Karklė 2013

Karklės festivalyje pirmą kartą buvau praeitais metais. Šiais metais su Kristina nusprendėm pakartoti trijų dienų tūsą, juolab kad ir grupės šiemet buvo labai geros (ir pernai, ir visada).

Mums festas prasidėjo rugpjūčio 16 d. Dar žygiuodamos link įėjimo svarstėm, kokios spalvos bus šių metų apyrankės. Aš sakiau, kad rožinės, Kristina - kad žydros. Laimėjom abi! Mes gavom fainas žydras 8) O tie, kurie turėjo ir bilietą nakvynei - rožines. Vos tik įėjus į festivalio teritoriją ant tvoros pamačiau pritaisytą lapą su užrašu GRAŽULIO PROSPEKTAS. Tai ir buvo mūsų pirmoji festo nuotrauka, norėjom nusifotografuoti, kol dar nenuplėšė niekas to lapo. Vėliau paaiškėjo, kad šis užrašas visiems buvo toks svarbus, kad net ir paskutinę dieną kabėjo nė kiek nepakitęs.
Šiemet visi mūsų laukiamiausi atlikėjai turėjo pasirodyti pagrindinėje scenoje, todėl vos tik atėjusios užsiėmėm vietą prie tvoros (na, skiriančios sceną ir klausytojus). Ir prasėdėjom ten iki tamsos. Ir pirmą, ir antrą dieną. Pirmą dieną supratom, kad net nepamatėm, kas kitur vyksta, kaip apskritai atrodo visa teritorija. Bet kam tai gali būti svarbu, kai iš arti pamatai tai, ko labiausiai lauki :)

Liūdni slibinai

Pirmąją dieną mūsų „vinis“ buvo Liūdni slibinai. Grupė, į kurią gali žiūrėti ir žiūrėti, niekad neatsibosta. Ir greičiau jau išleistų trečią albumą, nes turi daugybę fainų naujų dainų!
Po Slibinų turėjo groti Sindikatas. Tai su Moliūgu sėkmingai laikėm tvorą, tačiau kai tik prasidėjo koncertas, pradėjo grūstis visokie girti bernai, tai mes pasidavėm :( Ir pasirodo, kad dar geriau buvo, nes viską matėm ir iš antros eilės, ir joje buvo daugiau vietos, niekas netrynė šonų ir buvo faina. Nors ir nesu Sindikato fanė ir niekad specialiai neklausiau jų, bet tikrai, kai pamatai gyvai - viskas kitaip. Buvo žiauriai fainai!
Ir kadangi po Sindikato turėjo pasirodyti Sel'as, tai mes išėjom į mašiną pavalgyti. Bet kadangi per jo koncą buvo daug garso (ir šviesų), vis tiek girdėjosi, kaip dainuoja :( Nors mes vis tiek geriau praleidom laiką!

Šiaip tą vakarą turėjom daug laisvo laiko, nes rock klube tik 12 val. turėjo groti Road Kill'ai. Bet vis tiek ištempiau Moliūgieną iš mašinos anksčiau. Nuėjom prie jūros kokiai minutei ir tada sustojom paklausyti King Charles. Moliūgs sakė, kad klausysim, jeigu neužmigsim per jo muziką. Tai žinau, kad ji gailisi tokių žodžių. Nes King Charles buvo geriausias Karklės atradimas!

King Charles

Jų muzika tokia faina! Groja biški regio, indie, rock.. Taip nuostabiai, aaa! Asmeniškai man, šitas pasirodymas buvo geriausias vakaro tūsas.

Antrą dieną turėjo būti mūsų darbymetis prie tvoros, again. Atvažiavom į Poliarizuotus stiklus. Neskubėjom į juos per daug, bet vis tiek dar spėjom gal 4 dainas paklausyt - net gaila, kad nevažiavom anksčiau. Stiklų klausėsi visai nemažai žmonių, visi taip gerai nusiteikę, šoko ir dainavo (sun)
Po Stiklų beveik visi išsiskirstė, tai mes su Kristina nuėjom užsiimti pozicijos prie tvoros. Atsistojom ties centru ir buvom pasiryžusios kovoti iki mirties dėl savo vietos.

Bix

Taip pamatėm Bix'us. Nežinojau per daug jų dainų, bet buvo labai faina, prisišokom. Prie Moliūgo stovėjo keistos merginos, kurios vos neužmigo per jų koncertą. HOW IS THAT POSSIBLE?! Vėliau paaiškėjo, kad jos suomės. Bet vis tiek truputį keista, kai visi taškosi stovėti su ausų kamštukais ir net nepajudėti. Tai kas, kad nesupranti kalbos, bet argi muzika nėra universali kalba?
Ir štai po Bix'ų prie tvoros liko daugiau žmonių. Prie mūsų stovėjo toks vaikinas, kuris užkalbino - sužinojom, kad jis yra The Rasmus fanas iki kaulų smegenų. Net turi tokią tatuiruotę kaip Lauri! Ir toks nuoširdus, matosi, kad jam tikrai patinka ta grupė, domisi ir yra pamišęs dėl jų. Todėl labai bijojau, kad kokie nors agresyvūs nenustumtų jo per koncertą toliau. Na, bet dar reikėjo atlaikyti Antį.

