Grįžau.

Sveiki:]]

Lietuva. Lietuva. Grįžau:D Gyva sveika;] Ir namai gyvi sveiki;D Tiesa, manasis kambarys kiek apverstas, nes jame visą savaitę karaliavo brolis..;>> Nieko kito ir nebuvo galima tikėtis xD Truputėlis apie kelionę;]

Išvažiavom penktadienį 10.00 val. [čia teoriškai, šiaip tai truputį anksčiau;D] Iš pat ryto šiaip važiavom į mokyklą, pasidėjom daiktus į autobusą ir ėjom į miestą:) Man patinka, kad jis būna toks apmiręs bent jau iki pusės devynių. O nuo devynių jau pamažu ima viskas virti;> Kalbu apie tą pėsčiųjų gatvę, kurią mes trynėme visą savaitę;D Supomės;] Ant tokių daiktų. Įdėsiu čia nuotrauką, kad aiškiau būtų. Toj vietoj buvom gal apie pusvalandį:] Niekur nesinorėjo eiti. Juolab, kad neikur ir nebūtume nuėję. Pasidarėme nuotraukyčių;> O pusę 10 jau buvome prie autobuso. Šiaip buvo keista atsisveikinti, nes dar nenorėjau išvažiuoti. Buvo tikrai labai smagu. Tačiau viskas baigiasi. Ką padarysi:) Tad. Atsisveikinome su vokiečiais. Išvažiuodami mojavome, o jie darė bangą;] [čia yra to video] O autobuse pradėjom valgyti, linksminėti ir t.t.;D Sėdėjom ir artėjom link namų:]

Vakare, apie dvyliktą gal [nežinau šiaip visiškai xD], nuėjom su Mildute atsisėsti kitur. Šnekėjomės. Tikriausiai buvo puikiausia kelionės dalis. Tikrai, nemeluoju. Šnekėjomės rimtai:) Apie rimtus dalykus. Man velnioniškai patiko. Ačiū, dučiuk;]] Vėliau atėjo ir Indrė. Tada ir su ja šnekėjomės apie kitus rimtus dalykus. Ji klausė, kas yra mūsų geriausi draugai. Pasakiau. Renata, Mildutė, Indrė ir Paulius. Taigi. Turiu net 4 geriausius draugus! Prašom, sakykit, kad tai nesąmonė, bet taip yra. Nemanau, kad kada nors dar taip bus. Džiaugiuosi, kad taip yra dabar.

Grįžom apie penktą valandą ryte.

Nepavyks nuvažiuoti pas Indrę šią savaitę ;xXx Grybas. Pasakė tėvai, kad važiuosim į Kretingą visai savaitei. Viso gero, mano norai.. Beje. Aš kai pasakė, tai sakau „Nevažiuosiu“. Bet aš juk nepiktai, žinau, kad vis tiek gi turėsiu važiuot. Bet nee.. Tetis visą kelią namo neištarė nė žodžio, namie irgi nešnekėjo nieko. Mama paklausė, kas yra. Pamaniau, kad supyko dėl tos nelemtos fotiko kortelės, kuri sugedo. Sakė, kad ne. Tada mama paklausė, ar dėl to, kad aš pasakiau, jog nevažiuosiu. Taip. Labai miela. Apsižliumbiau ir tokia taip pat supykus nuėjau miegot. Tfu. Labai pakėlė nuotaiką. Iš tikrųjų nesupratau, kodėl taip sakė. Kvaila.

O dabar dedu čia žadėtą trumputėlaitį video;]]