Hanzel und Gretyl.

Kai tavo namuose sienomis ima šmirinėti pelės kaskadininkės, nori nenori pradedi galvoti, kad kažkas čia visgi ne taip. Na gerai, pelė buvo tik viena, bet galbūt kažkur jų yra ir daugiau. Jos sudaro savo bendruomenes, sąjungą, panašiai kaip ES, o mes, paprasti mirtingieji, apie tai net nežinom. Gėda. Gali būti, kad dėl visko kalti rūgštieji lietūs. Jie prasiskverbė keliems milijardams kvailelių į smegenų pluoštą ir dabar ten viską gramdo savo sudėtingais cheminiais pirštukais.

Kita vertus, Lietuvoje žiema būna. Tai konstatavo didžiai gerbiamas ir nepakartojamas orų mergaitė Naglis Šulija. Jei būna žiema, dažniausiai būna ir sniego. Verta tikėtis, kad sniegas iškrenta tik su nedidele švino priemaiša, nusispinduliavusia į dangaus aukštybes iš mūsų sovietinių laikų namų stogų. Nuo švino, beje, mes tampame agresyvūs. Tai žinant būtų galima teigti, kad Hitleris švininiais samčiais kabino švino sriubą su švininiais makaronais, užsigerdamas švino sunka.. Deja. Trumpoje jo biografijoje šio fakto nėra. Tokie dalykai vadinasi: „Istorija tai nutyli“. Ir valio.

Hm. O gal ir pelytės kaskadininkės švino prisirijo? Arba paprasčiausio LSD, nuo kurio joms rodosi, kad jos - žmonės vorai. Kaip kitaip paaiškinti tą faktą, kad pelės laksto sienomis? Na, tiek to. Palikime tai išsiaiškinti ateiviams.

Šios savaitės santrauka:

- jau pirmadienį užfiksuotos dvi naktys su Slavikais ir/arba Slavikų žmonėmis;

- daug (ne)mąstymo matematikos srityje;

- šaliko ilginimas;

- tečio susitikimas su mokytojais;

- vaikščiojimas namie apsirengus rožiniais rūbais;

- pelytės šermenys;

- streikas;

- streikavimas prieš streiką;

- rytinis pasivaikščiojimas po miestą.

O šiaip tai, kaip sakė gerb. Eglė, „viskas knisa išskyrus myžalus“.