B. [išsiliejau]

O man iškilo toks klausimas. Apie žmones. Ir apie jų būdą.

Kodėl yra tokių žmonių, kurie viską gadina jau vien savo buvimu? Pažįstam mes tokią panelę B., kuri būtent taip ir elgiasi. O jei dar būna pakenčiama, būtinai pasistengia taip, kad jokio pakantumo nebeliktų. Ir kodėl tokie žmonės nesupranta užuominų apie jų bjaurų būdą? Sakai į akis [nes sako, kad už akių varyt negražu], bet tai vis tiek kaip į sieną. Akys = siena? Įdomu. Ir tikrai nereikia vaidint, kad turi tokį telefoną, kokį turi kas penktas, ir tuo labiau nereikia demonstruoti, kaip tu moki juo šnekėti. Ir žodžiai „rupūže tu!“ telefonui visiškai netinkami. Nes tai juk telefonas, o ne rupūžė. O paskui. „Būk gerutė, paskolink pakrovėją“. Pirmiausia išmokime šnekėti lietuviškai. Pakrovėjo nesinešioju, žmogus man būtų tikria per sunkus. Bet kadangi aš visada būnu per gera, tai „aha, gerai“. Ir kam to reikia? Būčiau pasakius, kad neturiu ir nerūpėtų. Bet ne, kur tau! Fū. Be to. Visi varymai ant vokiečių.. Kam taip elgtis? Tikiuosi, kad ir jie ant B. taip varo:] Ir gaila man tos vokietės, kuri gyveno pas ją;> Nes visada susiraukusių naglų snukių aš nemėgstu.

Ir išvis. Dabar kai išsiliejau, daug geriau;D Ir kai pagalvoji, kad nematysi visą vasarą, o gal ir mokykloj retai susitiksi, tai visai gerai xDD