčiau.

namoo

Šiandien pagaliau namoo! Dar nueisiu į paskaitą panagrinėti namų brėžinių ir tada jau mausiu :) O ryt - į Agnės brolio vestuves! BŪKLĖ atgims, muahahaa ;D Šiaip labai smagu, kad pagaliau pamatysiu mamytę ir tėtuką :)

Rytas buvo baisus.

Užsistačiau žadintuvą 7 val., kad dar atsikėlusi galėčiau paskaityti patologiją, kurios nebuvau skaičiusi vakare. Žadintuvas nuskambėjo. O aš atsikėliau pusę devynių. Į autobusą turėjom išeiti 9 val. Buvo klaiku, kadangi dar reikėjo išsiplauti galvą ir, be abejo, pavalgyti. Patologijos, žinoma, nepaskaičiau, tik autobuse. Bet galiu pasakyti, kad kolis ir nebuvo sunkus, gerai, kad taip anksti ir nesikėliau (nors rytinis stresas turbūt nėra pats geriausias dalykas pasaulyje).

Kitas buvo sunkesnis. Vien dėl to, kad ten reikėjo atsiminti nežinau kokią daugybę skaičių. Na, jei kas nepatingėjo ir pasidomėjo, tai įmečiau konspektą čia vakar. Bet nors ir sunkesnis, nebuvo labai baisus. Galiu būti nebent kur nors susimaišiusi, bet tikiuosi, kad taip nebus. Uždavė savarankišką: turėsim įvertinti kokį nors visuomeninį pastatą pagal tai, ar jis pritaikytas invalidams. Tai kaip faina, eisim ir matuosim visokius dalykučius kaip statybininkai :D Na, bent jau tie, kas norės padaryti rimtą darbą :)

Kitą savaitę nelabai apsimoka važiuot į Kauną, tai dar mąstau apie visokius planus: gal likti namie iki trečiadieno, gal važiuoti pas Arnuką.. Žodžiu, dar reikia pagalvoti :) Bet vadinasi čia antras kursas. Veikiam niekalus, net nervina.

įdomu

Taip įdomiai mokomės, kad nerauk rūtų. Visa šita reikia susikišti į galvą ir nepainioti. Privalumas, jeigu įsivaizduoji vizualiai.

Užtat mokėsiu idealiai įsirengti namus tam atvejui, jei kas nors taptų invalidu.

Meet reality

Šiandien pagaliau nuėjau į paskaitas. Pirmiausia buvo patologijos darbai. Tai kol supratau, kad ten sėdint reikia klausytis, ką kalba dėstytoja, praėjo nemažai laiko :D Paskui įsivažiavau. Ir taip, sužinojau, kad rytoj rašom du kolius. Labai normalu. Man tai čia išvis toks šokas, nes nieko nedarius visą savaitę, o čia šast ir atsiskaitymai.

Ką padarysi, einu mokytis.

Žalgirio arena: 7 diena

Viskas baigėsi.. Septintoji diena buvo paskutinė diena Žalgirio arenoje, kuri jau spėjo tapti mano namais. Ir kaip kitaip galėjo būti, jei būni ten nuo pat ryto, nematydamas dienos šviesos kartu su dar 300 savanorių, kartu valgai, juokiesi ir daliniesi įspūdžiais?

Ši diena buvo ypatinga tuo, kad vyko finalinės varžybos dėl medalių. Todėl reikėjo būti lyg ir pasitempus, kadangi buvo suvažiavę visokie FIBA aukščiausi ponai, prezidentė, ir net Ispanijos princas. Manau, kad viskas buvo nepriekaištinga tiek aukštesnių vadovų, tiek savanorių dėka :)

Jei apie rungtynes, tai man abejos labai labai patiko. Rusų ir makedonų dėl to, kad iki paskutinių sekundžių nebuvo aišku, kas laimės, kadangi rezultatas buvo lygus. O ispanų ir prancūzų.. Na, matėsi, kad susitiko dvi geriausios Europos komandos :) Rungtynės buvo aršios ir įspūdingos. Nors ir sirgau už prancūzus, tačiau nelikau nusivylusi ir ispanų laimėjimu. Jie buvo to verti :)

Po apdovanojimų ceremonijos neskubėjom tvarkytis. Visi savanoriai buvo sukviesti į aikštelę ir daug prisifotografavom, kad turėtume nors tokį atsiminimą :) Nors, be abejo, didžiausi prisiminimai išliks širdyje. Šiandien skauda rankas, ir net gera žinoti, kad visa tai nuo to, kad buvom savanoriais iki pat pabaigos ir susitvarkėm areną. Visada galvodavau, kad nepavydžiu tiems, kurie turi tvarkytis po tokių džiaugsmingų renginių. Ir šįkart pati atsidūriau tokių žmonių kailyje :)

Beje, jei apie linksmesnius dalykus, tai buvau populiari tarp rusų :D Man keliaujant per komandų koridorių kažkuris rusų rinktinės trenerio asistentas prieš rungtynes džiaugsmingai susidaužė su kitais rankomis, o kadangi aš taip pat pasipainiojau po ranka, tai ir man teko pasidžiaugti kartu :) Paskui, kai jau sėdėjom savo darbo vietoj, pro mus praėjo Uspaskich, tai patapšnojo man per petį :D O laimėjus rusams, kai ėjom tvarkytis suolelio, ten stovėjo Blatt'as, kurį pasveikinau, tad jis nusišypsojo ir taip pat palietė man ranką :D Prieš antrąsias rungtynes pasisveikino Kubilius. Čia ne rusas (kaip ir Blatt'as), tiesiog norėjau pasakyti, kokie žymūs žmonės man vakar šypsojosi :D

O dabar tenka gyventi tik prisiminimais, kurie dar tokie švieži ir ilgai išliks kartu. Rašant Nerijui padėkos laišką net ašaros kaupėsi akyse. Viskas buvo taip nerealu, be galo džiaugiuosi, kad apturėjau tokią patirtį.

Žalgirio arena: 6 diena

Šiandien buvo taip nerealu! Viskas Lietuvos rinktinės dėka :)

Šiaip jau visą dieną, o ypač per slovėnų - serbų rungtynes, norėjau miegučio. Apskritai mane serbai nuvylė šiame čempionate, maniau, kad jie visai nebloga komanda. Tiksliau, labai gera. Bet po vakar ir dar šiandien sumažėjo jiems respecto taškų.

Paulius Semaška

Šiandien arenoje dar vyko U18 All Star Game. Buvo visai įdomu žiūrėti, kaip žaidžia jaunuoliai. Ir jie iš tokių įdomių šalių, kurios šiaip jau krepšinio pasaulyje tikrai neskamba garsiai, kaip, pavyzdžiui, Danija ar Švedija. Džiugu, kad sirgaliai, kurių buvo tikrai daug (EuroBasket puslapis sako, kad 12000 - ir nenuostabu, juk renginys buvo nemokamas), labai palaikė ir lietuvį, kuris žaidė šiose rungtynėse :) Visi jam negailėjo aplodismentų ir sirgo už Mėlynąją komandą, kurioje žaidė Paulius. Na, o mane labiausiai nustebino tai, kad jis labai mažas, palyginus su krepšininkų dydžiais :D Jo ūgis tik 183 cm! Nepaisant to, manau, kad iš jo dar gali būti geras žaidėjas :)

Na, o jei apie didžiuosius vyrus, tai galiu pasakyti, kad šiandien mūsų rinktinės krepšininkai atrodė itin linksmai nusiteikę, ypač Šaras. Vis juokėsi per apšilimą, mankštą vos ne belekokią darė.. :D Nors iš pradžių lietuvių žaidimas ir neramino, bet po ilgosios pertraukos viskas pasitaisė. Geriausias momentas buvo tada, kai atėjo Paulius (sandėlys rūlz) ir pasakė, kad galim sirgt už lietuvius, nes Nerijus su Vitoldu leido :D Tuomet buvo likusios dvi minutės iki mačo pabaigos, tačiau šokinėjom ir plojom kartu su visais sirgaliais :) Pagaliau galėjom išreikšti savo emocijas! O po visko savo aukšte susirinko visi savanoriai ir dainavom dainas :) Negana to, vadovai suorganizavo, kad galėtume patekti į Team Area, tad visi savanoriai susirikiavom prie komandos rūbinės ir laukėm, kol jie pareis. Žinot, koks didžiausias mūsų pasiekimas? Ogi visa tai pamatęs Kemzūra NUSIŠYPSOJO!! Ir ne šiaip sau šyptelėjo, o JUOKĖSI!! He can do it ;D Buvo tokia gera atmosfera.. :) Net neįsivaizduoju, kas būtų dėjęsi, jei lietuviai būtų laimėję kokį nors medalį..

