staigmenos

O aš net negalėjau įsivaizduoti, kad viskas šiandien pakryps tokia gera linkme. Tiesa, buvau susigalvojusi sau visai neblogą vienišą savaitgalį, bet nutiko nutikimas.

Vakar paskambino tetis, sako, važiuoju pro tavo baraką. Pakviečiau į svečius, sako, atvažiuosiu rytoj į Kauną. Tai atvažiavo pas mane, nuvarėm pavalgyt picos, ir tada sugalvojom, kad man reikia važiuot namo :D Taigi už dyką!! Nikagda taip negrįžtu. Tai ir grįžau. Prieš grįžimą dar parašiau baisų atsiskaitymą, tikiuosi, kad viskas bus gerai..

Be to, mamai padariau staigmeną, nieko su tečiu nesakėm, kad grįšiu ;D Tai smagu.

Rytoj varysim į moliūgų šventę :)

Laukiu tokio rudens

Šiandien gyvenu kažkaip sumautai. Už lango atrodo labai šaltai viskas, o kambary, patikėkit, ne ką šilčiau. Dar tik baiginėjasi rugsėjis, o aš jau su vilnonėm kojinėm, storu megztiniu ir apsiklojusi pledu. Šąlu. Siūliau Vitai apsikamšyt langus, tai čia juokas pro ašaras, langai juk plastikiniai. O dar šįryt pabudau ir taip siaubingai gerklę skaudėjo, kai kosiu, tai net dreskia, tad net nėjau į paskaitą, kuri vis tiek bevertė. Kai noriu prašnekėt, tai švokščiu kaip kokia piktoji dvasia.

Apskritai tai savaitės pradžia buvo gera: buvau pas Arnuką. Po pirmadienio paskaitų (medžio darbų ir tekstilės) iškeliavau į Kėdainius. Smagu, kad atsirado tokia proga, nes dabar nežinia, kada pasimatysim.. Patinka man būti pas Arnuką, nes tada atrodo, kad nereikia nė mokytis, nė dar ko nors daryti. Tiesiog būni ir viskas.

Savaitgalį liksiu kambary viena, tai reikia susidaryti kokį nors planą, ką veiksiu. Tikriausiai nieko.

Vestuvės

Šiandien teko apsilankyti vestuvėse ;D Tuokėsi Agnės brolis. O kokie mes draugai, jei nepasivaidentume su savo dainom šventėje? Taip taip, įsibrovėm net į tokią šeimos šventę, kur buvo susirinkę tik artimiausi žmonės. Na, bet susilaukėm pasisekimo :)

Visų nuostabiausia tai buvo susitikti su Būkliečiais ir vėl kartu padainuoti. Nors ir trumpai, bet taip jaukiai ir puikiai, beveik be repeticijų - kaip seniau. Už dainas gavom atlygį, o Agnelė net visiems padovanojo gimtadienines dovanas. Tai visapusiškai gera šventė buvo :D

Kai pabūni vestuvėse (man tai buvo antras kartas), tai nori nenori pagalvoji ir apie savo vestuves. Nesakau, kad niekada apie jas negalvoju :) Pavyzdžiui, gyvenant Kaune tai tikrai yra jaunavedžių rojus - niekur kitur nesu mačiusi tiek daug vestuvinių suknelių salonų :D Visada pravažiuojant apžiūrinėju sukneles ir visada pagalvoju, kaip rinksiuosi vieną iš jų sau. Apskritai, dažnai pagalvoju, kaip viskas vyks, kur norėčiau susituokti ir kas bus mano pamergės. Jau dabar esu nusprendusi, kad vestuvėse bus dress-code :D

O sako, kad apie vestuves svajoja mažos mergaitės.. Man atrodo, kad kuo arčiau tas amžius, tuo daugiau visokių minčių sukasi galvoje.

