Kažkoks šūdas. Aš apie rungtynes. Die, Makedonija, die.
O jei apie savanorystę, tai viskas gerai. Nuvažiavau 12 val. ir išvažiavau 24 val. Kolegos vyrukai mane gerbia, bet normaliai, o ne ta kai kurių asmenų žinoma prasme :D Šiaip visai smagiai sutariam, tik gal su vienu nelabai pabendraujam.. Bet dar daug laiko yra tam užtaisyti :)
Vakar pro pat mane praėjo broliai Gasoliai. Tai krč.. Kokia mutacija juos paveikė?! Net aikštelėj lakstydami jie neatrodo tokie dideli. Bet jau kai pro šalį praeina, tai belieka susigūžti ir slėptis kamputyje. Panašiai ir su prancūzais. Blyn, aukšti jie žmonės, išskyrus.. Parkerį! Tas tai atrodo vos už mane didesnis (ką tik pasižiūrėjau, ūgis - 188). Tai va taip, tokie įspūdžiai iš susidūrimų su krepšininkais.
Aa.. Tiesa, vieną susidūrimą verta paminėti. Su Jasaičiu. Tai jis per rungtynes norėjo mane nukauti turbūt :D Nes žinokit toks vaizdas man buvo prieš akis: vyksta ataka, kažkas kažkur meta kamuolį, ir tada atbėga Simas. Peršoka per užtvarą, per mane, per fotografą, per kitą mano kolegą ir vos neišverčia kitos užtvaros. Ne zeba :D
O jei apie tai, ką man ten išvis reikia daryti, tai irgi galiu papasakot. Prieš treniruotes treniruočių salėj turim nunešti vandens tam tikrą kiekį ir po to sutvarkyti, kol dar neatvyko kita komanda. Pagrindinėj salėj treniruotėj dar nebuvau, bet šiandien turbūt teks, tai ir papasakosiu vėliau. O prieš rungtynes turim ant kėdžių sudėti tokius daiktukus (ant atlošų), rankšluosčius ir vandenį. Tarp rungtynių reikia sparčiai suktis ir viską susitvarkyti, kol neatėjo kita komanda (o ateina jos greitai). Na, o per rungtynes darbas aiškus. Ir jei atrodo, kad čia yra nieko neveikimas, tai sveikinu, jūs klystat :) Varinėjam mes ten po prakaitu, o sandėlį išmaišėm jau nežinia kiek kartų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą