Pavasaris vyksta, su visais savo oro (ne)malonumais. Šeštadienį buvo žiauriai geras oras, ir buvo be galo geras jausmas pagaliau į lauką išeiti ne su žieminiu paltu. Betrūksta batų. Prakeiktieji, pasirodykit man!!
Bet į mane vis tiek skverbiasi pavasarinis liūdesys. Sako, kad depresija dažnesnė rudenį ar žiemą, kai prastas oras ir viskas aplink tamsėja, o man atvirkščiai. Aišku, dar nesirašau į depresantų gretas, daug dar kelio nueiti reiktų, kad galėčiau, ir tikrai nėra taip žiauru kaip buvo pernai, kai norėjosi dėl kiekvieno menkniekio verkti arba tik sėdėti ir žiūrėti į sieną. Labai nenorėčiau, kad tai pasikartotų, bet jau dabar man pamažu dingsta motyvacija mokytis. O iki egzaminų liko tik mėnuo. Kažką reikia daryt, ane? Visą savaitgalį praleidau super neproduktyviai, na, nebent tik paskutines kelias sekmadienio valandas. O šiaip tai sėdėjau prie kompo ir tiek. Net tingiu ruoštis svarbiam koliui (visi jie pas mus svarbūs, bet šitas svarbesnis už kitus). Aišku, mokiausi, kur čia dingsi nepasimokęs. Bet be galo sunku tai daryti, kai nėra motyvacijos. Meluoju. Motyvacija kažkur giliai slypi, bet tikrai kol kas nesiruošia išlįsti.
1 komentaras:
Oi, mieloji, ne tau vienai motyvacijos trūkumas. Man įskaita lietuvių balandžio 2 dieną, reikia kalbą rašytis, o aš atsisėdu ir minčių nėra, tingiu rašyt, nes žinau, kad ilgai sėdėt reikės. Ir šiaip, visais įmanomais būdais stengiuosi atsimazint nuo mokymosi. O man juk irgi egzai ant nosies :)
Rašyti komentarą