Jammin

Vis paliūdžiu dėl savo blogo. Nors ir apsireiškiu čia retkarčiais, bet kaip būdavo smagu, kai rašydavau čia kasdien! Ir man pačiai būdavo smagu, ir kitiems turbūt. Nesuprantu: negi mano gyvenime nebevyksta nieko įdomaus? :( Ale norėčiau, kad vyktų kas nors įdomaus..

Pažiūrėjau, kad daugiausiai įrašų esu parašiusi tada, kai mokiausi Šakiuose. Žinokit, rimtai, tada nebūdavo tokios dienos, kad neturėčiau apie ką parašyti! O tai, kad per tų metų gegužę parašiau 40 įrašų irgi kažką sako. O dabar tai nesąmonė kažkokia.

Baisiai nemėgstu, kai būna taip karšta, o vasarą taigi bus dar karščiau.. Šiandien išėjau į lauką ir jau nesveikata. Tai rytoj niekur neisiu.

Sergu

Turiu baisią slogą, kosulį ir dar šiek tiek temperatūros. Grybų karas.
Šiandien prie pietų stalo tėvai kalbėjosi apie tai, kaip valstybė mus apgaudinėja ir vagia, ir t.t. Tai va, o pokalbio pabaigoje sakė, kad kai baigsiu mokslus, važiuočiau gyventi į užsienį, tuo pačiu ir dirbti, aišku, nes medikai ten reikalingi. Aišku, medikai ir čia reikalingi, bet ergoterapeutų Lietuvoj atseit niekam nereikia. Kur čia reikės, kai visokie dideli ponai turbūt net negirdėję tokio žodžio. Tai va. Ir svarbiausia, kad ten kitur žmonės turi kažkokias gyvenimo garantijas, ko tėvai nemato mūsų šalyje.
Tai ir pradėjau galvoti, kur čia norėčiau išvažiuoti gyventi. Aišku, pirmiausiai į galvą šovė mano mieloji Vokietija. Manau, ten lengvai adaptuočiausi ir dar man būtų faina gyventi. Nors niekad negalvojau, kad noriu išvažiuoti visam laikui, tačiau niekada nesakyk niekada. Ypač kai tėvai taip sako..

Trečia dešimtis

Tai ką, šiandien jau oficialiai įžengiau į penktąją (visai ne, į trečiąją) dešimtį. Susimaišė žodžiai.

Nuotraukoje matote įstabiausią gautą dovaną. Ją gavau nuo mylimiausių grupiokių, nuo tų, kurias dar mėgstu matyti. Tai matot, jų daugiau nei trys ;) Šiaip jau man visos dovanos labai fainos ir kitos net netikėtos. Dar labai smagu, kad gavau iš Karoluko gėlytę ;D Nu jis Ignės brolisdvynys, smagu, kad pasveikino asmeniškai :) Ta proga, kad šiandien visi mane myli, valgėm tortuką.

Šiaip pagalvojau, kad malonu sulaukti sveikinimų. Neaišku, kiek tų žmonių iš tikrųjų atsiminė mano gimtadienį, o ne pamatę ant feisbuko sienos.. Bet ai, vis tiek malonu. Nors smagiausi tie, kurie yra bent kiek ilgesni nei "sveikinu" ar "sveikinu su gimtadieniu". Jo jo, esu išranki ;) Taip turbūt ir susiskaičiuosiu, kurie atsiminė be interneto pagelbėjimo, nes šiemet gavau kaip niekad nemažai fainų ir širdžiai mielų pasveikinimų :)

Dar žinokit labai bijojau, kad lis ir negalėsiu eit su suknele. Vakar kokį tūkstantį kartų patikrinau meteo.lt, bet ten prognozės nesikeitė.. Tai prieš išeidama persirengiau kokius penkis kartus, kol galiausiai vis tiek išėjau su suknele, su viena mintimi galvoje: "Kaip bus, taip bus" :D Nu ir nieko blogo nenutiko, va. Turbūt ir gerai, kad pasiklioviau savo norais. Žinot, jau 20 metų, jau savarankiškėju.. :)

URAAA!

Patekau į galutinį savanorių sąrašą, ir dar į savo svajonių atsakomybę!! Spėkit, kas būsiu. Aha, VALYTOJA!! Omg. Iš visų žmonių tik aš ir dar 5 vaikinai, matyt, pasirodėme verti šios garbės 8-)

Žiobriai

Šį savaitgalį teko apsilankyti Kriūkuose. Vyko dešimtosios Žiobrinės. Jau dešimtosios! Ir žinot, ieškojau dabar senesnių įrašų apie senesnes žiobrines, nes norėjau parodyti, kaip ten viskas vyko anksčiau. Ir ką radau? Nieko. Nebent kokiam džiaugsmingam gimtadienio įraše pasitaikydavo vienas kitas sakinys apie tai. Tai jei norėsit ir netingėsit, tai patys susirasit :D
O šios žiobrinės buvo visiškai kitokios. Pirma: jose nebuvo Justės, kuri dabar žiobriauja Mančesteryje :D Antra: neturėjau šalia bent devynių draugų, kurie būdavo mano nuolatinė palyda. Trečia: neturiu ir firminės nuotraukos, kurioje tie patys žmonės būdavo aš, Laima, Justė ir dar Mildutė. O visi kiti keisdavosi. Šiemet buvau tik su tėveliais ir dėl to buvo kažkaip nei šis, nei tas. Keista, pripažinkit, kad keista :D Šiaip ar taip, sutikau tai, ką ir norėjau sutikti. Ričarduką, savo geriausią Kriūkų klasioką, kuris, pasirodo, gyvena per vieną baraką nuo manęs. Normalu. Paulių, kurio nemačiau du metus :D Ir Lauryną (jį netikėtai, bet supratau, kad faina susitikti :D), savo geriausią Šakių klasioką. O nuo kitų arba pasislėpiau, arba tiesiog jie manęs nematė, nes aš jau nebeegzistuoju jų atmintyje. Džiaugiuosi, nes atsibostų visiems pasakoti, kaip man sekasi - man rodos, virstu mama.. :D
O šiandien (nu jau vakar, velniava, nespėjau parašyti laiku) su Arnuku buvom nuvažiavę pas Virgutį ir pasveikinom jį su jubiliejumi ;D Man patiko, kad jis džiaugėsi dovana ir kad dar neturėjo to daikto nusipirkęs, nors aš juk Mildutės prašiau prižiūrėti, kad nenusipirktų :D
Dabar jau turėčiau eiti miegoti, nes ką žinau. Vėlu. Bet turbūt dar paskaitysiu senus įrašus, tuos pačius seniausius. Jie juokingi ir kai kurie net malonūs prisiminti :D
Ai, įrašą pavadinau žiobrinių garbei, kad kitais metais pagaliau žinočiau, kur ko ieškoti.

kažkaip gal mėgstu velnius

Šiandien buvo smagi diena, nes buvau susitikusi su Linute!! Visus metus, kol esu Kaune, planavom susitikti, bet kada ji beparašydavo, tada aš mokausi.. Tai taip ir nesusitikdavom, tik vieną kartą, gal kokį spalį, netyčia susidūrėm gatvėj. O taip džiaugėmės, kai pasakiau, kad Kaune studijuosiu - va, galvojam, jau dažnai galėsim susitikti. NĖ VELNIO.

Dar šiandien buvau nuėjusi lievai atsiskaityti anglų. Nu bet nesuprantu kodėl, ale ta dėstytoja rašo man 10 išvien. Tai aišku, dėl manęs kad ir 11 tegul rašo, bet jaučiu tokią nesmagią neteisybę prieš kitus. Ai, bet ji visiems pažymį pakelia :D Tai gal tada ir nieko. Esmė yra tame, kad labai nemėgstu, kai mane spaudžia. Ji sako šiandien: "Tikiuosi rytoj iš tavęs sulaukti gero pristatymo". Nu ir tai taip įpareigoja, po velniais :( Geriau jau nieko nesakytų, nes dabar tai jausiu kažkokią nekokią įtampą vien dėl to, kad kažkas kažko labai iš manęs tikisi. Tad teks eit pasimokyt.

Ir paskutinė naujiena - nuo kitų metų būsiu grupės seniūnė. Velnias. Bet man taip nusibodo tas jausmas, kai prieš dėstytojus būna gėda vien dėl to, kad nėra seniūnės ar ji kažko nepadarė.. Tikiuosi, dėl manęs niekam nebus gėda, ir įsivesiu tvarką grupėj, po paraliais :D

777

Koks laimingas įrašas!! Ta prasme, savo skaičiumi.

O man tai irgi sekasi gerai, žinokit. Ši savaitė apylaisvė, ketvirtadienį važiuosiu namučių ir net spėsiu į pirtis ir džakuzes Kretingos SPA centre! ;D Tečio gimtadienio proga. Tai bus smagu, jau laukiu. Dar svajoju, kad atleistų mane nuo kineziologijos egzamino. Nes kineziterapeutus atleido, kam išėjo 9. Man dabar išeina 8,4 kaip aišku.. Bet dar nežinau savarankiško darbo pažymio, tai man belieka naiviai tikėtis ir laukti, o gal dėstytoja pasigailės.. Tokiu atveju būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje.

Dvi dienas iš eilės valgau mamos kotletus, skanias salotas ir einu pabaigti skaityti knygą. Gyvenimas gražėja, nes sesija artėja :) (nors vis dar nknč grupiokų)

with love baby

Šis savaitgalis buvo man kaip mažos atostogos, nes velniop tą paskutinę anglų kalbos paskaitą - nėjau į ją.

Kadangi ketvirtadienį Kėdainiuose vyko konferencija, kurioje mes su Giedre skaitėme pranešimą, tai nusprendžiau pasilikti, kad nereiktų papildomai pinigų leidinėti - dabar buvau nuvežta už dyką. Konferencijoje, beje, sekėsi puikiai! :) Mus su Giedrute labai gyrė, sakė, kad labai gerai pasiruošusios buvom ir kad netgi keista, kad mes tik pirmakursės. Jau radom dėstytoją, kuri norės mus kitais metais vežtis į konferenciją ;D Kadangi jų čia būna devynios galybės. Nu tų konferencijų. Tai va, ir pačioms patiko, kad taip gerai pasisekė, turint omenyje tai, kad pranešimą skaitėme ne sekcijose, o per plenarinį posėdį, t.y. visiems jo dalyviams. Ir dar pačios pirmos. Va.

Penktadienį atvažiavo Arno tėveliai su Ugnyte, tai visą savaitgalį turėjom valgyti daug ir buvo smagu. Šeštadienį pakeliavom po parką. Dendrologinį :D Ir net nukakom į geografinį Lietuvos centrą! Žinokit, mėgstu tokias ekskursijas. Lietuvoj reikia pamatyti kuo daugiau, kad neatrodytum paskui kaip koks latras, kuris nepažįsta savo šalies.

Šeštadienį vainikavo kvaila Eurovizija.

Dabar laukiu, kol grįš Ignytė, gal papasakos naujų bajerių apie žydus ;D Jeigu norit pamatyti, kaip man smagu buvo savaitgalį, tai galit nueit į feisbuką, aišku, ten jau sukroviau nuotraukas ;) Labai buvo liūdna grįžti į Kauną, jau noriu namučių. Tikriausiai liko tik vienas važiavimas namo ir tada jau su visam iš barako, uraaa!!

nėra paskaitų

Žinokit, man dabar dvi dienas nebus paskaitų. Ketvirtadienį jose nedalyvausiu, nes važiuosim į konferenciją Kėdainiuose skaityti pranešimo, o penktadienį nedalyvausiu, nes liksiu Kėdainiuose pas Arną. Tai va, visai gal ir faina.

Rytoj reikia išmokt anatomiją ir tyrimams tiek medžiagos, kad ten tikrai yra pusė egzo. Va, kaip būna smagu, kai nebūna paskaitų.

Ir dar visi nesusitaria, kada laikyti kokius egzus.

GMD 2011

Šiemet ir vėl buvom Gatvės Muzikos Dienoje. Kažkaip pagalvojau, kad būtų įdomu paskaityti buvusių GMD aprašymus, kaip gerai, kad čia juos užfiksavau. Tai va. 2009 metai ir 2010 metai. 2009-ųjų įraše tai fainiausi komentarai, o 2010-ųjų - nuotrauka ir išvis ten apie GMD tik paskutinė pastraipa parašyta :D

Tačiau dabar jaučiu poreikį aptarti 2011-ųjų GMD, kuri kitais metais jau bus tapusi istorija.

Šiais metais pagaliau nukakome į Vilnių! Seniai jau svajojom ten nuvažiuoti, o kadangi šiemet gyvenam arti Vilniaus ir dar važinėjam už pusę kainos traukiniais, tai pagaliaupagaliaupagaliau. Aš nuvykau ankstokai, kadangi norėjau pabūti gera ir pabūti su Arnu, kad nereiktų jam vienam vadalotis. Tai mes maždaug po vienuolikos pradėjom savo klajones. Kai pradėjom eiti, na, tarkim, 11.30, tai neprisėdom iki kokių penkių. Labai smagu. NE. Šiaip jau muzikantų buvo įdomių ir neįdomių, gaila, kad garsių šiemet kaip tyčia nebuvo. Iš žinomesnių grojo tik Poliarizuoti stiklai, kurie atrodė labai juokingai, ir Arbata. Bet ką aš čia.. Kai atvyko Milda ir Virgis, tai mes su Arnu jau buvom apėję vieną ratą (Pilies g. -> Katedros aikštė -> Gedimino pr. -> Vilniaus g. -> Vokiečių g. -> Didžioji g. -> Pilies g. -> ...) tokiu tatai maršrutu. Per dieną nuėjom tokių ratų ne vieną ir ne du :D Vėliau susitikom su Laima ir Saulium. Su jais apėjom kažkelintą ratą. Prie tokių smuikininkių susitikom Svajūnę ir Mildą su Pukelyte :) Dar po to - Viką. O paskui, kai pabuvom truputį su Pauliu ir šakiečiais, su Arnu ėjom pas Andrių pavalgyti. Jis dirba Forto dvare, ar kaip ten vadinasi. Tai žodžiu, tada pirmą kartą atsisėdom :D

Po Andriaus susitikom Inetą su jos draugu Artūru. Va, kiek mes visko susitikom. Buvo įdomu labai, ir smagu. O muzikantų, kaip sakiau, prisižiūrėjom visokių..

Kai pavargom ir VMLS išvažiavo pas Saulių miegoti, tai mes su Arnu dar pavaikščiojom (mm :D) ir važiavom pas Renatą su Gabrielium :) Pas juos turėjom miegoti. Renatos buvau nemačius kokį tūkstantį metų. Tai buvo smagu, pasidarėm valgyti paprastai, bet skaniai, tada ilgai rinkomės filmą, kurį norėtume žiūrėti, aišku, jo taip ir nepažiūrėjom.. Ta proga žiūrėjom poną Byną :D Ir dar Simpsonus :D Smagiai leidom vakarą :)

Naktį užkniso kaimynai ruskiai ir išvis tam bute kažkokios popierinės sienos.

Kitą dieną, ne itin pailsėję, su Arnu išvykom prie Akropolio, kur turėjo vykti Krepšinio širdies akcija. Formavom Krepšinio širdį ir 21 kalba kvietėm žmones į krepšinio čempionatą :D Video galit pamatyti čia. Pažiūrėkit, šiaip fainai atrodo :) Tik visokie durni internetiniai komentatoriai varo, kaip čia viskas lievai, patys sėdėdami išvertę pilvus prieš kompus.

Žodžiu, šiandien grįždami buvom leisgyvoki. Mildutė nufilmavo mūsų itin entuziastingus veidus :D Dabar atsistoju ir linksta kojos, nes per sąnarius jaučiu tik skausmą ir daugiau nieko gero. TAČIAU viską apibendrinus sakau, kad savaitgalis buvo puikus! :)

Baricco Šilkas

Šiandien teko garbė apsilankyti spektaklyje. Apskritai spektaklyje buvau baisiai seniai, o man taip įdomu į juos nuvažiuoti.. O dabar dar ir ne bet koks, o pagal Baricco 'Šilką'! Ar gali būti kas nors nuostabiau?
Taigi. Spektaklyje vaidino tik trys aktoriai ir jis buvo baisiai baricciškas. Labai patiko tai, kad dekoracijos buvo baltos, ir dominavo balta spalva aprangoje, tad emocijos buvo sukurtos ne tik aktorių, bet ir apšvietimo. Taip pat labai patiko, kad spektaklis vyko mažojoje salėje, tai ten viskas taip arti ir aišku, matyti kiekviena aktorių raukšlelė! Dar man patiko aktorė, kuri vaidino žmoną. Ji labai moka keisti nuotaikas, ir taip staigiai.. Ervė Žonkūrą vaidino Gediminas Storpirštis. Kai jį pamačiau ant scenos, atsiminiau, kaip labai mėgau dainą 'Varlė' :D Žodžiu, viskas buvo labai faina.
Mėgstu spektaklius. Štai čia gal įdėsiu dar Baricco citatą, kaip suprantu, apie šį spektaklį:

Visos istorijos turi savo muziką. Šios istorijos muzika balta. Tai svarbu paaiškinti, nes balta muzika yra keista muzika. Ji kartais trikdo. Ji grojama tyliai, pagal ją šokama lėtai. Kai grojama gerai, tada tarsi girdi grojant tylą ir, žvelgiant į tuos, kurie šoka, kurie juda kaip dievai, atrodo, jog jie nejuda. Velniškai keblus dalykas toji balta muzika.. Daugiau pridurti, regis, nėra ko. Gal tik reikėtų patikslinti, kad ši istorija vyksta XIX amžiuje. Vien todėl, kad niekas joje nesitikėtų lėktuvų, skalbimo mašinų ir psichoanalitikų. Jų nėra. Galbūt kitą kartą.

Argi ne Baricciška ir argi ne gražu? :)