Antis

Anties dainų žinojau dar mažiau nei Bix'ų :D Bet buvo žiauriai gerai! :o Kaušpėdas per tą laiką (koncertavo gal apie pusantros valandos) pakeitė keturis kostiumus: iš pradžių pasirodė su kailiniais, kuriuose buvo daug raudonų ir baltų lempučių, po to su tuo kostiumu, kuris matomas nuotraukoje, po to apsirengė baltą blizgantį fraką ir galiausiai, kai išėjo padainuoti senų hitų, atėjo su paprasčiausiais baltais marškiniais. Bene labiausiai patiko Kaušpėdo artistiškumas. Grupę įdomu ne tik klausyti, bet ir stebėti. Tiesa, suomės - vis dar su ausų kamštukais.
Ir tram pam pam. Po Anties atėjo nekantrus laukimo metas, kuomet buvo būtina žūtbūt išlaikyti puikias pozicijas prie tvoros. Nes turėjo groti mano mylimiausia vaikystės grupė - The Rasmus! Ten sėdėdama netikėjau, kad juos jau pamatysiu. Mūsų draugas fanas tuoj pat prisakė mums trims stovėti susispaudus ir nieko neįsileisti, nes aišku, kad bus tokių, kurie norės prasibrauti į priekį. Ir jis buvo teisus - likus gal 20-čiai minučių atėjo kažkokia pora, mergina perbraukė Kristinai per pečius su nagais ir paklausė, ar galėtų leisti ją prie tvoros. NE. Tada po kelių minučių atėjo prie to fano, kurio vardo taip ir nesužinojom, bet jis pasakė, kad čia nėra vietos. Dar viena mergina draugiškai pasakė, kad mes stovim jau keturias valandas ir laukiam, todėl būtų nesąžininga įlindinėti. Visa laimė, kad ta porelė buvo draugiškai nusiteikusi. Tuomet jie atsistojo už manęs, paklausė, ar galės įsikibti man į šonus, kai šokinės, ir laikė mūsų užnugarį. Jie taip pat nieko nebeprileido, tad mes su Moliūgiena buvom saugios viso koncerto metu. Geriau negalėjom net įsivaizduoti! Jau mąstėm, kaip būsim pritrintos į tvorą, bet nieko panašaus nenutiko 8)

PAGALIAU!

Aišku, Rasmusai yra kieta grupė, todėl jie vėlavo 15 minučių. Bet viską jiems atleisti galima tuoj pat, vos tik pamatai išėjusius į sceną!.. OMG. Netikėjau, kad taip įsimylėsiu juos iš naujo. Niekas nebepajėgė nukonkuruoti jų, niekas.
O kas labiausiai užbūrė, tai Lauri. O džyz, nežinau kito tokio mielumo atlikėjo. Jis tik vienu centimetru už mane didesnis, tai tas mažumas padaro jį super duper triple mielu. Juodos akys tik laksto, o šypsenėlė.. Ahhh. Neina nupasakoti, nes reikia pamatyti. Žodžiu, Rasmusai forever&ever. Tiesa, vidury koncerto atsiminiau, kad kai vaikystėj juos labai labai mėgau (nu ok, gal ankstyvoj paauglystėj), tai sakiau, kad jeigu kada pakliūsiu į jų koncertą, tai po to jau galėsiu ramiai mirt. O dabar sakau, kad ne, jei pamačiau vieną kartą, tai stengsiuosi ir dar kartą pamatyt, nes užbūrė amžiams.

Nuostabu yra įsimylėti grupę iš naujo. Ir prarėkti visą balsą, ir nušokinėti visas kojas, ir nusipurtyti visą kaklą. NUO-STA-BU!

Mano mėstamiausia Rasmusų daina ^
Tą vakarą dar dasimušiau rock klube, kur grojo Wozu. Pirmą kartą apie tokius girdėjau, ir nežinau, iš kur dar įgavau jėgų per juos šokinėti ir purtyti galvą \m/ Buvo gerai.

Paskutinę dieną vainikavo mano ir Kristinos miailė - Andrius. Tą dieną mums jau skaudėjo viską, ką įmanoma skaudėt, buvom netekusios balsų, bet susirinkom iš anksto pasigamintus plakatus ir išvažiavom užbaigti festivalio.

Andrius buvo tobulas. Kaip visada. Jeigu jo balsą eitų įrašyti į navigacinę, tai specialiai važiuočiau ne ten, kur rodo, kad jis galėtų kuo daugiau šnekėti. Bene labiausiai noriu pasidžiaugti minia, kuri atėjo paklausyti tobulos muzikos, vietoj to, kad trepsėtų beach stage, kuris net nesugebėjo pritylinti savo bumčikų koncerto metu.

Andrius ir Sigitas buvo geriausias festivalio užbaigimas, todėl Karklę užskaitau 120%. Jau pradedu laukti kitų metų, kitų staigmenų ir kitų nuostabių atlikėjų.