Nominacijų dar niekad nedariau

Kažin, įmanoma visus metų įvykius įsprausti į tam tikras nominacijas? Manau, kad taip :D Pasaulis padaro, tai dėl mano vienos mažo pasaulėlio neturėtų kilti problemų.

Na, dėl metų įvykio kilti abejonių neturėtų.. Be abejo, tai buvo EuroBasket'11! Pastarąsias dvi dienas jį vis atsimenu, tai taip malonu.. Keista, kad buvo viskas dar palyginti neseniai. Nes taip lauktas ėjo ir praėjo, bet prisiminimai visgi dar gyvi maždaug iki gyvenimo galo.

Metų susitikimas man yra susitikimas su senu ir labai brangiu draugu Pauliumi :) Kodėl taip titulavau šį, atrodo, nereikšmingą įvykį? Todėl, kad su draugais nesimatyti dvejus metus yra labai blogai, labai. Nors kitaip nebūtų tokios nominacijos.. :D

Metų reginys - Lenny Kravitzo koncertas. Be komentarų.

Metų nusivylimu tituluoju nepavykusiai praeitą atranką į Erasmus'ą. Viską padarėm taip, kaip reikėjo, testą išlaikėm gerai, pažymius turėjom gerus, o kas išvažiavo į kitą šalį studijuoti? Kažkas išvažiavo, bet ne mes su Brigita.

Metų kelionė tai aišku, kad į Kroatiją :D Tokios galingos atostogos buvo tokioj karštoj šaly.. Like!

Metų nauja draugystė (nežinau, kaip pavadint :DD) yra suuu.. Giedrute! Nu rimtai, jaučiu pirmą semestrą taip nebendravom.. Paskui atsirišo viskas.. :D

Metų atradimas - grupiokas Vytautas! :D Nu tikrai pirmam kurse bendraudavom nebent labai minimaliai, o kai būnam barake, ir šiaip, tai esam iš vienos ir tos pačios šauniausios barakinių chebroooos!

Metų pasirodymas buvo visai ne su choru ar per reabilitacijos šventę. Pasirodėm su Giedre akademinėje scenoje! Skaitėm pranešimą studentų konferencijoje ir ten sulaukėm daug pagyrimų, nes labai gerai pasirodėm ir nustebinom visus. Net save :D 2012-tais vėl varysim!

Galvoju, ką dar pamiršau.. Viso blogo tikrai neperskaitysiu, bet, manau, kas jau įstrigo į galvą, to neištrauksi :) O ko nėra čia, reiškia, nebuvo svarbu :D Nebent primintumėt man ir tada GALBŪT, perėjęs mano vienos komisiją, tas įvykis atsidurtų sąraše. Dar yra laiko ;D

Kalėdos

Kiek pasiskaitau vaibe, tai pusei žmonių kažkokios lievos Kalėdos, nepatenkinti ir panašiai. O man jos buvo geros! Kaip Kalėdos gali būti blogos, aš nesuprantu.

Pavyzdžiui, jei klaustumėt apie dovanas, tai gavau bilietą į Harlem gospel choro koncertą (netikėta.. :DD), kolonėles prie kompiuterio, kumštines pirštines, arbatos, arbatos, riešutų (nom nom), obuolių (nom nom), arbatos, arbatos. Aha, gavau kaip niekad daug arbatos! Nerealu :) Vėl galėsiu kelti savo draugams galvos skausmą, kai ateis į bendrabutį išgerti arbatos, o aš pasiūlysiu išsirinkti iš galybės rūšių :D Muahahaa.

Jei ne apie dovanas, tai pirmą Kalėdų dieną, kaip visada, su tečiu ėjom į bažnyčią. Paskui valgėm Kalėdinę antį :) Pirmą kartą :D O vakare atėjo Arnukas su šeimyna :)

Antroji Kalėdų diena suplanuota buvo puikiai. BŪKLĖ ir menedžeris (ir Arnukas!). Kas gali būt geriau?? Nuvažiavom pas Agnę.. Ir atrodė, kad visi buvom taip neseniai susitikę, rodos, susirinkę šiaip įprastą savaitgalį paplepėt ir pavalgyt parago.. O dabar nežinia, kada vėl susitiksim.

Kaip sakoma, Kalėdos brangių žmonių rate. Tikrai, per šventes tik pati geriausia nuotaika buvo pas mane :)

Ant švenčių

Na, draugai, ar jau pakankamai prisikirtot prie Kūčių stalo? :) Nes nėra ko čia slėpti - šiuo laikotarpiu apsivalgysim kiek negaila ir dar daugiau.

Linkiu Jums gražaus Kalėdinio ryto, raskit po egle viską, ko norit, net ir tai, ko po eglute nelabai įmanoma padėti.. :) Nueikit į bažnyčią, pasimelskit už visus, o grįžę sušlamškit Kalėdinę antį, žasį, o gal ir kalakutą! ;D Ir būkit tą dieną geri, ir toliau skaitykit mano blogą :)

Vėl į prisiminimus

Karts nuo karto vėl mane traukia paskaityti senus blogo įrašus.

Šiaip jau šiandien norėjau surasti tik vieną vienintelį, apie KJPG šokėjų FC :DDD Maniau, kad žinau tikslią datą, kada jis turi būti parašytas - kovo 11 ar pora dienų po to. Deja, į metus nepataikiau.. :D Tai kaip užsižaidžiau.. :D Paskui dar Paulius atrado savo blogą, kurio neberašo (žiauriai gaila!), tai jo visus įrašus perskaičiau.. :D Ir štai atėjo vėl vėluma, o ryte negalėsiu miegot iki 11 val. :( Bet kai žinau, kad privalau būti graži, tai kažkaip man taip ir gaunasi, ačiū dievams :D Bet prisijuokiau tai į valias. Neblogai padėjau savo pilvukui, ir dabar jam nebus taip, kaip šitame užraše:

Mama serga

Kai mama serga, tai būna labai blogai, nes tada VISKĄ reikia daryti man. Maistas, skalbiniai, tvarkymasis.. Na, aš jau šiaip ar taip šią savaitę dariau visus tuos darbus, bet kai būnu viena namie, tai ir pertraukėlių galiu pasidaryti, ir niekas į ausį nezyzia, kad nori valgyt.. Kažkaip paprasčiau ir ne taip nuvargina. Kaskart darydama tokius dalykus suprantu, kad nieku gyvu negalėčiau dirbti stovimo darbo. Ilgiau pastovėjus vietoj (tas ilgiau tai maždaug 15 minučių) kojos taip ir prašosi sulįsti į užpakalį, o strėnas skauda kaip nežinau ką. Kažkokia nesąmonė, man juk dar tik 20 metų. Aš ir be tokių užimtų dienų puikiai suprantu, kaip mamytei sunku vienai susitvarkyti, kai dar darbe prabūna. Todėl kai užaugsiu, prašau pasamdyti man namų tvarkytoją, kad padarytų didžiuosius darbus.

Home sweet home

Atrodo, kad buvo toks įrašo pavadinimas. Who cares.. Grįžau namolio ilgam. Taip faina, kad atostogos! Esu atostogų mėgėja :D Nežinau, nuo ko čia pradėt užsiiminėt dalykais suplanuotais. Turbūt nuo rytojaus: keliausiu į mokyklą pas muzikos mokytoją, klausiu, kada repeticijos, ir eisiu dainuoti. Gal pavyks ir kokiam koncertuky sudalyvaut - per du mėnesius juk turi kažkas vykti mokykloj ;D Antradieniais ir trečiadieniais tėvai eina šokti - eisiu kartu. Pasportuosiu, sulieknėsiu :D Ir gal net atsiras darbo su gintaru! Tai užsidirbčiau ir bilietui, apie kurį žiauuuriai svajoju. Red hotų koncerto reklama dabar vis vaidenasi telike, kaskart pasigarsinu, padūsauju.. Paulius pažadėjo nupirkti bilietą, kai pirks sau, o aš jam atiduosiu pinigučius. Reikia turėti iš ko atiduoti, todėl reikia dirbti :D

O tarp Kalėdų ir naujų eisim su mamyte į Harlemo gospel choro koncertą - kas gali būti puikiau! Sėdėsim trečioj eilėj, viską puikiai matysim ir dar puikiau girdėsim. Gyvenimas gražus (sun)

Geriausi mūsų vakarai

Praėjusį savaitgalį praleidau geriausiai per visą tą laiką, kai likdavau savaitgaliais barake. Tai dėl to, kad buvo likę mano mylimiausi barakiniai grupiokai, su kuriais dabar baisiai sunku išsiskirti porai mėnesių..

Penktadienį buvo paskutinis egzaminas. Po jo vakare ėjom su grupiokais į Bravariją. Juokitės nesijuokę, bet tai buvo pirmasis mūsų grupės pasisėdėjimas per pusantrų metų. Normaliai, ką? Labai džiaugiuosi, kad atėjo nors 11 iš 28, nesvarbu, kad su kai kuriom panom nelabai, bet vis tiek buvo smagu :) Grįžom po 12 ir ėjom valgyti mano lazanijos, kurią tą naktį pagaliau pribaigėm.. Prašnekėjom, pasijuokėm su savais ir nuėjom miegot apie 3 valandą.

Šeštadienį užsiiminėjom darbeliais, kadangi pirmadienį turėjo būti paroda, o kai ko dar nebuvom padarę. Vakare nukeliavom pas Justę žiūrėti Šok su manimi, nes jie visi (Justė, Ignė, Raskė ir Vytas) kiekvieną šeštadienį žiūri. Nu tai negi būsiu liurbė ir neisiu kartu? :D O bežiūrint jau taip pilvai pradėjo gurgti, kad su Igne ir Rasa apie 12 valandą prisiskutom bulvių ir išsikepėm. Nom nom nom. Vytas žiūrėjo keistai, bet jis prie mūsų jau taip pripratęs, kad nieko ir nebesakė. Be abejo, viskas bulvių valgymu nesibaigė. Šnekučiavomės, atėjo Vyto kambariokas, kuris tą vakarą pasirodė jau nekaip, o kitą išvis susišiko visą turėtą reputaciją :D Bet čia atskira istorija ir nemokėčiau visko tinkamai perteikti..

Sekmadienį keliavom įžiebti eglutės :) Ne visi šįkart, nes Raskė buvo pas brolį, o Vytas pabijojo lietaus ir nesamo šalčio. Tad su Ignyte ir Juste nukeliavom į Hesburgerį, prikirtom nesveiko maisto, pažiūrėjom, kaip įžiebia eglutę iš plastikinių butelių (atrodo nerealiai), permirkom, nes rimtai pradėjo stipriai lyti, bet vis tiek viskas buvo labai smagu. Kai grįžom vėl pas Ignę susirinkom gerti erbetos, o aš dar atsinešiau Protų mūšius, su ta intencija, kad norėjom pažiūrėti, kiek žino vienas visažinis žmogus. Pasirodo, ne toks jau ir visažinis. Ir vis tiek tą vakarą vėl pasilikom mes penkiese, dar žaidėm kortom, o po to išėjusios iš prausyklos su Igne ir Rasa prašnekėjom prie mano kambario mažiausiai valandą. Atrodo, kiekvieną dieną susitinki tuos žmones, viskas, kas vyksta, yra bendra, tai šnekos ir neturėtų būti labai daug..? Ot ir ne.

Pirmadienį truputį supykdžiau Arnuką pasakydama, kad atvažiuosiu diena vėliau, o ne taip, kaip planavau. Todėl, kad man į galvą smogė suvokimas, kad viskas, tai juk paskutinis vakaras.. Dabar išvažiuosim visi namo, sausį bus praktika, kurią aš atliksiu Klaipėdoj, o tai reiškia, kad savo mylimiausių draugučių nematysiu du mėnesius! Antradienį su Igne ir Rasa atsikėlėm 6:15, kad galėtume atsisveikinti su Vytu, kuris turėjo anksti išvažiuoti namo.. Manau, jam buvo smagu, nesvarbu, kokios užtinusios mes atėjom :) Stovėdama stotelėj vos neverkiau, nes pagalvojau, kaip pasiilgsiu ir dar pamąsčiau, kad po pusantrų metų bus viskas, su visam išeisim iš barako ir pasuksim savo keliais.. Oh gaaaš.