Grįžau. ~ Dainų šventė.

Sveiki. Grįžau. Pagaliau:) Po ilgo laiko tarpo..;>> Dabar šis daiktas vėl bus gyvas:) Pažadu;D O įspūdžių tai iki smakro..;>> Pirmiausi bus iš dainų šventės.

~~~

Buvo išvykta į sostinę penktadienį. Išvažiuojant mus išlydėjo meras ir Vladas:) Važiavom. Atvykom į tą patį narkonamų rajonėlį, į tą pačią Vingio vidurinę. Tie patys tualetai be durų, ta pati valgykla su nevalgomu maistu..(: Viskas kaip ir buvo. Įsiruošėm. Klases paskirstėm taip: „senos aušrinės“ ir „naujos aušrinės“. Labai gerai;D Po pietų ėjom tuo pačiu miškeliu į Vingio parką:) Buvo repeticija..;D Repetavom, pavargom, bet viskas vis tiek labai gerai. Dainų šventė toks jau dalykas - kad ir kaip negera būtų, vis tiek bus be galo smagu;> Na, šitai lemta suprasti tik pabuvojusiems ten:) Taigi. Jau pirmąją dieną mano abi batų poros buvo šlaput šlaputėlės. Neblogai..;> Vakare susitikau Mildutę:) Kadangi Šakių r. gyveno toj mokykloj, tai ne tik Mildutė, bet ir visa kapela buvo ten;D Taip susitikau su ponu Einaru [direktorius]. Sporto salėje, kurioje byra tinkas nuo lubų, šnekėjome ir su Pauliu:] Taip pat mačiau savo naująjį bičiuliškąjį draugiškąjį Tautvydą;D Ir daug kitų. O vakare prasidėjo tikrosios linksmybės. Čirpokas [kapela] linksmino vaikučius linksmais armonikos ritmais. Buvo tikrai linksma ir karšta, nes šokti koridoriuj tai čia tau ne juokas;D Bet buvo tikrai gaila, kai jie baigė grot. Nes vakarai skirti linksmybėms:) O naktį buvo užmigta nežinau kada. Nes mergaitės triukšmavo ir jau beveik užsnūdus vėl įjungdavo šviesą. Supykau, šaukiau, kitą dieną juokėsi. Bet nepasidaviau:)

Šeštadienį nusiplovėm nuo repeticijos. Bet tik vienos. Ir sakė mokytojas, kad niekam nesakytume. Ir kai akordeono mokytoja paklausė, kodėl aš ne repeticijoj, pasakiau, kad skauda gerklę, užkimus ir išvis mes likom tik dviese. O visi kiti.. Akropely:D Paprasčiausiai tą dieną klaikiai lijo be sustojimo. O aš turėjau šlapius ir labai šlapius batus. Tad kur eit? Beliko tik sėdėti mokykloj ir laukti pietų:) Kurie buvo visai skanūs, sotūs, ir negražiai pasielgėm nesuvalgydami visko;D Bet netilpo. Keine Platz in meinem Bauch. Ėjom užtat į kitą repeticiją ir sąžiningai viską atidainavau:) Buvo smagu. Ir tada iš tikrųjų užkimau:D Bet tokia dalia:) Tiesiai iš repeticijos vykau pas.. Laimą!:]] Fabijoniškės tai tau ne narkomanų rajonėlis;D Ir šilta lova, ir šiltas skanus maistas, ir sausi batai ir ir ir.. Ir dar katinas, kurio ūsai mano talismanas;) Buvau klaikiai pavargusi. Apie pirmą valandą Laima nuėjo praustis ir sakė, kad buvo duše daugiausiai 7 min., per kurias aš jau kietai įmigau:D Bet užtat puikiai pailsėjau;)

Sekmadienį atėjo ta toji pačioji diena..:) Dainos, dainos, dainos. Susitikau su savo choriuku Akropely. Džiugu:) Važiavome namo. T.y. į mokyklą;D Bet tai jau buvo tapę namais. Per tą trumpą laiką:) Grįžę laukėm šventės:) Bent jau aš tai tikrai laukiau. Ir žinojau, kad bus smagu smagu. Lijo, aišku, bet mes žygiavom į parką su savo celofanais ir skaduodamos skanduotę apie Valdą Adamkų;D Kuri, beje, daug ką pralinksmino. [sumanytoja Milena] Taip pat su Ren plojome ponaičiams kareivukams:) Arba nežinau, kas jie tokie. Bet gražūs ir uniformuoti [dėl to ir gražūs] ;D Jie šypsojosi, galbūt juokėsi, vienas parodė beveik hipišką ženklą:) Žodžiu, mes kaip visada pralinksminom žmones;D Nuėję į Vingį mes stovėjome už estrados daugiau nei valandą..;>> Sušalau, sušlapau, bet buvau laiminga, nes dainos atpirko viską;) Buvo nuostabu. Daug skarelių [geltonų, žalių, raudonų], daug žmonių, daug balsų, daug garso, daug vienybės ir visko daug:) O daugiausia džiaugsmo, kad tneka būti tokiame renginyje ir jau nebe pirmą kartą..(: