Trauma.

Per dvi dienas sutraumavau savo psichiką.

Antradienį vakare pabaigiau skaityti tikrai labai baisią knygą. Edmundo Malūko „Šiukšlyno žmonės“. Tikiuosi, niekas nesumąstys pagal tą knygą sukurti filmo, nes tada tai jau visai man reikėtų gerti vaistus nuo nervų :D

Trečiadienį per etiką pažiūrėjom dar baisesnį už tą knygą filmą „Pykšt pokšt - tu negyvas“. Pusė klasės apsibliovė ir po to filmo man spaudė galvą. Tikrai labai sukrėtė, pasižadėjau iš nieko nesityčioti. Mat filmas yra apie patyčias. Bet apskritai tai jį tikrai verta žiūrėti, tikrai. Štai trumpas jo aprašymas iš www.eliksyras.lt:

Jis nusprendė kovoti su savo kankintojais mokykloje. Kovoti žodžiais. “Vaikai gali būti baisiausi kietaširdžiai. Antgamtiškai žiaurūs.” Buvusio pavyzdingo mokinio Trevoro Adamso žodžiai atspindi jo patyrimus Riverveilo vidurinėje mokykloje. Jis tapo tokių traumuojamų priekabiavimų auka, kad tai netgi privertė jį pagrasinti susprogdinti futbolo komandą. Jo išsigelbėjimas - teatro mokytojas ponas Dankanas. Pastarasis pasiūlo Trevorui imtis pagrindinio vaidmens mokyklos pjesėje drauge su kita žavia žvaigžde Džene Dalkvist.
Abu - mokytojas ir jo draugė norinti būti mergina - stengiasi padėti Trevorui neišklysti iš kelio. Tačiau sumanymas statyti pjesę rizikingas: išsigandę niūraus pjesės siužeto apie vaikų žudiką, o ir prisimindami audringą Trevoro praeitį, mokinių tėvai stengiasi pastatymą sužlugdyti. Jei tėvams pavyks, Trevoro balsas liks neišgirstas. O tai jau gali būti priežastis susprogdinti žmogiškąją uždelsto veikimo bombą.