Taip norėčiau.

namoo

Šiandien pagaliau namoo! Dar nueisiu į paskaitą panagrinėti namų brėžinių ir tada jau mausiu :) O ryt - į Agnės brolio vestuves! BŪKLĖ atgims, muahahaa ;D Šiaip labai smagu, kad pagaliau pamatysiu mamytę ir tėtuką :)

Rytas buvo baisus.

Užsistačiau žadintuvą 7 val., kad dar atsikėlusi galėčiau paskaityti patologiją, kurios nebuvau skaičiusi vakare. Žadintuvas nuskambėjo. O aš atsikėliau pusę devynių. Į autobusą turėjom išeiti 9 val. Buvo klaiku, kadangi dar reikėjo išsiplauti galvą ir, be abejo, pavalgyti. Patologijos, žinoma, nepaskaičiau, tik autobuse. Bet galiu pasakyti, kad kolis ir nebuvo sunkus, gerai, kad taip anksti ir nesikėliau (nors rytinis stresas turbūt nėra pats geriausias dalykas pasaulyje).

Kitas buvo sunkesnis. Vien dėl to, kad ten reikėjo atsiminti nežinau kokią daugybę skaičių. Na, jei kas nepatingėjo ir pasidomėjo, tai įmečiau konspektą čia vakar. Bet nors ir sunkesnis, nebuvo labai baisus. Galiu būti nebent kur nors susimaišiusi, bet tikiuosi, kad taip nebus. Uždavė savarankišką: turėsim įvertinti kokį nors visuomeninį pastatą pagal tai, ar jis pritaikytas invalidams. Tai kaip faina, eisim ir matuosim visokius dalykučius kaip statybininkai :D Na, bent jau tie, kas norės padaryti rimtą darbą :)

Kitą savaitę nelabai apsimoka važiuot į Kauną, tai dar mąstau apie visokius planus: gal likti namie iki trečiadieno, gal važiuoti pas Arnuką.. Žodžiu, dar reikia pagalvoti :) Bet vadinasi čia antras kursas. Veikiam niekalus, net nervina.

įdomu

Taip įdomiai mokomės, kad nerauk rūtų. Visa šita reikia susikišti į galvą ir nepainioti. Privalumas, jeigu įsivaizduoji vizualiai.

Užtat mokėsiu idealiai įsirengti namus tam atvejui, jei kas nors taptų invalidu.

Meet reality

Šiandien pagaliau nuėjau į paskaitas. Pirmiausia buvo patologijos darbai. Tai kol supratau, kad ten sėdint reikia klausytis, ką kalba dėstytoja, praėjo nemažai laiko :D Paskui įsivažiavau. Ir taip, sužinojau, kad rytoj rašom du kolius. Labai normalu. Man tai čia išvis toks šokas, nes nieko nedarius visą savaitę, o čia šast ir atsiskaitymai.

Ką padarysi, einu mokytis.

Žalgirio arena: 7 diena

Viskas baigėsi.. Septintoji diena buvo paskutinė diena Žalgirio arenoje, kuri jau spėjo tapti mano namais. Ir kaip kitaip galėjo būti, jei būni ten nuo pat ryto, nematydamas dienos šviesos kartu su dar 300 savanorių, kartu valgai, juokiesi ir daliniesi įspūdžiais?

Ši diena buvo ypatinga tuo, kad vyko finalinės varžybos dėl medalių. Todėl reikėjo būti lyg ir pasitempus, kadangi buvo suvažiavę visokie FIBA aukščiausi ponai, prezidentė, ir net Ispanijos princas. Manau, kad viskas buvo nepriekaištinga tiek aukštesnių vadovų, tiek savanorių dėka :)

Jei apie rungtynes, tai man abejos labai labai patiko. Rusų ir makedonų dėl to, kad iki paskutinių sekundžių nebuvo aišku, kas laimės, kadangi rezultatas buvo lygus. O ispanų ir prancūzų.. Na, matėsi, kad susitiko dvi geriausios Europos komandos :) Rungtynės buvo aršios ir įspūdingos. Nors ir sirgau už prancūzus, tačiau nelikau nusivylusi ir ispanų laimėjimu. Jie buvo to verti :)

Po apdovanojimų ceremonijos neskubėjom tvarkytis. Visi savanoriai buvo sukviesti į aikštelę ir daug prisifotografavom, kad turėtume nors tokį atsiminimą :) Nors, be abejo, didžiausi prisiminimai išliks širdyje. Šiandien skauda rankas, ir net gera žinoti, kad visa tai nuo to, kad buvom savanoriais iki pat pabaigos ir susitvarkėm areną. Visada galvodavau, kad nepavydžiu tiems, kurie turi tvarkytis po tokių džiaugsmingų renginių. Ir šįkart pati atsidūriau tokių žmonių kailyje :)

Beje, jei apie linksmesnius dalykus, tai buvau populiari tarp rusų :D Man keliaujant per komandų koridorių kažkuris rusų rinktinės trenerio asistentas prieš rungtynes džiaugsmingai susidaužė su kitais rankomis, o kadangi aš taip pat pasipainiojau po ranka, tai ir man teko pasidžiaugti kartu :) Paskui, kai jau sėdėjom savo darbo vietoj, pro mus praėjo Uspaskich, tai patapšnojo man per petį :D O laimėjus rusams, kai ėjom tvarkytis suolelio, ten stovėjo Blatt'as, kurį pasveikinau, tad jis nusišypsojo ir taip pat palietė man ranką :D Prieš antrąsias rungtynes pasisveikino Kubilius. Čia ne rusas (kaip ir Blatt'as), tiesiog norėjau pasakyti, kokie žymūs žmonės man vakar šypsojosi :D

O dabar tenka gyventi tik prisiminimais, kurie dar tokie švieži ir ilgai išliks kartu. Rašant Nerijui padėkos laišką net ašaros kaupėsi akyse. Viskas buvo taip nerealu, be galo džiaugiuosi, kad apturėjau tokią patirtį.

Žalgirio arena: 6 diena

Šiandien buvo taip nerealu! Viskas Lietuvos rinktinės dėka :)

Šiaip jau visą dieną, o ypač per slovėnų - serbų rungtynes, norėjau miegučio. Apskritai mane serbai nuvylė šiame čempionate, maniau, kad jie visai nebloga komanda. Tiksliau, labai gera. Bet po vakar ir dar šiandien sumažėjo jiems respecto taškų.

Paulius Semaška

Šiandien arenoje dar vyko U18 All Star Game. Buvo visai įdomu žiūrėti, kaip žaidžia jaunuoliai. Ir jie iš tokių įdomių šalių, kurios šiaip jau krepšinio pasaulyje tikrai neskamba garsiai, kaip, pavyzdžiui, Danija ar Švedija. Džiugu, kad sirgaliai, kurių buvo tikrai daug (EuroBasket puslapis sako, kad 12000 - ir nenuostabu, juk renginys buvo nemokamas), labai palaikė ir lietuvį, kuris žaidė šiose rungtynėse :) Visi jam negailėjo aplodismentų ir sirgo už Mėlynąją komandą, kurioje žaidė Paulius. Na, o mane labiausiai nustebino tai, kad jis labai mažas, palyginus su krepšininkų dydžiais :D Jo ūgis tik 183 cm! Nepaisant to, manau, kad iš jo dar gali būti geras žaidėjas :)

Na, o jei apie didžiuosius vyrus, tai galiu pasakyti, kad šiandien mūsų rinktinės krepšininkai atrodė itin linksmai nusiteikę, ypač Šaras. Vis juokėsi per apšilimą, mankštą vos ne belekokią darė.. :D Nors iš pradžių lietuvių žaidimas ir neramino, bet po ilgosios pertraukos viskas pasitaisė. Geriausias momentas buvo tada, kai atėjo Paulius (sandėlys rūlz) ir pasakė, kad galim sirgt už lietuvius, nes Nerijus su Vitoldu leido :D Tuomet buvo likusios dvi minutės iki mačo pabaigos, tačiau šokinėjom ir plojom kartu su visais sirgaliais :) Pagaliau galėjom išreikšti savo emocijas! O po visko savo aukšte susirinko visi savanoriai ir dainavom dainas :) Negana to, vadovai suorganizavo, kad galėtume patekti į Team Area, tad visi savanoriai susirikiavom prie komandos rūbinės ir laukėm, kol jie pareis. Žinot, koks didžiausias mūsų pasiekimas? Ogi visa tai pamatęs Kemzūra NUSIŠYPSOJO!! Ir ne šiaip sau šyptelėjo, o JUOKĖSI!! He can do it ;D Buvo tokia gera atmosfera.. :) Net neįsivaizduoju, kas būtų dėjęsi, jei lietuviai būtų laimėję kokį nors medalį..

O rinktinės žmogus sakė, kad dar nė vienam mieste ir nė vienam čempionate nebuvo taip, kad savanoriai lauktų komandos prie rūbinės :) Mes kiečiausi!

Žalgirio arena: 5 diena

Ahaa, jau penkta diena. Negaliu patikėt, kad teliko tik pora dienų ir viskas bus baigta. Kaip savanorių vadas Arnas sakė, kad arena taps mūsų namais, o savanorių komanda - šeima, taip ir atsitiko. Arenoj jaučiuosi tokia sava, o visi žmonės labai draugiški. Smagiausia tas, kad prie bet ko priėjęs gali pakalbėti apie krepšinį. Su bet kuo ir bet kada. Ir apskritai, visi šypsosi ir noriai bendrauja. Taip nesinori pagalvot, kad nuo pirmadienio ir vėl teks sėdėti paskaitose.. :(

Šiandien jau leidau sau ateiti vėliau. Treniruotes sutvarkė gerasis sandėlio draugas Paulius :) Džiaugiuosi, kad nebebuvau taip baisiai pavargusi.

Šiandien vėl apturėjom trejas rungtynes. Pirmosios, kur žaidė serbai ir graikai, buvo tokios apgailėtinos, kad jeigu būčiau žiūrėjusi per teliką, tai būčiau išjungusi ir nebežiūrėjusi. Deja, turėjau stebėti visas. Nerijus sakė, kad serbai glušpetriai :) Tikrai, atrodė, kad visiškai nesistengia žaisti, o aš jau buvau susimąsčiusi, ar tik nebus tokia situacija kaip kažkuriais metais, kai suomiai teįmetė 9 taškus per rungtynes, o varžovai 112. Serbai per pirmą kėlinį sugebėjo įmesti tik 8. O man jie dar buvo faini..

Užtat kaip puiku, kad kitos rungtynės buvo įdomios! Ispanai, nors ir sunkiai, bet nugalėjo tuos karves BuvusiosJugoslavijosRespublikosMakedonijos krepšininkus. O prancūzai, kaip aš ir norėjau, rusus! Net neabejoju, kad sekmadienį laukia puikus finalas. Turėtų būti tikrai įdomu, nes prancūzai ne pėsti.. :)

Mūsų mažoje grupelėje kilo mažytis konfliktukas dėl papildomų akreditacijų, kurias turime, kad nesėdėtume įkalinti salėje. Tačiau tikiuosi, kad viskas išsisprendė.

Beje, vėl buvo atėjęs keistuolis, kuris kartu su mumis valė aikštelę per draugiškas rungtynes :D Liepė pakviesti Tadą, apgavau jį, kad apsauga manęs nepraleidžia, tai jis norėjo pats eiti :D Toks juokingas.. :D Tadas nuo jo slapstosi, nes tas, matyt, kaulina, kad suveiktų jam kokią aprangą ar dar ką.. O gal kad leistų valyti. Nu žodžiu, žiauriai juokingas vyrukas :D

O pabaigoje galiu drąsiai patvirtinti, kad tikrai mėgstu italus :) Teisėjas lietuviškai pasakė "ačiū" ir nusišypsojo, kai pavaliau aikštelę, o draugelis fotografas išvis yra labai fainas :) Italai rūlz.

Žalgirio arena: 4 diena

Truputuką nebespėjau ryte parašyti apie ketvirtadienį, tad kol dar nesu visiškai užmigusi, ką nors jums papasakosiu iš tos dienos.

Kadangi arenoje turėjo vykti rytinės treniruotės, reikėjo ateiti anksčiau. Rytinės treniruotės prasideda 9 valandą.. Kadangi vyrukai teikėsi miegoti, atėjau aš. Tiesa, į treniruotes mums reikia ateiti todėl, kad mes ten turim atnešti vandens ir stebėti (jei neišvaro), kad nenukristų koks kamuolys į tribūnas, po treniruotės greitai paruošti viską kitai komandai (kuri ateina dar neišėjus prieš tai buvusiai).. Ir kaip tik tą rytą buvo 4 treniruotės. Na, bet žinokit, kad kol yra darbo, tol miego nesinori. Dirbi, dirbi, ir net nepagalvoji, kad reiktų pamiegoti. Bet jau kai atsisėdi turėdamas laisvą minutėlę, tai labanakt vaikučiai.. Per paskutines rungtynes tikrai vos nenusmigau.

Galiu pasakyti, kad labai įdomu žiūrėti, kaip komandos treniruojasi. Visi jie tai daro skirtingai: vieni visas 45 minutes mėto į krepšį, kiti truputį pamėto, paskui aptaria derinius teoriškai, ir vėl pamėto, dar kiti žaidžia vieni prieš kitus.. Gerai, kad visi treneriai (išskyrus serbų) neišvijo iš salės. Mat tokių dalykų kaip treniruočių taip dažnai nepamatysi..

Valgyti vis dar duoda daug, Nerijus vis toks pat nuostabus, tad viskas kaip ir gerai :)

Žalgirio arena: 3 diena

Kažkoks šūdas. Aš apie rungtynes. Die, Makedonija, die.

O jei apie savanorystę, tai viskas gerai. Nuvažiavau 12 val. ir išvažiavau 24 val. Kolegos vyrukai mane gerbia, bet normaliai, o ne ta kai kurių asmenų žinoma prasme :D Šiaip visai smagiai sutariam, tik gal su vienu nelabai pabendraujam.. Bet dar daug laiko yra tam užtaisyti :)

Vakar pro pat mane praėjo broliai Gasoliai. Tai krč.. Kokia mutacija juos paveikė?! Net aikštelėj lakstydami jie neatrodo tokie dideli. Bet jau  kai pro šalį praeina, tai belieka susigūžti ir slėptis kamputyje. Panašiai ir su prancūzais. Blyn, aukšti jie žmonės, išskyrus.. Parkerį! Tas tai atrodo vos už mane didesnis (ką tik pasižiūrėjau, ūgis - 188). Tai va taip, tokie įspūdžiai iš susidūrimų su krepšininkais.

Aa.. Tiesa, vieną susidūrimą verta paminėti. Su Jasaičiu. Tai jis per rungtynes norėjo mane nukauti turbūt :D Nes žinokit toks vaizdas man buvo prieš akis: vyksta ataka, kažkas kažkur meta kamuolį, ir tada atbėga Simas. Peršoka per užtvarą, per mane, per fotografą, per kitą mano kolegą ir vos neišverčia kitos užtvaros. Ne zeba :D

O jei apie tai, ką man ten išvis reikia daryti, tai irgi galiu papasakot. Prieš treniruotes treniruočių salėj turim nunešti vandens tam tikrą kiekį ir po to sutvarkyti, kol dar neatvyko kita komanda. Pagrindinėj salėj treniruotėj dar nebuvau, bet šiandien turbūt teks, tai ir papasakosiu vėliau. O prieš rungtynes turim ant kėdžių sudėti tokius daiktukus (ant atlošų), rankšluosčius ir vandenį. Tarp rungtynių reikia sparčiai suktis ir viską susitvarkyti, kol neatėjo kita komanda (o ateina jos greitai). Na, o per rungtynes darbas aiškus. Ir jei atrodo, kad čia yra nieko neveikimas, tai sveikinu, jūs klystat :) Varinėjam mes ten po prakaitu, o sandėlį išmaišėm jau nežinia kiek kartų.

Žalgirio arena: 2 diena

Šiandien įspūdžių nedaug. Į tą areną man ir nereikėjo, tik besėdint paskaitoje paskambino Inga, savanorė, dalinanti aprangas, kad ateičiau ir pasiimčiau dar rūbų :D

Šįkart gavau ilgas kelnes, dar dvi poras kojinių, batus ir džemperiuką :) Viskas yra labai faina, Vita užpavydėjo :D

Aprengė mus visiems gyvenimo atvejams, džiugu :)

Laukiam rytojaus!

Žalgirio arena: 1 diena

Šiandien prasidėjo mano nėjimo į paskaitas savaitė - esu reikalinga arenoje. Pripažinkim, tokia galimybė daug labiau vilioja negu sėdėjimas paskaitose ir barake.. :) Tiesa, vis tikiuosi, kad reikės kažką daugiau ten nuveikti, tačiau kol kas vis dar reikia vyriškos rankos, kad išnešiotų masažo gultus, stendus ir pan.

Džiaugiuosi, kad arenoje jau jaučiuosi vis didesnė šeimininkė (Nerijus sakė, kad turim visišką teisę tokiais jaustis, kadangi mes - lygiai tokie patys organizatoriai, kaip ir kiti). Jau aiškiau, kur reikia nueiti, žmonės jau matyti, ir pagaliau sužinojau savo kolegų vardus :D

Šiandien dar davė papildomą maikę ir kojinių porą bei šortus :) Vita iš jų labai juokėsi, nes jie tokio krepšininkų tipo :D Ai, man tai visai faina. Svarbu, kad mano dydžio, o ne kaip per draugiškas rungtynes :D Toji savanorė (pamiršau vardą), kuri dalino aprangas, sakė, kad net batus gausim! Viskas todėl, kad mus FIBA atstovai tikrai matys, o organizatoriai nori, kad jie neturėtų jokių priekaištų. Ta proga slaptai tikiuosi, kad gausim ir džemperiukus, nes jie laaabai faini :) Kada nors (kai grįšiu, jau po čempionato) įdėsiu nuotraukytę savo su pilna apranga. Pamatysit, kaip atrodžiau :D

Na štai, o šiandien pamačiau tik Mantą Kalnietį, jis mėtė į kašį, o mes sėdėjom iš neturėjimo ką veikt. Ak, kad dažniau taip.. :D

Šeštadienį turėtų būt gerai

Sveikučiai :)

Pradėjau kažkaip dažnokai čia rašyti :D Gerai, ane?

Norisi pasipasakoti, kokia šiąnakt buvo bloga naktis. Grįžusi iš Virgio ir Mildutės dar truputį pavakarojau ir ėjau miegoti. Kažkokiu būdu užmigau, nes už sienos teko girdėti visokių garsų.. Ir štai po kažkiek laiko atsibudau nuo tuctuctuc muzikos. Ką gi, jei kalbėtume paprastai, tai kaimynai iš priešais esančio kambario (ten gyvena ir viena mano grupiokė) linksminosi. Nei trumpai, nei ilgai - maždaug iki 5:30 val. Normalu, ane? Aišku, ne visiems šeštadienį reikėjo keltis bent jau 8 valandą, bet asmeniškai man būtent taip ir reikėjo daryti. Ir po to dar parodyti kažkokios gyvybės apraiškas arenoje. Visą naktį nuoširdžiai nekenčiau visų tų baliauninkų. O kad nereiktų be reikalo vartytis lovoje, tai apie 5 val. pasiėmiau skaityti knygą.. Vis šioks toks užsiėmimas.

