BŪKLĖ

Vakar buvo didžioji diena. Koncerto diena, netgi pasakyčiau.

Eiiiiiina sau! Nemaniau, kad bus TAIP kietai ;D Ir taip maloniai. Ir taip visaip.

Ruoštis pradėjom nuo kitada. Repetuoti į salę negalėjom įeiti, nes ten buvo užimta iki pat šešių, o koncertas septintą. Ne esmė. Linksmybės prasidėjo tada, kai atvažiavo kūlupėniškiai ir kaip kokios žvaigždės atsivežė daugybę aparatūros ;D Kietai atrodė :D Laidų jungimo reikaluose mergos nesimaišė, ir gerai. Nes tų laidų tai buvo daugybė ir būtų nenuostabu, jei kas nors būtų užkliuvęs ir pargriuvęs ;D Apie pusę septynių pradėjo rinktis artimieji ir draugai, bet dar nedaug, tai vyrai ten viską reguliavo ir trampampam.

Prieš pat septynias atidariau muzikos kabineto duris ir norėjau pažiūrėti, ar daug žmonių.. Tai stovėjau tarpdury ir žiopsojau kaip daunelė į DAUGYBĘ NEPAŽĮSTAMŲ žmonių.. ;DD Negalėjau patikėt, tiesą sakant, kad taip yra.

Koncertą pradėjom gal 10-15 minučių vėliau, kaip ir pridera kietoms grupėms ;)))

O tadaa.. Pirmos dvi dainos ir dar Ufonautai buvo sunku. O paskui kuo toliau, tuo geriau. Kas buvo nuostabu:

* vieną dainą publika prašė pakartoti!

* koncerto pabaigoje visi mums plojo atsistoję!

* tiek gėlių nesam gavę per jokią šventę!

Dėl ko bijojau, tai dėl Karvyčio. Konkrečiai - dėl to, kad nelabai moku atsistojusi groti su Rolandu :D Bet sugrojom ir šita daina yra neatskiriama nuo BŪKLĖS :) Ir dar niekad taip gerai per koncertą nebuvom jos atlikę ;D Ralio ralio ralio.

Ką aš galėčiau apie visa tai pasakyti. Jautėmės tikrai kaip žvaigždutės :) Visi MUS gerbė, palaikė ir atėjo pasiklausyti, kaip MES dainuojam. Net neatrodo, kad viskas buvo vakar. Tik vakar! Bet kas teisybė, tai ne melas - šitą dieną pamiršiu NIEKADA.