Netikėtumai

Kai neturiu ką veikti, tai mėgstu keitinėti blogo šablonus. Net keista, kai pagalvoji, kad su vienu esu išbuvusi daugiau nei metus ir net tada man buvo baisiai gaila jį pasikeisti.. Nu va. O dabar dar pabūsiu pilkesnė, žiemos proga. Kai jau labai norėsiu pavasario, tai ir šauksiuosi jo savo blogo išvaizda.
Šį savaitgalį visai netikėtai grįžau namo. Turėjau grįžti tik pirmadienį, o visą šį laiką nuo ketvirtadienio iki tada prabūti pas Arną Kėdainiuose. Taip jau nutiko, kad paskambino tetis ir paklausė, ar nenorėčiau važiuoti namo. Tai ir grįžom abu su Arnu. Pagalvojom, kad vis tiek nieko nebūtume nuveikę, o dabar dar ir parvažiavau už dyką. Gerumas tas gyvenimas (primena kompoziciją su skaitovais).

Galėčiau per dieną skaityti knygą, ką mielai ir padaryčiau. Bet kažkaip tingiu. Net norisi nieko neveikti, nors paskutines dvi savaites ir bendrabuty beveik tą dariau :D Bet va rytoj tai jau gal ir paskaitysiu. Vėl pradėjau Baricco City skaityti. Ji man žinot, pirmą kartą pasirodė visai neįdomi. Bet tai viskas dėl to, kad dar nebuvau susipažinusi su Baricco stiliumi. Šilke jis rašė visai normaliai, o kai paskui paimi tokią pezalynę, kur sakinys užima daugiau nei puslapį, tai kur čia gali patikt.. ;DD Bet dabar jau net vieną skyrių perskaičius jaučiu palaimą.. :) Norėčiau sutikti daug Baricco fanų ir tada su jais kalbėtis apie jo knygas. Ot faina būtų.