O rinktinės žmogus sakė, kad dar nė vienam mieste ir nė vienam čempionate nebuvo taip, kad savanoriai lauktų komandos prie rūbinės :) Mes kiečiausi!

Žalgirio arena: 5 diena

Ahaa, jau penkta diena. Negaliu patikėt, kad teliko tik pora dienų ir viskas bus baigta. Kaip savanorių vadas Arnas sakė, kad arena taps mūsų namais, o savanorių komanda - šeima, taip ir atsitiko. Arenoj jaučiuosi tokia sava, o visi žmonės labai draugiški. Smagiausia tas, kad prie bet ko priėjęs gali pakalbėti apie krepšinį. Su bet kuo ir bet kada. Ir apskritai, visi šypsosi ir noriai bendrauja. Taip nesinori pagalvot, kad nuo pirmadienio ir vėl teks sėdėti paskaitose.. :(

Šiandien jau leidau sau ateiti vėliau. Treniruotes sutvarkė gerasis sandėlio draugas Paulius :) Džiaugiuosi, kad nebebuvau taip baisiai pavargusi.

Šiandien vėl apturėjom trejas rungtynes. Pirmosios, kur žaidė serbai ir graikai, buvo tokios apgailėtinos, kad jeigu būčiau žiūrėjusi per teliką, tai būčiau išjungusi ir nebežiūrėjusi. Deja, turėjau stebėti visas. Nerijus sakė, kad serbai glušpetriai :) Tikrai, atrodė, kad visiškai nesistengia žaisti, o aš jau buvau susimąsčiusi, ar tik nebus tokia situacija kaip kažkuriais metais, kai suomiai teįmetė 9 taškus per rungtynes, o varžovai 112. Serbai per pirmą kėlinį sugebėjo įmesti tik 8. O man jie dar buvo faini..

Užtat kaip puiku, kad kitos rungtynės buvo įdomios! Ispanai, nors ir sunkiai, bet nugalėjo tuos karves BuvusiosJugoslavijosRespublikosMakedonijos krepšininkus. O prancūzai, kaip aš ir norėjau, rusus! Net neabejoju, kad sekmadienį laukia puikus finalas. Turėtų būti tikrai įdomu, nes prancūzai ne pėsti.. :)

Mūsų mažoje grupelėje kilo mažytis konfliktukas dėl papildomų akreditacijų, kurias turime, kad nesėdėtume įkalinti salėje. Tačiau tikiuosi, kad viskas išsisprendė.

Beje, vėl buvo atėjęs keistuolis, kuris kartu su mumis valė aikštelę per draugiškas rungtynes :D Liepė pakviesti Tadą, apgavau jį, kad apsauga manęs nepraleidžia, tai jis norėjo pats eiti :D Toks juokingas.. :D Tadas nuo jo slapstosi, nes tas, matyt, kaulina, kad suveiktų jam kokią aprangą ar dar ką.. O gal kad leistų valyti. Nu žodžiu, žiauriai juokingas vyrukas :D

O pabaigoje galiu drąsiai patvirtinti, kad tikrai mėgstu italus :) Teisėjas lietuviškai pasakė "ačiū" ir nusišypsojo, kai pavaliau aikštelę, o draugelis fotografas išvis yra labai fainas :) Italai rūlz.

Žalgirio arena: 4 diena

Truputuką nebespėjau ryte parašyti apie ketvirtadienį, tad kol dar nesu visiškai užmigusi, ką nors jums papasakosiu iš tos dienos.

Kadangi arenoje turėjo vykti rytinės treniruotės, reikėjo ateiti anksčiau. Rytinės treniruotės prasideda 9 valandą.. Kadangi vyrukai teikėsi miegoti, atėjau aš. Tiesa, į treniruotes mums reikia ateiti todėl, kad mes ten turim atnešti vandens ir stebėti (jei neišvaro), kad nenukristų koks kamuolys į tribūnas, po treniruotės greitai paruošti viską kitai komandai (kuri ateina dar neišėjus prieš tai buvusiai).. Ir kaip tik tą rytą buvo 4 treniruotės. Na, bet žinokit, kad kol yra darbo, tol miego nesinori. Dirbi, dirbi, ir net nepagalvoji, kad reiktų pamiegoti. Bet jau kai atsisėdi turėdamas laisvą minutėlę, tai labanakt vaikučiai.. Per paskutines rungtynes tikrai vos nenusmigau.

Galiu pasakyti, kad labai įdomu žiūrėti, kaip komandos treniruojasi. Visi jie tai daro skirtingai: vieni visas 45 minutes mėto į krepšį, kiti truputį pamėto, paskui aptaria derinius teoriškai, ir vėl pamėto, dar kiti žaidžia vieni prieš kitus.. Gerai, kad visi treneriai (išskyrus serbų) neišvijo iš salės. Mat tokių dalykų kaip treniruočių taip dažnai nepamatysi..

Valgyti vis dar duoda daug, Nerijus vis toks pat nuostabus, tad viskas kaip ir gerai :)

Žalgirio arena: 3 diena

Kažkoks šūdas. Aš apie rungtynes. Die, Makedonija, die.

O jei apie savanorystę, tai viskas gerai. Nuvažiavau 12 val. ir išvažiavau 24 val. Kolegos vyrukai mane gerbia, bet normaliai, o ne ta kai kurių asmenų žinoma prasme :D Šiaip visai smagiai sutariam, tik gal su vienu nelabai pabendraujam.. Bet dar daug laiko yra tam užtaisyti :)

Vakar pro pat mane praėjo broliai Gasoliai. Tai krč.. Kokia mutacija juos paveikė?! Net aikštelėj lakstydami jie neatrodo tokie dideli. Bet jau  kai pro šalį praeina, tai belieka susigūžti ir slėptis kamputyje. Panašiai ir su prancūzais. Blyn, aukšti jie žmonės, išskyrus.. Parkerį! Tas tai atrodo vos už mane didesnis (ką tik pasižiūrėjau, ūgis - 188). Tai va taip, tokie įspūdžiai iš susidūrimų su krepšininkais.

Aa.. Tiesa, vieną susidūrimą verta paminėti. Su Jasaičiu. Tai jis per rungtynes norėjo mane nukauti turbūt :D Nes žinokit toks vaizdas man buvo prieš akis: vyksta ataka, kažkas kažkur meta kamuolį, ir tada atbėga Simas. Peršoka per užtvarą, per mane, per fotografą, per kitą mano kolegą ir vos neišverčia kitos užtvaros. Ne zeba :D

O jei apie tai, ką man ten išvis reikia daryti, tai irgi galiu papasakot. Prieš treniruotes treniruočių salėj turim nunešti vandens tam tikrą kiekį ir po to sutvarkyti, kol dar neatvyko kita komanda. Pagrindinėj salėj treniruotėj dar nebuvau, bet šiandien turbūt teks, tai ir papasakosiu vėliau. O prieš rungtynes turim ant kėdžių sudėti tokius daiktukus (ant atlošų), rankšluosčius ir vandenį. Tarp rungtynių reikia sparčiai suktis ir viską susitvarkyti, kol neatėjo kita komanda (o ateina jos greitai). Na, o per rungtynes darbas aiškus. Ir jei atrodo, kad čia yra nieko neveikimas, tai sveikinu, jūs klystat :) Varinėjam mes ten po prakaitu, o sandėlį išmaišėm jau nežinia kiek kartų.

Žalgirio arena: 2 diena

Šiandien įspūdžių nedaug. Į tą areną man ir nereikėjo, tik besėdint paskaitoje paskambino Inga, savanorė, dalinanti aprangas, kad ateičiau ir pasiimčiau dar rūbų :D

Šįkart gavau ilgas kelnes, dar dvi poras kojinių, batus ir džemperiuką :) Viskas yra labai faina, Vita užpavydėjo :D

Aprengė mus visiems gyvenimo atvejams, džiugu :)

Laukiam rytojaus!

Žalgirio arena: 1 diena

Šiandien prasidėjo mano nėjimo į paskaitas savaitė - esu reikalinga arenoje. Pripažinkim, tokia galimybė daug labiau vilioja negu sėdėjimas paskaitose ir barake.. :) Tiesa, vis tikiuosi, kad reikės kažką daugiau ten nuveikti, tačiau kol kas vis dar reikia vyriškos rankos, kad išnešiotų masažo gultus, stendus ir pan.

Džiaugiuosi, kad arenoje jau jaučiuosi vis didesnė šeimininkė (Nerijus sakė, kad turim visišką teisę tokiais jaustis, kadangi mes - lygiai tokie patys organizatoriai, kaip ir kiti). Jau aiškiau, kur reikia nueiti, žmonės jau matyti, ir pagaliau sužinojau savo kolegų vardus :D

Šiandien dar davė papildomą maikę ir kojinių porą bei šortus :) Vita iš jų labai juokėsi, nes jie tokio krepšininkų tipo :D Ai, man tai visai faina. Svarbu, kad mano dydžio, o ne kaip per draugiškas rungtynes :D Toji savanorė (pamiršau vardą), kuri dalino aprangas, sakė, kad net batus gausim! Viskas todėl, kad mus FIBA atstovai tikrai matys, o organizatoriai nori, kad jie neturėtų jokių priekaištų. Ta proga slaptai tikiuosi, kad gausim ir džemperiukus, nes jie laaabai faini :) Kada nors (kai grįšiu, jau po čempionato) įdėsiu nuotraukytę savo su pilna apranga. Pamatysit, kaip atrodžiau :D

Na štai, o šiandien pamačiau tik Mantą Kalnietį, jis mėtė į kašį, o mes sėdėjom iš neturėjimo ką veikt. Ak, kad dažniau taip.. :D

Šeštadienį turėtų būt gerai

Sveikučiai :)

Pradėjau kažkaip dažnokai čia rašyti :D Gerai, ane?

Norisi pasipasakoti, kokia šiąnakt buvo bloga naktis. Grįžusi iš Virgio ir Mildutės dar truputį pavakarojau ir ėjau miegoti. Kažkokiu būdu užmigau, nes už sienos teko girdėti visokių garsų.. Ir štai po kažkiek laiko atsibudau nuo tuctuctuc muzikos. Ką gi, jei kalbėtume paprastai, tai kaimynai iš priešais esančio kambario (ten gyvena ir viena mano grupiokė) linksminosi. Nei trumpai, nei ilgai - maždaug iki 5:30 val. Normalu, ane? Aišku, ne visiems šeštadienį reikėjo keltis bent jau 8 valandą, bet asmeniškai man būtent taip ir reikėjo daryti. Ir po to dar parodyti kažkokios gyvybės apraiškas arenoje. Visą naktį nuoširdžiai nekenčiau visų tų baliauninkų. O kad nereiktų be reikalo vartytis lovoje, tai apie 5 val. pasiėmiau skaityti knygą.. Vis šioks toks užsiėmimas.

Taip ir nuėjau į areną miegojus tikrai ne aštuonias valandas, kaip kad planavau..

Arenoje šįkart irgi buvo kažkoks grybs, galėjau sau ramiai miegot ir išsimiegot, nes palaikė tai mus ten max. 1,5 valandos. Sudėjom kėdes, užklijavom keletą lipdukų ir viskas. Na, bet ką padarysi. Savanorystė yra savanorystė :)

Beje, jei apie savanorystę, tai koordinatorius, labai puikus žmogus, mano manymu, į paštą atsiuntė straipsnį, kuris buvo patalpintas delfi.lt. Straipsnyje KAUNO savanoris juodina organizatorius, o ypač koordinatorius, kurie yra tikrai labai super žmonės ir visada stengiasi padėti ir atsakyti į visus iškilusius klausimus. Jeigu aš būčiau parašiusi tokį straipsnį, tai net negalėčiau į akis pažiūrėti Nerijui ar Vitoldui, o čia mat kiškis drąsuolis atsirado.. Neprisipažins niekas, kas parašė, oi ne. Be abejo, rūpi ir man, kur tos aprangos dingo (jei neskaitysit straipsnio, tai ten rašoma apie tai, kaip kažkur dingo mūsų pilnos aprangos), bet tai nepuola visi rašyti visuomenei, kaip čia visi vagys.. Nu taip labai negražiai padarė.

O aš šiandien dar ir puodą prideginau, labai tikiuosi, kad eis iššveisti..

Totally happy!!

Neįsivaizduojat, kokio laimingumo esu dabar.. :D Trumpai tariant: gavau darbą net neieškodama.

O ilgiau tariant tai parašė Dovydas, kuris rašo blogą apie knygas ir skaitymą. Na, parašė į mūsų bendro skaitančių blogo paštą, kad jis rengia protų mūšius knygynuose Vaga ir Kaune, Panevėžyje ir dar keliuose miestuose jam reikia knygynų moderatorių. Kadangi tuose miestuose jis nieko nepažįsta, o žino, kad mes ten gyvename, tai ir pasiūlė :)

Žodžiu, mes prieš tuos protų mūšius turėsim sudėlioti kėdes (:D), per patį mūšį prižiūrėti, kad nekiltų riaušių, jei per radiją transliuojamų klausimų nesigirdės, tai juos pakartoti.. O pabaigoj nusiųsti per Skype į Vilnių rezultatus :) Tai galima sakyt, kad nieko nereikės daryt, o už trečiadienį turėtume gauti 50 lt. O tokių trečiadienių turėtų būti 12 :)

Tai va taip, užsidirbsiu dar tris stipendijas :)

Lyyyja..

Turbūt prastai meldžiausi, kad lyja. Va, ir Queen'ai taip ironiškai dainuoja IT'S A BEAUTIFUL DAY. Nesupranta nieko ;D Visą dieną buvo giedra ir šilta, o po pietų kaip pradėjo niaukstytis, tai ir neišsigiedrijo.. Žodžiu, lievai. Na, bet barake gal irgi bus linksma. Šiandien įdomios rungtynės, būsim pas Ignę visi tie patys chebrantai ;D

O jeigu jau lyja, tai geriau lytų katėmis, ane? Prisirinkčiau ir turėčiau daug katinukų. Miau.

Vita su Vyto kambarioku pradėjo kalbėt, kas laisvesnis - žmogus ar paukštis. Tai su Vytu einam žiūrėt kašio :D

Viskas vyksta

Sėdžiu dabar sau viena kambary, ir net neturiu stalinės lempos. Per porą buvimo barake dienų pasidariau nemenką sąrašiuką daiktų, kuriuos palikau namie. Tai:

* stalinė lempa (vos ne svarbiausias paliktas dalykas)

* sviestinė (netepu sviesto, nes iš pakelio lievai)

* interneto šakotuvas (šitas pirmoj vietoj)

* guminės tapkės (neturiu su kuo eiti į dušą)

* žirklės (elementaru, bet trūksta)

* UNO (čia šiaip, neturim ką veikt vakarais)

* vokiečių vadovėlis (so dumm Maedchen!)

Tai tik tiek. Tetis turės atsiųsti viską per siuntų skyrių, nes namo grįšiu tik 24 dieną. Į Agnės brolio vestuves.

O jeigu iš mokslų srities, tai kol kas neturim ką veikt. Planuojam su Igne ką nors lankyt (šokius), nes langų kiek nori, o vakarais irgi nėra ką veikti, kaip jau sakiau. Jeigu norit pasijuokti, tai galiu pasakyti, kad pirmadieniais man yra paskaita medžio darbai. Drožinėsim (be bajerio). Ir dar tekstilė, tai ten bus smagiau. Reikia nepamiršti nusipirkti vilnos.

Šiandien vykau į areną, ten dar kartą susitikom su koordinatorium ir gavom aprangas :) Marškinėlius, kepuraites ir KOJINES :D Kojinės tai kažkokios gigantiškos atrodo, bet ten parašyta UNISEX, ONE SIZE, tai reikia tikėti. Dar neišpakavau, nes baltos - susiteps. Mes (valytojai) gausim ir šortus, tad labai puiku. O jei dar per stebuklą atliks ir džemperių ar striukių, tai jau būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje. Man kaip visada iki pilnos laimės nedaug tetrūksta.

Šįvakar ir rytoj reikės pasimelsti kokiems nors lietaus dievams ir paprašyti, kad bent vakare nelytų. Norim važiuoti į Rotušės aikštę stebėti krepšinio, žinokit, labai įdomu ten. Ir ne tik tuo, kad pabūni su minia sirgalių, bet ir tuo, kad gali susitikti pačių netikėčiausių žmonių, pavyzdžiui, Virgio sesės draugę Liną arba Renatos brolį Šarą.

Kitą savaitę būsiu labai užimta and I like it. Savanorystė tame EuroBasket'e turbūt bus įsimintiniausias įvykis per šiuos 20 mano gyvenimo metų.

Vasaros pabaiga

Dabar naudoju atsinaujinusį Blogger, pažiūrėsiu, ar patiks, nes išsigandau, kai pamačiau :D Jis toks.. baltas.

Pamačiau Vibe, kad kažkas parašė į blogą vasaros apibendrinimą. Tai kad nereiktų daryti kvailo darbo (sudaryti grupės abėcėlinį sąrašą, nes tą, kur turėjau, pamečiau kažkur), parašysiu ir aš ką nors.

Norėčiau būti nuveikus ką nors naudingo. O ką veikiau aš? Pusę vasaros prasėdėjau namie, kai net nesugebėjau normaliai perskaityti knygos. Paskui išvažiavom į Kroatiją. Atostogavom, o įspūdžius kas norėjo, tas galėjo parsisiųsti :) Kai grįžom - irgi nieko neveikiau. Tiesa, perskaičiau keletą knygų, tačiau ne tiek, kiek norėjau. Vis per tą tinginį ir kompą. Nekenčiu kompo :D Vienas keistas dalykutis - net filmų per vasarą nepažiūrėjau. Na, pažiūrėjau, bet tikrai ne tiek, kiek lyg ir derėtų vasarai :D Tam bus nauji mokslo metai ;D

Ir viskas. Nieko tokio, ką būtų galima pavadinti "Vasarą užskaitau". Aišku, dėl Kroatijos aš ją net labai užskaitau (mėgstu prieštarauti), bet visgi.. Nežinau, tikiuosi, kitą vasarą mėgsiu labiau.

Šablonas

Na, persiprašau, aš dabar irgi pabūsiu keletą savaičių pakvaišusi dėl krepšinio (kaip ir priklauso man). Teks Jums tenkintis juodu blogu - pažadu, po čempionato šabloną pakeisiu :)

O čempionatas prasideda jau rytoj!

Atlaidas

Šiandien buvom atlaide Sutkuose (taip taip, yra toks kaimas ;p). Ten susitikom visokių pažįstamų, o svarbiausia, kad nusipirkom (tiksliau, prisipirkom :D) tokių va saldainių ;D Buvau juos pamiršusi, bet ryte atėjo nušvitimas.. :D Taigi kaip nuostabu, man jie kokie skanūs ;D Atlaidų atributika :D

Tai va, o po atlaido važiavom pas tečio pusseserę pietų. Pas juos buvo daugiau žmonių, negu kad pas mus būna. Ir valgėm prie vieno stalo su kunigais! Nu dar nebuvau patyrusi tokio potyrio :D Sėdėdama prie stalo pasijutau kaip altorių šešėly. Ten vis būdavo kunigėli kunigėli.. Tai va taip. Šiaip jau gal ir viskas būtų buvę gerai, bet pirmiausia vienas pradėjo kalbėti apie pornografiją ir alkoholizmą. Na, čia tiek to. Sėdėjau sau ir beveik nesiklausiau. Bet kai pradėjo sakyti "kas darysis Lietuvoj, jeigu dar gėjai pradės tuoktis".. :/ Aišku, neprieštaravau jiems, nereiškiau savo požiūrio prie visų žmonių, nes lyg ir nemandagu būtų, bet viduj tai užviriau. Ką tie gėjai blogo padarė, homofobai hdsjfsdfsd? ;/

RHCP

Šiandien tris kartus perklausiau naujausia Red Hot'ų albumą :) Tai pirmasis jų albumas be Frusciantės ir pirmasis po 5 metų pertraukos. Labai gražus viršelis, ane?

Pamenu, kaip prieš keletą metų rinkau jų diskografiją. Dar jokių torrentų neturėjau, tai po vieną dainą siunčiau.. Tik Stadium Arcadium Mildutė atsiuntė. Kiek daug buvo laimės, kai turėjau visus devynis albumus (vieną dvigubą, tai kaip ir dešimt..) savo kompe! Šiandien irgi buvau laiminga beklausydama dešimtąjį RHCP albumą. Patiko jis man, paklausykit ir jūs, gal ir jums patiks.. :)

Prisiminimai

Va, draugai, prašome parsisiųsti failiuką su įspūdžiais iš Kroatijos :) Tokie geriau negu jokių ;D

Operacija

Šiandien išoperavo mano Arnuko kojytę :(

Iš pat ankstaus ryto važiavom į Klaipėdą, nors operaciją paskui paskyrė apie 13 val. (pradėjo anksčiau, kiek man žinoma). Pabuvau su juo maždaug iki dvylikos ir palikau laukti. O kai atvažiavau po operacijos, tai buvo toks suvargęs, kad net gaila žiūrėti :( Ir skaudėjo nugarą, o aš niekuo negalėjau padėti. Labai liūdna. Su Ugnyte pabuvom, kokius penkis kartus turėjom išeiti iš palatos, kad Arnas galėtų pasinaudoti antele - kaip gerai, kad jam pavyko ir tada Arnutis tapo šiek tiek linksmesnis :)

Operacijos saks.

