vėl nesugalvoju pavadinimo

Įsikvėpiau čia parašyti.

Ar todėl, kad pavasaris, nors už lango dar pusnynai, ar todėl, kad paskaičiau kitų blogus, ar dar kažkodėl. Aa, apie pusnynus truputį meluoju. Na, taip, manasis žolės lopinėlis kiemo vidury dabar glūdi kažkur giliai ir nykštukai turbūt ten verdasi arbatą, bet pasižiūrėjus pro virtuvės langą matau nemažai žolytės! Ji dar tokia suvargusi.. Bet vis tiek žolytė! Čia jums ne šuns papas. Ir aš iš tikrųjų džiaugiuosi pagaliau atėjusiu pavasariu, nors ir saulė ryte važiuojant į mokyklą spigina į akis, nors ir žinau, kad reikia džiaugtis žiema, kad atvažiuotų Mildutė (bet kadangi ji ir taip atvažiuos, tai nakui ta žiema). Pavasarį visą gyvenimą mėgau ir mėgsiu labiausiai.

Galiu pasigirti, kad šiandien perskaičiau knygą, todėl dabar iš 1001 knygos liko perskaityti dar mažiau. Tiksliai nežinau, kiek. Devynisšimtusaštuomkažkiek. Vaikų žaidimai.

Rytoj dainuosim parodos atidaryme, mūsų tikriausiai niekas ir nesiklausys, būsim tik fonas, o tai nėra taip jau blogai. O gal.. O gal rytoj atvažiuos Agnė ir mes jaukiai sėdėsim spintoj, nors ir kambaryje mums niekas netrukdytų!

Rytoj paskutinė diena mokykloj prieš ilgąjį savaitgalį.

Nykštukas viršuje karutyje veža kalną arbatos su bergamotu, kad nesušaltų po pusnim.