Laukiu tokio rudens

Šiandien gyvenu kažkaip sumautai. Už lango atrodo labai šaltai viskas, o kambary, patikėkit, ne ką šilčiau. Dar tik baiginėjasi rugsėjis, o aš jau su vilnonėm kojinėm, storu megztiniu ir apsiklojusi pledu. Šąlu. Siūliau Vitai apsikamšyt langus, tai čia juokas pro ašaras, langai juk plastikiniai. O dar šįryt pabudau ir taip siaubingai gerklę skaudėjo, kai kosiu, tai net dreskia, tad net nėjau į paskaitą, kuri vis tiek bevertė. Kai noriu prašnekėt, tai švokščiu kaip kokia piktoji dvasia.

Apskritai tai savaitės pradžia buvo gera: buvau pas Arnuką. Po pirmadienio paskaitų (medžio darbų ir tekstilės) iškeliavau į Kėdainius. Smagu, kad atsirado tokia proga, nes dabar nežinia, kada pasimatysim.. Patinka man būti pas Arnuką, nes tada atrodo, kad nereikia nė mokytis, nė dar ko nors daryti. Tiesiog būni ir viskas.

Savaitgalį liksiu kambary viena, tai reikia susidaryti kokį nors planą, ką veiksiu. Tikriausiai nieko.