Įspūdžių iš Kroatijos dar šiek tiek palaukit, jau visai nedaug :) Turiu šiek tiek apdoroti, soriux ;D

Jau 800

Šiandien LAMA skelbia įstojusių rezultatus (na, arba neįstojusių). Kaip gerai, kad nebereikia drebėt dėl to! Pamenu, kaip pernai buvo baisu ir visiškai nepavydėtina. Net nepatiko man tai, kad įstojau į KK, oi kaip nepatiko.. O štai šiandien jau galiu ramiai stebėti, kaip kiti draugai sužino savo likimą. Įdomu, baisiai įdomu, kaip jiems sekasi.

Rytoj vakare išvykstam į Kriūkus, kad kitą dieną nereikėtų tiek toli iki Vilniaus važiuoti. 28 d. išskrendam į Vokietiją ir iš ten vyksim į Kroatiją. Manęs nebus iki rugpjūčio 16 dienos - neieškokit. Tiesa, grįžusi iš užsienio porą dienų būsiu Kaune, nes reikės pasavanoriauti - pavalyti grindis lietuviams ir ispanams :)))

Ir šis įrašas jau 800-asis! Pamenu, kaip daug atrodė, kai buvo 100. O dabar taip vis artėjam ir artėjam prie 1000..

Varėm už Lietuvą! :)

Čia tai vakar sutikom kamuolį Kretingoj :) Mes su Arnu tiesiai už mero (barzdotas).

O šiandien buvo jau Big Day - varėm. Atvykom su Arnuku po nelaimės prie IKI, pasirodo, ankstyvai ;D Tai pabuvom, paskui atėjo kiti vyrukai ir mums išdalino maikonus. Žodžiu, mus (buvom septyniese) nuvežė iki Jokūbavo, nes iki ten atvarė kiti įžaidėjai. Jokūbave iš mūsų su Arnu Jurgis paėmė interviu ;D Jėėga :D Perėmėm kamuolį, tada pasifotkinom ir nuvarėm per miestelį. Arnas varė kamuolį, o aš nešiau žygio vėliavą.

Kamuolį reikėjo varyti sąžiningai - nė karto jo kas nors nenešė (išskyrus tada, kai pasukom į kažkokį mišką) ar tuo labiau nevežė. Aš pavariau truputį, daugiau bėgau :D Nelabai mokėjau varyti, nors ir treniravausi :( Bet vis tiek liečiausi prie kamuolio, o vyrai mane išgelbėjo. Jie buvo labai geranoriški ir faini, su visais radom bendrą kalbą :)

Dabar kojas traukia mėšlungis, o ant kojų - pūslės. Skauda, bet užtat turiu maikę ir smagumą širdijA :)

Sapnai

Šiąnakt labai daug sapnavau.

Pirmas sapnas buvo toks, kad aš ir Haris Poteris buvom geri draugai. Dar sapne buvo Ronis, Hermiona ir profesorė Makgonagal. Bet mums ten reikėjo kautis su Voldemortu, tai gal nelabai fainas sapnas buvo..

Antras: mano pagrindinį miestą lt.ikariam.com užpuolė kažkokie vorai ir man jų nėjo nukauti. Tada jie pradingo ir visas miestas sudegė.

Trečiame sapne aš buvau savo namuose Kriūkuose ir turėjau iš Kauno (kuris buvo ant kalno) parsivežti Donato auklėtoją. Su dviračiu. Bet aš ten pavėlavau ir ji labai ant manęs pyko :/

Ketvirtas sapnas buvo dar vienas wtf. Mes buvom savo namie Kriūkuose ir mus per liūtį užliejo kažkoks potvynis. Paskui vakare sėdėjom kambary ir pamatėm pro langą, kad dangumi kažkoks skrenda panašus į kosminį palydovą daiktas. Ir jis nukrito už miško, o tada pasirodė toks sprogimas - kupolas. Nu ir kitą dieną mes ten nuėjom pažiūrėt su dviem žmonėm iš Varom už Lietuvą. Ir palipę ant kalniuko pamatėm, kad sprogimas nušlavė labai daug miško. Niekas nebuvo išdegę, o kaip tik žaliavo lapuočiai ir buvo kalneliai, bet ten jau buvo toks milžiniškas slėnis. Buvo labai baisu.

Maisto balius

Šįryt grįžau iš maisto baliaus. Jis, aišku, vyko pas Aušrą :D Kur daugiau gali vykt maisto baliai.. Valgėm šernienos zrazus 8-) Nom nom nom.

Nežinau, ką čia šventėm, tikriausiai nieko :D Taip sau smagiai pasisėdėjom :) Pradėjom balių keturiese: aš, Arnas, Levita ir Brigita :D Paskui prisijungė ir Aušra, o neilgai trukus atėjo hašo draugai. Jie dirba Lūšies take, strėlėse, gumose ir rutuliuose, tai įgavom labai naudingų pažinčių :D Pasisekė be galo. O smagiausia buvo, kai atvažiavo Gvidas, Laima ir Vytis :) Gvidas atsivežė gitarą, tai visi hašo draugai buvo sužavėti ir vis prašė grot ir grot, o Gvidučiui truputį sutino ranka :( Tokia ganglija iššoko. Bet smagiai padainavom, Gvidas net atliko Enrique Iglesio "Hero" ;DDD Gaila, kad jie nepasiliko pernakt, nes Vyčiui reikėjo į vestuves, o Laimos tėtis Gvido su šautuvu laukė :DDD

Gaila dar ir kad Virgučio nebuvo. Nu bet gal kitam baliuj..

A, beje, pusryčių haše dar niekad nebuvau valgius :D

Šitas blogas

Kokias dvi valandas vietoj to, kad skaityčiau knygą, skaičiau savo blogą. Labai mėgstu tai daryti. Pamenu, kažkada su Milena kalbėjom, kad būtų puiku, jei blogą išleistų kaip knygą. Manau, ji būtų vertingesnė už visokius byberių šlovės kelius.

Bloge kaskart atrandu tokių dalykų, kuriuos būnu pamiršusi. Tada jie man buvo labai svarbūs ir aš apie tai parašiau. Ir, o dievai, nejaugi aš ir dabar tokia smulkmeniška?? Nors nesiskundžiu - jei nebūčiau taip smulkiai visko aprašiusi, tai dabar nebūtų ko prisiminti. Viską taip gera prisiminti :) Na, aišku, būta ir juodų akimirkų, bet visgi dažniausiai aš iš savo blogelio tik šypsau arba kvatoju ;D Galybė mielų dalykų čia yra užfiksuota, dabar smagu prisiminti :)

Gal ir pasikeičiau kažkiek per tuos metus, kai rašau čia. Kaip sakot?

Beje, liūdniausias dalykas - kad nebėra tiek komentarų. Anksčiau būdavo beveik po kiekvienu įrašu po 6-15 jūsų pasisakymų! Kai kur jie dar linksmesni už patį įrašą ;D Kur viskas dingo? :(

Išleistuvės

Penktadienį ir šeštadienį teko apsilankyti dvejose išleistuvėse. Vienos buvo Kriūkuose, kitos Šakiuose.

Kriūkų išleistuvės buvo neapsakomai liūdnos. Na, visi eilėraščiai ir dainos apie išėjimą, apie paskutinį kartą ir t.t. Pati kelis kartus vos neapsiverkiau, tai nežinau, kaip dvyliktokai ištvėrė. Gal ir neištvėrė. Lažinuosi, kad daugiau kaip pusė mamų irgi verkė ir raudojo. Kriūkų išleistuvėse buvom todėl, kad mokyklą baigė mamos mokiniai :) O aš ta proga dar pasveikinau Emiliją (nuotr.), kuri buvo mano vaikystės geriausia draugė ir mes draugavom nuo kokių trijų metukų :) Taip įdomu matyti ją tokią užaugusią merginą :)

Tą patį penktadienį dar norėjau būti ir kitose išleistuvėse - Žiburio gimnazijos. Keturis metus vis planavau, kaip aš ten nuvažiuosiu ir pasveikinsiu atitinkamus žmones. O va dabar, kai jau buvau Šakiuose, negalėjau nuvykti :((( Laikai susikirto, o labiausiai tai dėl to negalėjau, kad kaip tyčia tądien neturėjau kur nakvoti :( Nu žiauru.

