„Kavalieriai“.

Labas.

Vakar su Laima apturėjau smagią diskusiją. Tiesa, konkrečių išvadų ir nepriėjome..;>> Man iškilo toks klausimas, kodėl vyresniems žmonėms taip svarbu pripiršti mūsų amžiaus vaikams „kavalierius“. Nes juk kur nueisi, ypač tėvukai, klausia, ar turi kavalierių. Nu o tai koks jums skirtumas? Juk nuo to niekam geriau gyvent nepasidarys. O paskui jau „kiek tau metų dabar? oo, tai jau tuoj vestuvės!“. Agžž!! Nervina;D Nu o jei aš išvis nesituokčiau? Kas tada? Pasaulio pabaiga? Tikriausiai..

Gerai, kad mano tėvai tokiais dalykais nesidomi ir niekad neklausinėja. Džiaugiuosi turėdama tokius tėvus;D Tik tėvukas vis apie tas vestuves šneka.. Et, ką darysi;D Seniems žmonėms vestuvės tikriausiai atrodo būtinas dalykas, nes jų laikais tai buvo itin natūralus dalykas.

Beje. Puikus Laimos pastebėjimas! Jei bendrauji su kitos lyties asmeniu, tai jau reiškia, kad jis tavo „kavalierius“. Niekas nesupranta, kad tai gali būti geriausias draugas..;>> Vajė. Gerai, kad dabar jau jaunimui nėra toks aktualus draugystės su kažkuo [kaip vaikinas ir mergina] klausimas. Anksčiau tai būdavo „O, koks aš kietas, nes draugauju su tuo ir tuo“. Dabar tokių atvejų pasitaiko mažiau. Įdomu, kokios aplinkybės tai nulemia..

Ir išvis. Jūs kada nors buvot užsipjaustę bananų ant bananinių ledų ir ar užsigėrėt visa tai bananų sultimis?:>

---

Deivis ir E.Kaniava - Panis Angelicus.mp3