Žiobriai

Šį savaitgalį teko apsilankyti Kriūkuose. Vyko dešimtosios Žiobrinės. Jau dešimtosios! Ir žinot, ieškojau dabar senesnių įrašų apie senesnes žiobrines, nes norėjau parodyti, kaip ten viskas vyko anksčiau. Ir ką radau? Nieko. Nebent kokiam džiaugsmingam gimtadienio įraše pasitaikydavo vienas kitas sakinys apie tai. Tai jei norėsit ir netingėsit, tai patys susirasit :D
O šios žiobrinės buvo visiškai kitokios. Pirma: jose nebuvo Justės, kuri dabar žiobriauja Mančesteryje :D Antra: neturėjau šalia bent devynių draugų, kurie būdavo mano nuolatinė palyda. Trečia: neturiu ir firminės nuotraukos, kurioje tie patys žmonės būdavo aš, Laima, Justė ir dar Mildutė. O visi kiti keisdavosi. Šiemet buvau tik su tėveliais ir dėl to buvo kažkaip nei šis, nei tas. Keista, pripažinkit, kad keista :D Šiaip ar taip, sutikau tai, ką ir norėjau sutikti. Ričarduką, savo geriausią Kriūkų klasioką, kuris, pasirodo, gyvena per vieną baraką nuo manęs. Normalu. Paulių, kurio nemačiau du metus :D Ir Lauryną (jį netikėtai, bet supratau, kad faina susitikti :D), savo geriausią Šakių klasioką. O nuo kitų arba pasislėpiau, arba tiesiog jie manęs nematė, nes aš jau nebeegzistuoju jų atmintyje. Džiaugiuosi, nes atsibostų visiems pasakoti, kaip man sekasi - man rodos, virstu mama.. :D
O šiandien (nu jau vakar, velniava, nespėjau parašyti laiku) su Arnuku buvom nuvažiavę pas Virgutį ir pasveikinom jį su jubiliejumi ;D Man patiko, kad jis džiaugėsi dovana ir kad dar neturėjo to daikto nusipirkęs, nors aš juk Mildutės prašiau prižiūrėti, kad nenusipirktų :D
Dabar jau turėčiau eiti miegoti, nes ką žinau. Vėlu. Bet turbūt dar paskaitysiu senus įrašus, tuos pačius seniausius. Jie juokingi ir kai kurie net malonūs prisiminti :D
Ai, įrašą pavadinau žiobrinių garbei, kad kitais metais pagaliau žinočiau, kur ko ieškoti.