Šiandien buvo svarbi diena mano, kaip ergoterapeutės, praktikoje. Pirmą kartą ėjom pas ligonius ir su jais bendravom. Ne tik bendravom, bet ir matavom sąnarių amplitudes. Mhm škes.
Per praktikos užsiėmimus mokėmės matuoti sąnarių amplitudes su daiktu, kuris vadinamas goniometru (trumpiau vadinu goniu). Įvairių gonių galit pamatyti viršuje esančioje nuotraukoje. Mano tai atrodo kaip matlankis su dviem metalinėm liniuotėm be centimetrų :D Žodžiu. Ir jau praeitą savaitę pasakė, kad eisim pas ligonius. Pas tikrus ligonius, kuriems yra sunku pakelti ar sulenkti ranką ir pan. Tai visi labai bijojom šiandien. Paskirstė mus grupelėmis po tris ir davė po vieną ligonį. Pasakė dėstytoja, ką reikia išmatuoti, nuvedė į skyrių ir suleido į palatas.
Mums teko tokia miela bobutė :) Viską leido daryti (aišku, dėstytoja tokius pacientus ir parinko, o ne tokius, katrie moka daug žodžių iš b, k ir n raidžių), paskui vieną grupiokę net apsikabino, sako "Daktarytės jūs mano" :) Miela tokia senučiukė, sakau. Ji buvo neprigirdinti, tai turėjom truputį garsiau šnekėti, bet nieko tokio. Kitiems irgi pasisekė gerai.
Tai va, pirmoji patirtis tai gera, be abejo. Nors buvo baisu rodant judesį, kad tik netrakšteltų koks sąnariukas, nes jie tokie sustingę, o ir mes įpratę ant sveikų draugų matuoti ir gauti rezultatus tokius, kokie jie ir turi būti.. Bet dabar tai jau žengtas dar vienas žingsnelis link daktarystės :) Man visai patiks.
Per praktikos užsiėmimus mokėmės matuoti sąnarių amplitudes su daiktu, kuris vadinamas goniometru (trumpiau vadinu goniu). Įvairių gonių galit pamatyti viršuje esančioje nuotraukoje. Mano tai atrodo kaip matlankis su dviem metalinėm liniuotėm be centimetrų :D Žodžiu. Ir jau praeitą savaitę pasakė, kad eisim pas ligonius. Pas tikrus ligonius, kuriems yra sunku pakelti ar sulenkti ranką ir pan. Tai visi labai bijojom šiandien. Paskirstė mus grupelėmis po tris ir davė po vieną ligonį. Pasakė dėstytoja, ką reikia išmatuoti, nuvedė į skyrių ir suleido į palatas.
Mums teko tokia miela bobutė :) Viską leido daryti (aišku, dėstytoja tokius pacientus ir parinko, o ne tokius, katrie moka daug žodžių iš b, k ir n raidžių), paskui vieną grupiokę net apsikabino, sako "Daktarytės jūs mano" :) Miela tokia senučiukė, sakau. Ji buvo neprigirdinti, tai turėjom truputį garsiau šnekėti, bet nieko tokio. Kitiems irgi pasisekė gerai.
Tai va, pirmoji patirtis tai gera, be abejo. Nors buvo baisu rodant judesį, kad tik netrakšteltų koks sąnariukas, nes jie tokie sustingę, o ir mes įpratę ant sveikų draugų matuoti ir gauti rezultatus tokius, kokie jie ir turi būti.. Bet dabar tai jau žengtas dar vienas žingsnelis link daktarystės :) Man visai patiks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą