Vakar teko pabuvoti nelinksmai.
Atsidūriau jūroje, pilnoje skausmo perkreiptų veidų, juodai apsirengusių siluetų, baltų gėlių, ašarų, dūsavimų ir žvakių šviesos. Baisu. Tikrai baisu. Tokiuose baisiuose šermenyse dar nebuvau buvusi. Net pati apsiverkiau. Garbės žodis. Nors ir nepažinojau jo, - tik žinojau, kad toks yra - bet man vis tiek pasidarė labai graudu.
Šiandien gatve plaukė minia žmonių, nešinų gėlėmis. Baisu. Na, ta prasme, kad taip nutiko.. Niekaip nesuprantu, koks turi būti žmogus, kad galėtum taip žiauriai nužudyti. Man nesuvokiama. O suvokti gal ir nenoriu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą