Tos keturios dienos.

Sveiki.

O aš ir vėl buvau dingusi. Asmeniniais sumetimais;p Jei iš tikrųjų, tai buvom išvažiavę į Kretingą ir pasisekė, kad dar dabar grįžom, nes paskui išvis neatsiminčiau, ką veikiau per tas dienas:D

Taigi.

Išvažiavome mes ketvirtadienį. Paprastai - sėdom su mama į mašiną ir išvažiavom. Pirmoji stotelė buvo Šakiai. Ten mamytei padarė paskutinę procedūrą kojai ir mes nieko nelaukdamos riedėjome toliau, mat 12.00 val. jau reikėjo būti Kaune. Pas kosmetologę. Viskas praėjo sėkmingai ir mane, po kaip visada kankinimų, paleido. Toliau ėjo linksmesnė, bet nuovargingesnė dalis - važiavom į bazes, nes reikėjo man bliuskutės, kurią galėčiau dėvėti prie savo gražaus sijonuko, parsivežto į Vokietiją. Bliuskutė turi būti tinkama rugsėjo 1-ajai ir šiaip puošni. Perėjome keletą sandėlių, tačiau nieko neradome. Jau buvom praradusios viltį ką nors pirkti, paskutiniame sandėlyje atradome tokią gražią šilkinę [kaip dabar tapo madinga] juodą bliuskutę. Ją ir įsigijome. Tiesa, mama nelabai norėjo, nes 'kaip tu eisi visa juoda'. Nu bet ką aš galiu padaryt, kad man graži:) Be to, pardavėja sakė, kad juoda atrodo daug puošniau nei balta. Tad haha. Su bliuskute rankose [na, bliuskutė buvo maišelyje, o maišelis - rankose] ir pavargusiomis kojomis keliavome mašinos link. Atsisėdom į ją ir supratome, kad visą kelią iki Kretingos kaisme ir karšime. Pakeliui, autostradoje, buvom sustoję į kažkokią kavinukę, kurioje suvalgėm ledų [tuo metu aš juos be galo mylėjau], mama išgėrė kavos, nes norėjo miego. Pasisotinusios vykome tolėliau. Kelionė kaip visada pasisekė [tfu tfu tfu] gerai. Tą ketvirtadienį aš, ir taip jau sukarštusi, turėjau murkdytis dulkėse. Supraskite, šlaviau visą namą. O namas, kaip žinia, ne pats jau ir mažiausias.. Bet nieko. Užtai paskui buvo labai smagu nusimaudyti duše:) Po maudynių mes sugulėme miegui. Užmigome. Taip atėjo penktadienis..

O penktadienį mes dirbome toliau. Mano darbas buvo nuplauti sienas dušo kambaryje. Tai sėkmingai ploviau jas visą dieną:> Iš tikrųjų tai matėsi, kad kažkas dirbo. Bet, žinoma, tai dar nebuvo viskas. Laukdama, kol išdžius mano sienos [nu nuo vandens], eidavau pas mamytę padažyti sienų katilinėje. Tad tą dieną vadinausi valytoja-dažytoja. Aha. Tą dieną, vakare jau, dar vykome į Palangą. Aš, mama ir Doncė. Prieš tai bišky paverkiau, bet tai taip ir baigėsi - vis tiek niekas nematė (: Palangoj palydėjom saulę, pamatėm, kiek be galo daug žmonių gatvėse ir važiavom namolio.

Išaušo šeštadienis. Mano laukčiausia diena:) Mat turėjau susitikti su Rūta - mano viena iš internetinių draugių. Su ja bendraujame jau daugiau nei metus ir pagaliau susitikome;) Visą dieną [nuo 11.35 iki ~21.00] mes vaikščiojome Palangos mieste:D Žinoma, atsisėdus į mašiną mums buvo be galo gera (: Tiesą sakant, jau buvau susitaikiusi su kulno amputavimu. Ką gi mes veikėme visą dieną? Daug ką. Iš pat pradžių ėjome prie jūros ir ten ėjom toli į kairę. Jūra buvo smagi ir mes sušlapome kelnių galus:D Nekreipsime dėmesio į tai, kad mano kelnės [bridžai] buvo tik truputėlį žemiau kelių. Paskui mes keliavome kažkur. Tikriausiai Basanavičiaus gatve. ją apskritai per dieną išmaišėme balažin kiek kartų:D Nieko. Taip pat buvome parke, kuriame matėm vestuves:) Dar parke buvo dėdė, kuris grojo smuiku ir sakė 'Nefotografuokit manęs'. Mums taip bevaikštant, Rūta užsimanė valgyti:) Taip mes pradėjome kavinės paieškas. Žinoma, Palangoje jų apstu, tačiau mums bet kas gi netinka:D Beeidamos užsukome į kažkokią tai. Atsisėdome ir laukėm, kol atneš meniu. Laukėm maždaug 20min., jei ne daugiau. Vien kol atneš meniu! Baisu. Pagaliau jau susiruošėme eiti, bet į mus akį užmetė padavėjas ir netrukus priėjo prie laukiančių mergaičių [mūsų]. Prieina ir sako: „Ar prie jūsų buvo kas nors priėjęs?“ Mes: „Ne“ „Oi! Sėdi dvi gražios panelės kaip pabučiuotos ir nieko nesako! Prašau“ Padavė meniu. Vaje, kiek komplimentų, bet juk ką nors sakyti [tiksliau, atnešti meniu] yra padavėjų darbas, o ne klientų. Tiek to. Užsakymą priėmė greitai:) Ir tada mes vėl laukėm.. xDD Tiesa, Rūtai salotas atnešė pirmiau:) Tačiau jau ir aš gražiau būčiau jas padariusi. Nežinau, už ką sumokėjo 5,5 Lt. Bet ką darysi:) O štai mano blyneliai nežinia, kur buvo prapuolę. Laukiau laukiau, net valgyt užsimaniau:D Bet. Atėjo mūsų sąmojingasis padavėjas ir sako: „Geriau vėliau, negu niekada“ Ir blyneliai jau man prieš nosį:) O jau skanūs kokie buvo..;D Darysiu tokių pas Laimą. Niam niam. Pavalgiusios sulaukėme sąskaitos ir movėm iš tos kavinės. Daugiau niekada į ją neisiu. Šiaip mes su Rūta visko labai veikėm:D Valgėm meduolių ir javinukų prie Maximos:) Daviau vieną meduolė tokiam mažam mielam berniukui;>> Atvažiavus mano tėvams, ėjom į parką, nes ten grojo orkestras;) Ir paklausėm, buvo labai gražu. Po to važiavom namo. Buvo dar smagiau:D Su Rūta išsiskyrėme prie Kretingos Maximos;> Va taip:) Rūtai išvykus mes nusprendėm eiti į Maximą ir ten nusipirkome visokių skanėstų:D Pvz. melioną 8-] Niami niami. Suvalgę juos namie, ėjome miegoti:)

Sekmadienis irgi išaušo. Ta proga dar truputį pašveičiau sienas:D Ir neilgai trukus mes išvažiavome namo, nes atsirado nenumatytų aplinkybių, kurių čia neviešinsime. Bet pagaliau aš namie:) Jė jė jė. Beje, visą laiką važiuodama skaičiau Dievų mišką:) Jau visai nedaug ir beliko.

Ačiū skaičiusiems.