Taip ir nuėjau į areną miegojus tikrai ne aštuonias valandas, kaip kad planavau..

Arenoje šįkart irgi buvo kažkoks grybs, galėjau sau ramiai miegot ir išsimiegot, nes palaikė tai mus ten max. 1,5 valandos. Sudėjom kėdes, užklijavom keletą lipdukų ir viskas. Na, bet ką padarysi. Savanorystė yra savanorystė :)

Beje, jei apie savanorystę, tai koordinatorius, labai puikus žmogus, mano manymu, į paštą atsiuntė straipsnį, kuris buvo patalpintas delfi.lt. Straipsnyje KAUNO savanoris juodina organizatorius, o ypač koordinatorius, kurie yra tikrai labai super žmonės ir visada stengiasi padėti ir atsakyti į visus iškilusius klausimus. Jeigu aš būčiau parašiusi tokį straipsnį, tai net negalėčiau į akis pažiūrėti Nerijui ar Vitoldui, o čia mat kiškis drąsuolis atsirado.. Neprisipažins niekas, kas parašė, oi ne. Be abejo, rūpi ir man, kur tos aprangos dingo (jei neskaitysit straipsnio, tai ten rašoma apie tai, kaip kažkur dingo mūsų pilnos aprangos), bet tai nepuola visi rašyti visuomenei, kaip čia visi vagys.. Nu taip labai negražiai padarė.

O aš šiandien dar ir puodą prideginau, labai tikiuosi, kad eis iššveisti..

Totally happy!!

Neįsivaizduojat, kokio laimingumo esu dabar.. :D Trumpai tariant: gavau darbą net neieškodama.

O ilgiau tariant tai parašė Dovydas, kuris rašo blogą apie knygas ir skaitymą. Na, parašė į mūsų bendro skaitančių blogo paštą, kad jis rengia protų mūšius knygynuose Vaga ir Kaune, Panevėžyje ir dar keliuose miestuose jam reikia knygynų moderatorių. Kadangi tuose miestuose jis nieko nepažįsta, o žino, kad mes ten gyvename, tai ir pasiūlė :)

Žodžiu, mes prieš tuos protų mūšius turėsim sudėlioti kėdes (:D), per patį mūšį prižiūrėti, kad nekiltų riaušių, jei per radiją transliuojamų klausimų nesigirdės, tai juos pakartoti.. O pabaigoj nusiųsti per Skype į Vilnių rezultatus :) Tai galima sakyt, kad nieko nereikės daryt, o už trečiadienį turėtume gauti 50 lt. O tokių trečiadienių turėtų būti 12 :)

Tai va taip, užsidirbsiu dar tris stipendijas :)

Lyyyja..

Turbūt prastai meldžiausi, kad lyja. Va, ir Queen'ai taip ironiškai dainuoja IT'S A BEAUTIFUL DAY. Nesupranta nieko ;D Visą dieną buvo giedra ir šilta, o po pietų kaip pradėjo niaukstytis, tai ir neišsigiedrijo.. Žodžiu, lievai. Na, bet barake gal irgi bus linksma. Šiandien įdomios rungtynės, būsim pas Ignę visi tie patys chebrantai ;D

O jeigu jau lyja, tai geriau lytų katėmis, ane? Prisirinkčiau ir turėčiau daug katinukų. Miau.

