Metai.

Eina gdjgndg tas Donelaitis su visais savo Metais. Fūūū! Liepė skaityt. Gerai, kad tik iš mažųjų knygučių, bet vis tiek. Nervina mane tas kūrinys ir amžinai priveda iki ašarų. Nu nes labai nervina. Bent lietuviškai būtų parašyta.. Bet nee, kur tau. Kažkokia ateivių kalba, pavyzdžiui, „vei kapė bėi tė“ arba „kad man skvieruot pons amtsrots urdelį siuntė“. O taip, vienas džiaugsmas skaityt tokias tragedijas.

Iš linksmesnės operos: ir vėl nerašėm chemijos. Mokytoja buvo susinervinusi dėl tokių baibokų, kuriuos reikia karpyti ir klijuoti ant langų. Tai liepė mums karpyti. Buvo labai smagu ;D Kai viską padirbom, mokytoja mums davė po pusę Nomedos saldainio (būtų davusi ir visą, bet neužteko mums :D) ir dar po gabalėlį torto. Trečiadienį rašom. Ketvirtadienį - arbatėlė.

Šiandien pirma žiemos diena, pirma advento diena ir keturi mėnesiai. Uch.

Įdomu, kaip sekasi Mildutei.