Kokias dvi valandas vietoj to, kad skaityčiau knygą, skaičiau savo blogą. Labai mėgstu tai daryti. Pamenu, kažkada su Milena kalbėjom, kad būtų puiku, jei blogą išleistų kaip knygą. Manau, ji būtų vertingesnė už visokius byberių šlovės kelius.
Bloge kaskart atrandu tokių dalykų, kuriuos būnu pamiršusi. Tada jie man buvo labai svarbūs ir aš apie tai parašiau. Ir, o dievai, nejaugi aš ir dabar tokia smulkmeniška?? Nors nesiskundžiu - jei nebūčiau taip smulkiai visko aprašiusi, tai dabar nebūtų ko prisiminti. Viską taip gera prisiminti :) Na, aišku, būta ir juodų akimirkų, bet visgi dažniausiai aš iš savo blogelio tik šypsau arba kvatoju ;D Galybė mielų dalykų čia yra užfiksuota, dabar smagu prisiminti :)
Gal ir pasikeičiau kažkiek per tuos metus, kai rašau čia. Kaip sakot?
Beje, liūdniausias dalykas - kad nebėra tiek komentarų. Anksčiau būdavo beveik po kiekvienu įrašu po 6-15 jūsų pasisakymų! Kai kur jie dar linksmesni už patį įrašą ;D Kur viskas dingo? :(
2 komentarai:
O ką aš tau sakau? Rašyk į blogą rašyk į blogą... Po kelių metų liūdėsi ir keiksi save kad nerašei ir nebus ką atsimint
nu kad anksčiau kiek visko turėdavau ką papasakot. o dabar tai nieko. sėdžiu namie, nieko neveikiu, kai būnu kaune tai per studijas irgi nieko nenutinka, nes nesąmonės grupiokai nieko neveikia irgi. :(
Rašyti komentarą