O šeštadienį buvom Varpo išleistuvėse, kur pasveikinom irgi mamos mergaitę (tik ji išėjo iš Kriūkų mokyklos). Ta šventė buvo žymiai linksmesnė ir man ypač padarė įspūdį viena mergina, kuri gavo atestatą, kuriame buvo visi dešimtukai, du egzai po 100 ir du po 99.

Po tokio savaitgalio vėl užsimaniau savo išleistuvių. Atsiminiau, kaip viskas buvo puikiai ir smagiai, kokie visi buvo gražūs ir gerai nusiteikę, jau paskutinį kartą.. :)

Atostogos

Nuo pirmadienio iki šiandien turėjau svečiuose grupiokę Giedrę :) Labai smagu, kad turiu bent vieną tokią fainą grupiokę, kuri gali atvažiuoti į svečius :D

Per tas dienas aplankėm visko :D Pirmadienį netikėtai nuvažiavom į Telšius - labai gražus miestas, jei nebuvot, tai rekomenduoju nuvažiuoti ir pasivaikščioti. Antradienį kartu su Gvidu, Vytka, Šariu ir Levita nuvažiavom į hašą giros, iš ten nuvažiavom į Palangą, iš kurios su Giedre važiavom į Šventąją aplankyti dar vienos fainos grupiokės Ignės. O vakare nuėjom į "Atžalyno" spektaklį "03" - labai neblogas spektaklis, patiko. Trečiadienį jau normaliai išsimiegojom, truputį patinginiavom ir išėjom į Kretingą, prie saulės laikrodžio. Vakare įvyko laukčiausias dalykas mano gyvenime - važiavom į paskutinį Hario Poterio filmą.

Šiandien Giedrutė jau išvažiavo.. Kaip tik ir lyti pradėjo :D Žodžiu, smagu buvo, kad ji atvyko. Mėgstu tokias grupiokes :D

We are the champions

Kaip būna kūl, kai lietuviai kažką laimi! O čia dar, žiū, ir tapo pasaulio čempionais! Džiaugiuosi, kad auga tokia karta Lietuvoje, senukams jau laikas į senelių namus tuoj bus :) O štai ima ir iššauna tokie jaunuoliai, kaip, pavyzdžiui, Valančiūnas, pelnantis 36 taškus finalinėse rungtynėse :D Super, yra kuo džiaugtis, o mūsų vėliavos spalvos LABAI gražios! :)

Vyšnės

Šiandien visą dieną su Arno mama, Ugne ir Arno teta prabuvau Salantuose (vis norisi sakyti Slavikuose - ak, ta nostalgija..). Ten skynėm vyšnias. Kadangi vakar sode šventėm senelio gimtadienį, mama pasakė, kad važiuos, o aš pasisiūliau padėti. Šiaip ar taip būčiau visą dieną namie prasėdėjus ir nieko gero nenuveikus (išskyrus tai, kad būčiau išmokus kokius 70 vokiečių žodžių). Dabar vis pažiovauju, nes atsikėliau ne laiku, galėjau valandą pamiegot, ir viskas būtų buvę gerai. Beje, nuo tų vyšnių turiu mėlyną pirštą. Ne, ne mėlyną, o fioletavą. Dėdė sakė, kad dabar tokia spalva madinga, tai nešioju, nesiplaunu.

Šis savaitgalis buvo vaikų balių savaitgalis.

Šeštadienį buvo Matuko krikštynos, kurios vyko Rumšiškėse. Buvo labai įdomu ir gražu, nes ten prieš krikšto sakramentą valandą buvom troboj, kur tokia moteriškė vedė kaip ir edukacinę pamokėlę apie XIX a. krikštynas. Tai ten viską darėm kaip senovėj, ji daug papasakojo. Žodžiu, labai įdomiai. O Matukas tai yra toooks fainas vaikas! Labai draugeliai mes su juo ;D Kiti vaikai mane ten nuvargino, nors su jais net nebuvau - bet jų lakstymas ir kontrolės nebuvimas tiesiog erzino.

Kai grįžau dar užsukau į Lieputės gimtadienį :) Bet nors ir buvau labai pavargus, vis tiek truputį susidraugavau su Liepute :)

Vakare susigalvojau dienotvarkę, kurią stengsiuosi įgyvendinti kasdien.

Atsikelsiu 10 val., pusryčiaudama pažiūrėsiu vieną serialo seriją. Tuomet apsitvarkiusi (nes dažniausiai reikia) eisiu mokytis vokiečių žodžių. Išmokusi eisiu valandą paskaityti knygą, o po to - padaryti keletą vokiečių pratimų su tais žodžiais, kurių tikiuosi nepamiršiu. Po to galėčiau vėl sau leisti pažiūrėti serialą ir papoilsiauti. Ir vėl griebtis knygos.

Tikiuosi, kad viskas pavyks, nes knyga jau suįdomėjo, o ir kitus dalykus reikia padaryti pagaliau.

šitas karštis užknisa, užknisa, užknisaaaa. vakar nuvažiavom su mama prie jūros, tai aš beveik visą laiką zyziau, kad noriu namo, nes baisiai svilino saulė ir nėjo išgulėt net :(

dar buvau susitikus su Gvidučiu, aplankėm hašą.

eisiu ką nors paneveiktk, nes nuo karščio ir nieko neveikimo yra labai pavargstama.

Seserys

Šiandien susitikau su Deivyda! Ji atvažiavusi į Palangą su teta ir pusbroliu. Tad išgelbėjau ją nuo vienišo gyvenimo (arba nuo pusbrolio ir tetos) ir pabuvom kartu :) Smagu susitikti seserį. Apėjom pusę Palangos, tad dabar skauda ne tik užpakalį, bet ir kojas :D

Dviratininkų klubo trip'as

Šiandien pagaliau išsipildė mano ilgų metų svajonė nukeliauti iš Palangos į Šventąją dviračiais! ;D Kiek metų jau noriu tai padaryti, bet vis niekas su manimi nenorėdavo.. Bet va, šįkart mes su Mildute, Virgiu, Arnuku ir Vyčiu tai padarėm.

Dviračius susigrūdom į mašinas - man teko sėdėti dviračių raizgalynėj, bet džiaugiausi, kad išvis nereikėjo su tuo dviračiu važiuoti į Palangą. Dar 10 km būtų pratrynę šiknoj papildomą skylę. Kai jau šiaip ne taip išsikrapštėm (turėjom visokių techninių nesklandumų, kuriuos vyrai sėkmingai pašalino), tai nulėkėm su vėjeliu iki Palangos.

Važiuoti buvo labai linksma ir smagu būryje gerų draugų. Šiaip jau tuo dviračių taku tikrai daug žmonių važiuoja, smagu. Buvo atkarpų, kur buvom vieniši keleiviai, bet šiaip tai viskas buvo ok. O numynėm tai tikrai greitai. Užtrukom makštdaug valandą su keliais sustojimais.

Šventojoje prie jūros išsitraukėm iš kuprinių maistą, turėjom visokių sumuštinių ir dar truputį sausainių desertui (ir obuolių). O jau kaip skanu buvo! Nu visada gamtoj skaniau valgyt, ypač kai atmini dviračiais į numatytąją vietą ;D Viena buvo aišku. Po to mes ant dviračių nenorėjom užlipti ir išvis norėjau juos ignoruoti, nes turiu naujų draugų mazolių ant savo gluteus maximus :D

Dabar tikiuosi, kad nuvažiuosim į Nidą arba bent jau į Juodkrantę dviračiais :) Ne šią ir ne kitą savaitę :DDD

Šventė

SU BLOGGERIŲ DIENA, MIELIEJI!

STIPRYBĖS IR IŠMANYBĖS PILDANT SAVO TINKLARAŠČIUS!

Vasara 8-)

BAIGIAU PIRMĄ KURSĄ. Neįtikėtini žodžiai, bet teisingi. Greit prabėgo iš tikrųjų, ypač šis sumautas pusmetis. Kuris, beje, padovanojo man didesnius pažymius nei pirmasis! Turbūt todėl, kad visi dalykai čia buvo sunkūs ir visus dalykus labai mokėmės. Atitinkami ir pažymiai :)

Šiandien gi buvo Didysis E. Slaugos. Buvo labai baisu visą rytą, bet ėjau pirmu užėjimu, išsitraukiau gerą bilietą (nes egzas žodžiu) ir viską atsakiau. Neskaitant to, kad kai reikėjo iš ampulės prisitraukti į švirkštą tirpalo, tai ŽIAURIAI drebėjo rankos, vos nepradėjau juoktis. Nu man taip juokinga buvo, kad šiaip tai viską mokėjau, o čia taip tragediškai jos drebėjo.. Ir dar paskui dingo adata, bet uždengta, tai gal kas nors ras. Dėstytojai nesakiau.

Rytoj atvažiuos mama arba tetis ir varysiu namoooo!!

Pasieniečiai

Šiaip jau šį savaitgalį planavau mokytis neatsitraukdama nuo knygų, nes ryt man Didysis E. Bet netikėtai atsirado tokia pramoga, kuri pasitaiko labai labai retai. Kelionė į gimtąją žemę!! Jeigu jau drįsot pamiršti, kas yra gimtoji žemė, tai sakau. Slavikai. O juose - Garis.

Tai penktadienį kuo stipriausiai kibau į knygas, dar šeštadienį beveik visą dieną, nes apie pusę šešių išvariau į Šakius. Šeštadienį vakare pagaliau į Slavikus atvažiavo Garis ir aš, Mildutė bei Virgis galėjome važiuoti ten. Visai smagu buvo, ypač tai, kad pamačiau Garį po dvejų metų pertraukos, kas nėra labai normalu. Pabuvom pabuvom ir važiavom namo.

O Slavikai taigi pasienio ruožas. Tai krč. Atvažiavau į juos po TREJŲ metų pertraukos, išvis vos ne pirmąkart gyvenime neturėjau su savimi jokio asmens dokumento, o mus sustabdė pasieniečiai!! Taigi nenormalu :( Kiaulystės dėsniai kažkokie. Labai ten jie tikrino Virgučio mašinos dokumentus, ir Mildutės turbūt dokumentą, nes aš tai neturėjau. Tačiau sakė, kad šįkart keleivės pasigailės. Pasisekė, o tai būčiau galėjus pasėdėti pasieniečių mašinoj, kol Virgis atgabens dokumentus. Na, gal ir linksmoka būtų, taigi būčiau kiek visko pamačius, pasišnekėjus.. :D Vis tiek ten naktim mašinų nevažinėja, tik va mes vargšeliai studentai pasipainiojom..

Reikėjo sakyt, kad gyvenu pasieniečių gatvėj, gal būtų iškart paleidę, nes suprastų, kad neturiu nieko prieš pasieniečius.

Jau beveik nebijau egzamino, nes viską labai neblogai moku. Nuostabu :)

Nuotykiai

Nuo ketvirtadienio iki šiandien buvau pas Arnuką, kuris man buvo padaręs labai skanų tinginį :) Taip pasigardindavom pusryčius. Ačiūūū :)

Na, bet kadangi pavadinau įrašą taip, kaip pavadinau, tai papasakosiu apie nuotykius. Jie prasidėjo dar Kėdainiuose, laukiant autobuso.

Stovėjom su Arnu prie stoties ir laukėm. Dar buvo dvi merginos, kalbėjosi. Iš kažkur išdygo du visai girti jaunuoliai (20+) ir kažką joms pasakė. Bet kadangi merginos su tais pijokais nesikalbėjo, tai jie nuėjo. Ir jau praėjo pro mus, Arnas kažką pasakė, o aš 'nee'. Tai tie atsisuko ir pradėjo mane ginti, sako, ko tu lendi prie tos panelės, nematai, kad nenori. Ir artėja prie mūsų. Aš išsigandau, nes nežinia kas galėjo tiems pusdurniams užeiti, be to, jų šleivi dantys. Na, jie ten visaip iškoliojo vargšą Arnutį ir mes nuo jų pabėgom į stoties pastatą.

Bet turbūt paklausit, kodėl įdėjau tą žemėlapį su raudona juosta. Todėl, kad čia antras nuotykis.

Jau laimingai grįžau į Kauną, bet sugalvojau lipti ne stoty, kaip visada, o prie pilies. Taigi nuo ten daugiau autikų važiuoja, o ne tik du, tai aišku, kad greičiau grįšiu. Na, išlipau, žiūriu, tuoj bus 10 troleibusas, kaip puiku. Jis važiuoja ne pro stotį, o kyla į Savanorių kalną (jį matome žemėlapyje). Tai į jį įsėdau ir jau džiaugiausi, kad greit būsiu namie. Bet nesidžiauk anksčiau laiko, kaip sakoma. Pavažiavau vieną stotelę, ir tame kalne, dar nedaug į jį įvažiavus, sustojo eismas. Avarija. Vairuotoja išleido visus, sakydama, kad nežino, kada pravažiuos. Tai aš galvojau, kad palipsiu į kalną ir įsėsiu į kitą. Kažin, ką bandžiau apgauti - taigi jeigu kalnas užsiblokavęs, tai jokie troleibusai nepravažiuoja. Žodžiu, my mistake. O avarija buvo tokia, kad kažkoks nuo motociklo nusivertęs ir toli nuskridęs, šaukia rėkia ten, baisu. Tai aš visgi neapsisukau ir nenuėjau į artimesnę stotelę, kuri matoma baltoje gatvėje pažymėta tašku, bet užlipau į kalną, praėjau gatvelėmis ir nuėjau į Petrausko gatvę, kur buvo stotelė, iš kurios važiuoja tie patys autobusai, kaip ir iš tos artimesnės, į kurią galėjau nueiti. Žodžiu, pakeliavau pėščiomis po Kauną, o dar kadangi buvo baisiai karšta.. :/ Iš to norėjimo greičiau grįžti, grįžau kokiu pusvalandžiu vėliau.

Dar sugalvojau tikslų vasarai:

1. Mokytis medicininę vokiečių kalbą

2. Per dieną išgerti bent 2 litrus vandens ir į tai įtraukti šeimos narius

3. Skaityti klasikinę literatūrą

4. ...

Tikiuosi, kad sąrašas dar pasipildys. O dabar ate, gerų jums nuotykių

Jammin

Vis paliūdžiu dėl savo blogo. Nors ir apsireiškiu čia retkarčiais, bet kaip būdavo smagu, kai rašydavau čia kasdien! Ir man pačiai būdavo smagu, ir kitiems turbūt. Nesuprantu: negi mano gyvenime nebevyksta nieko įdomaus? :( Ale norėčiau, kad vyktų kas nors įdomaus..

Pažiūrėjau, kad daugiausiai įrašų esu parašiusi tada, kai mokiausi Šakiuose. Žinokit, rimtai, tada nebūdavo tokios dienos, kad neturėčiau apie ką parašyti! O tai, kad per tų metų gegužę parašiau 40 įrašų irgi kažką sako. O dabar tai nesąmonė kažkokia.

