Gyvenu gerai, gal kartais net per gerai. Smagu, kad mane jau priėmė į šeimą, kaskart TEN jaučiuosi vis labiau namuose. Šiandien mažajai sesutei buvo liūdesys, turėjau misiją ją slapta prižiūrėti ir linksminti. Pavyko, nors vėliau ji sužinojo gerą naujieną ir viskas grįžo į linksmio vėžes, jes.
Vakar kepėm paragą su obuoliais iš Garškos sodo, mums užaugo smegenys ir protingi esam kaip niekas kitas. Ne. Tik pirma sakinio dalis yra ne melas.
Šiandien važiavom dainuoti į Jokūbavą. Buvom išsiskiriantys iš minios ne tik savo grožiu, profesionalumu, tobulumu, bet ir amžiumi. Ir dar gražiu dainavimu :D Gavom dar porą pasiūlymų koncertuoti. Vieno atsisakėm, kitą priėmėm. Balandžio 24 d. Kartenoj. Jau dabar matau, kaip bus linksma. Ypač jei po koncerto gausim cepelinų pas Andrių ;D O šiandien grįžę iš gastrolių ėjom su Agne, Aušra ir Mokytoja į retrinę pagerti arbatos, nors taip gavosi, kad niekas jos negėrė :D Bet cepelinai ten vis tiek skaniausi.
Važiuojant iš koncerto buvo labai nelinksma. Ne, nu šiaip tai buvo linksma, bet mes su Agne esam kloikų kloikos.. Nes kai visi nuostabiai dainuoja, reikia apsiverkti. Ir žiūrint vienai į kitą tikrai nėra labai lengva nusiraminti. Slėpėmės po kepurėm, po kapišonais, po šalikais.. Labai daug pastangų kainavo, kad nieks nepamatytų mūsų. Nu bet pasakykit. Argi galima nesusigraudint, kai netrukus reikės palikti tokius nuostabius žmones ir tokias puikias linksmybes? Eina šikt jie visi, nekenčiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą