Šiandien teko garbė apsilankyti spektaklyje. Apskritai spektaklyje buvau baisiai seniai, o man taip įdomu į juos nuvažiuoti.. O dabar dar ir ne bet koks, o pagal Baricco 'Šilką'! Ar gali būti kas nors nuostabiau?Taigi. Spektaklyje vaidino tik trys aktoriai ir jis buvo baisiai baricciškas. Labai patiko tai, kad dekoracijos buvo baltos, ir dominavo balta spalva aprangoje, tad emocijos buvo sukurtos ne tik aktorių, bet ir apšvietimo. Taip pat labai patiko, kad spektaklis vyko mažojoje salėje, tai ten viskas taip arti ir aišku, matyti kiekviena aktorių raukšlelė! Dar man patiko aktorė, kuri vaidino žmoną. Ji labai moka keisti nuotaikas, ir taip staigiai.. Ervė Žonkūrą vaidino Gediminas Storpirštis. Kai jį pamačiau ant scenos, atsiminiau, kaip labai mėgau dainą 'Varlė' :D Žodžiu, viskas buvo labai faina.
Mėgstu spektaklius. Štai čia gal įdėsiu dar Baricco citatą, kaip suprantu, apie šį spektaklį:
Visos istorijos turi savo muziką. Šios istorijos muzika balta. Tai svarbu paaiškinti, nes balta muzika yra keista muzika. Ji kartais trikdo. Ji grojama tyliai, pagal ją šokama lėtai. Kai grojama gerai, tada tarsi girdi grojant tylą ir, žvelgiant į tuos, kurie šoka, kurie juda kaip dievai, atrodo, jog jie nejuda. Velniškai keblus dalykas toji balta muzika.. Daugiau pridurti, regis, nėra ko. Gal tik reikėtų patikslinti, kad ši istorija vyksta XIX amžiuje. Vien todėl, kad niekas joje nesitikėtų lėktuvų, skalbimo mašinų ir psichoanalitikų. Jų nėra. Galbūt kitą kartą.Argi ne Baricciška ir argi ne gražu? :)
2 komentarai:
Baltai pavydžiu. Vis planavau važiuoti į Vilnių žiūrėti Šilko, bet nieko iš to neišėjo.
manau, kad verta ir į Vilnių ar dar kur nors dėl šito spektaklio važiuoti, nes tikrai labai geras :)
Rašyti komentarą