Sėdžiu ir galvoju, kuo čia dar užsiėmus, kad tik nereiktų eiti tvarkyti kambarių.
Skauda galvą, noriu miego, nekenčiu tokių dienų kaip ši, repeticijų miesto renginiuose ir pačių renginių, kurie yra traaagiški su tragiškom patriotinėm šlovinančiom savo miestą dainom. Gerai bent tiek, kad Ugnytė jau visai mano draugė, kad kai dainuojam stoviu tarp Viliaus ir Gvido, kad Vilius jau supranta mūsų bajerius ir kad turiu UNO, kuris išgelbsti, kai nebūna ką veikti.
Vakar labai supykom ant kvietėjų į koncertus ir daugiau niekad nesutiksim dainuoti parodos atidaryme, nes čia tik pasišaipymas iš žmonių. Nors po to jau buvo smagu ir dar kaip smagu :D O likus Agnei irgi buvo smagu.
Jau turbūt atvažiavo Milda, ir Virgiui smagu, o aš vis dėlto einu tvarkytis tų nelemtų mėšlynų, nes jau tuoj neišbrisim per katės plaukus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą