Prie skaitomų įtraukiau Agnės blogą.

Sušikta diena. Užknisu pati save, tai taip ir gaunasi, kad užknisa kiti. Visokie nejuokingi klausimai, mokytojų komentarai ir išvis. Nu sori. Šiandien buvau emogirl. Geras dalykas: trečiadienį jau važiuosiu į Klaipėdą. Ir bus juokinga, jei labai čia visiems girsiuosi ir nenuvažiuosiu. Arba juokinga nebus, nes nuo vakar man nelabai kas juokinga. Nebent sesers ir brolio pokalbis, kuris visgi nėra juokingas, kai pagalvoji. Einu pabandyt daryt kokias nors skaidres, kad mokytoja taip nepyktų, kad visko nepadariau. Ir dar tikiuosi, kad spėsiu trečiadienį grįžt į vokiečių, nes jei ne, tai man bus nurauta galva ir šiaip bijosiu eit į pamoką. Dw, gelbėkit mane kas nors.. Nežinau, su kuo pasikalbėt. Reikia tokio žmogaus, kuris manęs nesmerktų ir nemoralizuotų, o tiesiog paklausytų ir apkabintų. Nes šiandien jau nedaug trūko iki ašarų.