Baisiai nemėgstu, kai būna taip karšta, o vasarą taigi bus dar karščiau.. Šiandien išėjau į lauką ir jau nesveikata. Tai rytoj niekur neisiu.

Sergu

Turiu baisią slogą, kosulį ir dar šiek tiek temperatūros. Grybų karas.
Šiandien prie pietų stalo tėvai kalbėjosi apie tai, kaip valstybė mus apgaudinėja ir vagia, ir t.t. Tai va, o pokalbio pabaigoje sakė, kad kai baigsiu mokslus, važiuočiau gyventi į užsienį, tuo pačiu ir dirbti, aišku, nes medikai ten reikalingi. Aišku, medikai ir čia reikalingi, bet ergoterapeutų Lietuvoj atseit niekam nereikia. Kur čia reikės, kai visokie dideli ponai turbūt net negirdėję tokio žodžio. Tai va. Ir svarbiausia, kad ten kitur žmonės turi kažkokias gyvenimo garantijas, ko tėvai nemato mūsų šalyje.
Tai ir pradėjau galvoti, kur čia norėčiau išvažiuoti gyventi. Aišku, pirmiausiai į galvą šovė mano mieloji Vokietija. Manau, ten lengvai adaptuočiausi ir dar man būtų faina gyventi. Nors niekad negalvojau, kad noriu išvažiuoti visam laikui, tačiau niekada nesakyk niekada. Ypač kai tėvai taip sako..

Trečia dešimtis

Tai ką, šiandien jau oficialiai įžengiau į penktąją (visai ne, į trečiąją) dešimtį. Susimaišė žodžiai.

Nuotraukoje matote įstabiausią gautą dovaną. Ją gavau nuo mylimiausių grupiokių, nuo tų, kurias dar mėgstu matyti. Tai matot, jų daugiau nei trys ;) Šiaip jau man visos dovanos labai fainos ir kitos net netikėtos. Dar labai smagu, kad gavau iš Karoluko gėlytę ;D Nu jis Ignės brolisdvynys, smagu, kad pasveikino asmeniškai :) Ta proga, kad šiandien visi mane myli, valgėm tortuką.

Šiaip pagalvojau, kad malonu sulaukti sveikinimų. Neaišku, kiek tų žmonių iš tikrųjų atsiminė mano gimtadienį, o ne pamatę ant feisbuko sienos.. Bet ai, vis tiek malonu. Nors smagiausi tie, kurie yra bent kiek ilgesni nei "sveikinu" ar "sveikinu su gimtadieniu". Jo jo, esu išranki ;) Taip turbūt ir susiskaičiuosiu, kurie atsiminė be interneto pagelbėjimo, nes šiemet gavau kaip niekad nemažai fainų ir širdžiai mielų pasveikinimų :)

Dar žinokit labai bijojau, kad lis ir negalėsiu eit su suknele. Vakar kokį tūkstantį kartų patikrinau meteo.lt, bet ten prognozės nesikeitė.. Tai prieš išeidama persirengiau kokius penkis kartus, kol galiausiai vis tiek išėjau su suknele, su viena mintimi galvoje: "Kaip bus, taip bus" :D Nu ir nieko blogo nenutiko, va. Turbūt ir gerai, kad pasiklioviau savo norais. Žinot, jau 20 metų, jau savarankiškėju.. :)

URAAA!

Patekau į galutinį savanorių sąrašą, ir dar į savo svajonių atsakomybę!! Spėkit, kas būsiu. Aha, VALYTOJA!! Omg. Iš visų žmonių tik aš ir dar 5 vaikinai, matyt, pasirodėme verti šios garbės 8-)

Žiobriai

Šį savaitgalį teko apsilankyti Kriūkuose. Vyko dešimtosios Žiobrinės. Jau dešimtosios! Ir žinot, ieškojau dabar senesnių įrašų apie senesnes žiobrines, nes norėjau parodyti, kaip ten viskas vyko anksčiau. Ir ką radau? Nieko. Nebent kokiam džiaugsmingam gimtadienio įraše pasitaikydavo vienas kitas sakinys apie tai. Tai jei norėsit ir netingėsit, tai patys susirasit :D
O šios žiobrinės buvo visiškai kitokios. Pirma: jose nebuvo Justės, kuri dabar žiobriauja Mančesteryje :D Antra: neturėjau šalia bent devynių draugų, kurie būdavo mano nuolatinė palyda. Trečia: neturiu ir firminės nuotraukos, kurioje tie patys žmonės būdavo aš, Laima, Justė ir dar Mildutė. O visi kiti keisdavosi. Šiemet buvau tik su tėveliais ir dėl to buvo kažkaip nei šis, nei tas. Keista, pripažinkit, kad keista :D Šiaip ar taip, sutikau tai, ką ir norėjau sutikti. Ričarduką, savo geriausią Kriūkų klasioką, kuris, pasirodo, gyvena per vieną baraką nuo manęs. Normalu. Paulių, kurio nemačiau du metus :D Ir Lauryną (jį netikėtai, bet supratau, kad faina susitikti :D), savo geriausią Šakių klasioką. O nuo kitų arba pasislėpiau, arba tiesiog jie manęs nematė, nes aš jau nebeegzistuoju jų atmintyje. Džiaugiuosi, nes atsibostų visiems pasakoti, kaip man sekasi - man rodos, virstu mama.. :D
O šiandien (nu jau vakar, velniava, nespėjau parašyti laiku) su Arnuku buvom nuvažiavę pas Virgutį ir pasveikinom jį su jubiliejumi ;D Man patiko, kad jis džiaugėsi dovana ir kad dar neturėjo to daikto nusipirkęs, nors aš juk Mildutės prašiau prižiūrėti, kad nenusipirktų :D
Dabar jau turėčiau eiti miegoti, nes ką žinau. Vėlu. Bet turbūt dar paskaitysiu senus įrašus, tuos pačius seniausius. Jie juokingi ir kai kurie net malonūs prisiminti :D
Ai, įrašą pavadinau žiobrinių garbei, kad kitais metais pagaliau žinočiau, kur ko ieškoti.

kažkaip gal mėgstu velnius

Šiandien buvo smagi diena, nes buvau susitikusi su Linute!! Visus metus, kol esu Kaune, planavom susitikti, bet kada ji beparašydavo, tada aš mokausi.. Tai taip ir nesusitikdavom, tik vieną kartą, gal kokį spalį, netyčia susidūrėm gatvėj. O taip džiaugėmės, kai pasakiau, kad Kaune studijuosiu - va, galvojam, jau dažnai galėsim susitikti. NĖ VELNIO.

Dar šiandien buvau nuėjusi lievai atsiskaityti anglų. Nu bet nesuprantu kodėl, ale ta dėstytoja rašo man 10 išvien. Tai aišku, dėl manęs kad ir 11 tegul rašo, bet jaučiu tokią nesmagią neteisybę prieš kitus. Ai, bet ji visiems pažymį pakelia :D Tai gal tada ir nieko. Esmė yra tame, kad labai nemėgstu, kai mane spaudžia. Ji sako šiandien: "Tikiuosi rytoj iš tavęs sulaukti gero pristatymo". Nu ir tai taip įpareigoja, po velniais :( Geriau jau nieko nesakytų, nes dabar tai jausiu kažkokią nekokią įtampą vien dėl to, kad kažkas kažko labai iš manęs tikisi. Tad teks eit pasimokyt.

Ir paskutinė naujiena - nuo kitų metų būsiu grupės seniūnė. Velnias. Bet man taip nusibodo tas jausmas, kai prieš dėstytojus būna gėda vien dėl to, kad nėra seniūnės ar ji kažko nepadarė.. Tikiuosi, dėl manęs niekam nebus gėda, ir įsivesiu tvarką grupėj, po paraliais :D