Vita su Vyto kambarioku pradėjo kalbėt, kas laisvesnis - žmogus ar paukštis. Tai su Vytu einam žiūrėt kašio :D

Viskas vyksta

Sėdžiu dabar sau viena kambary, ir net neturiu stalinės lempos. Per porą buvimo barake dienų pasidariau nemenką sąrašiuką daiktų, kuriuos palikau namie. Tai:

* stalinė lempa (vos ne svarbiausias paliktas dalykas)

* sviestinė (netepu sviesto, nes iš pakelio lievai)

* interneto šakotuvas (šitas pirmoj vietoj)

* guminės tapkės (neturiu su kuo eiti į dušą)

* žirklės (elementaru, bet trūksta)

* UNO (čia šiaip, neturim ką veikt vakarais)

* vokiečių vadovėlis (so dumm Maedchen!)

Tai tik tiek. Tetis turės atsiųsti viską per siuntų skyrių, nes namo grįšiu tik 24 dieną. Į Agnės brolio vestuves.

O jeigu iš mokslų srities, tai kol kas neturim ką veikt. Planuojam su Igne ką nors lankyt (šokius), nes langų kiek nori, o vakarais irgi nėra ką veikti, kaip jau sakiau. Jeigu norit pasijuokti, tai galiu pasakyti, kad pirmadieniais man yra paskaita medžio darbai. Drožinėsim (be bajerio). Ir dar tekstilė, tai ten bus smagiau. Reikia nepamiršti nusipirkti vilnos.

Šiandien vykau į areną, ten dar kartą susitikom su koordinatorium ir gavom aprangas :) Marškinėlius, kepuraites ir KOJINES :D Kojinės tai kažkokios gigantiškos atrodo, bet ten parašyta UNISEX, ONE SIZE, tai reikia tikėti. Dar neišpakavau, nes baltos - susiteps. Mes (valytojai) gausim ir šortus, tad labai puiku. O jei dar per stebuklą atliks ir džemperių ar striukių, tai jau būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje. Man kaip visada iki pilnos laimės nedaug tetrūksta.

Šįvakar ir rytoj reikės pasimelsti kokiems nors lietaus dievams ir paprašyti, kad bent vakare nelytų. Norim važiuoti į Rotušės aikštę stebėti krepšinio, žinokit, labai įdomu ten. Ir ne tik tuo, kad pabūni su minia sirgalių, bet ir tuo, kad gali susitikti pačių netikėčiausių žmonių, pavyzdžiui, Virgio sesės draugę Liną arba Renatos brolį Šarą.

Kitą savaitę būsiu labai užimta and I like it. Savanorystė tame EuroBasket'e turbūt bus įsimintiniausias įvykis per šiuos 20 mano gyvenimo metų.

Vasaros pabaiga

Dabar naudoju atsinaujinusį Blogger, pažiūrėsiu, ar patiks, nes išsigandau, kai pamačiau :D Jis toks.. baltas.

Pamačiau Vibe, kad kažkas parašė į blogą vasaros apibendrinimą. Tai kad nereiktų daryti kvailo darbo (sudaryti grupės abėcėlinį sąrašą, nes tą, kur turėjau, pamečiau kažkur), parašysiu ir aš ką nors.

Norėčiau būti nuveikus ką nors naudingo. O ką veikiau aš? Pusę vasaros prasėdėjau namie, kai net nesugebėjau normaliai perskaityti knygos. Paskui išvažiavom į Kroatiją. Atostogavom, o įspūdžius kas norėjo, tas galėjo parsisiųsti :) Kai grįžom - irgi nieko neveikiau. Tiesa, perskaičiau keletą knygų, tačiau ne tiek, kiek norėjau. Vis per tą tinginį ir kompą. Nekenčiu kompo :D Vienas keistas dalykutis - net filmų per vasarą nepažiūrėjau. Na, pažiūrėjau, bet tikrai ne tiek, kiek lyg ir derėtų vasarai :D Tam bus nauji mokslo metai ;D

Ir viskas. Nieko tokio, ką būtų galima pavadinti "Vasarą užskaitau". Aišku, dėl Kroatijos aš ją net labai užskaitau (mėgstu prieštarauti), bet visgi.. Nežinau, tikiuosi, kitą vasarą mėgsiu labiau.