Sveika, Gimtoji žeme!

Vakar buvo išvykta į Slavikus. Ne, pirmiausiai į Šakius;D O iš tikrųjų tai viskas prasidėjo tada, kai mes su Mildute susitarėm į Slavikus važiuot xDD Tačiau. Ne su kokiu nors viešuoju transportu, kuris dažniausiai smirdi senukais. O su puikia, sveikatinga ir oro neužteršiančia priemone - dviračiu!;) Štai taip. Dėkui mano protui ir Renatai su Šaru, kad jie dar nebuvo atvežę mano dviračio iš Šakių;D Todėl trąsa šiek tiek patrumpėjo - nusimetė 30km ;D Šiek tiek (: Taigi. Žinoma, mes Indrei nieko nesakėm [apie dviračius] ir ji galvojo, kad mes atvyksime autobusu;D Tačiau manau, kad vis tiek būtume ją radusios su chalatu ir užsimiegojusią xD Bet tai ne esmė. Mes mynėme su vėjeliu [bet jei pamenu, vėjo nelabai buvo xD], mašinistai mums pypsėjo, nes mes nebuvome mašinos, ir šiaip viskas vyko gerai:]] Kukurūzuose radome tokį katinuką, kuris kniaukė pasiutusiai ir Mildutei buvo labai gaila, tad mes gan ilgokai stovėjom ir žiūrėjom, kaip kačiukas glaustosi aplink mūsų kojas:) Tačiau paskui pasiryžom atsiplėšti ir važiavome toliau;D Vykome gan greitai:) Nes labai norėjom pas Indrę;D Ir štai už posūkio [ne už to, kurio galvojome, bet už kito:D] pamatėme gimtąją žemę! Aš apie Slavikus. Jei būtumėte ten buvę, iškart įvažiavus į S. būtumėt išgirdę tokius šūksnius kaip „Slaviiiiikaaaaaai!!“, „Būk palaiminta!“, „Per amžius amen!“. Šaukė tai mielosios keliauninkės ant dviračių:) Indrė gerokai nustebo, kai sužinojo, kad mes atvykome su dviračiais;D Stebėtis yra gerai, tik ne per daug;DD

Ką gi mes veikėme. Ogi nelabai atsimenu xDD Ėjom į parduotuves rinktis ledų ir pirkti sausainių „Gaidelis“ :) Sausainiai buvo privalomi! Nusipirkom ledų ir BEVEIK Gaidelių:]] Nu ten juk nebuvo tie tokie jau tikrieji, bet tai nieko. Skanūs vis tiek;D Tada mes palengva leidomės pakalnėn. Matėme, kaip supasi Lukutis:) Nuėjom pas Indrės mamytę į darbą ir pasisveikinom;D Gavom saldainių. Apsirūpinusios tolesnei kelionei leidomės link pliažo. Kuriame, mums atėjus, jau stebuklingai ir atsitiktinai [?] buvo atsiradęs Daumis:D Mildutė rengėsi tualete, kuriame, jos suteiktomis žiniomis, buvo kirminų krūva. Bet ji vis tiek rengėsi ir paskui ėjo maudytis į radioaktyviomis cheminėmis medžiagomis užterštą Šešupės oranžinį vandenį;D Aš ir dytė tik braidėme.

Išsibraidžiusios ir išdžiūvusios mes keliavome namų linkui;D Kelionė tęsėsi kiek trumpėliau, nes ėjom per kapines. O per jas daug greičiau [kažin, ar daug;D] nueini iki Indrės. Parėjusios veikėm balažin ką;D Kai su Mildute užsimanėm ko nors, panašaus į maistą, ėjom į virtuvę BE Indrės:D Savivaliautojos. O tai reiškė, kad galėjome lįsti į šaldytuvą xDD Ieškojom pieno. Radom;D Stiklainėlyje, tvarkingai prieš pat nosį;D Pasiėmiau puodelius ir tuomet įsipylėme to pienelio, kurį vėliau be galo skaniai valgėme su sausainiais negaidelis:D Niamy niamy. Beje, dar vėliau sužinojome, kad šis pienas iš Baršauskų:D Ir dar beje dar anksčiau, kai landžiojom po tą šaldytuvą, bijojom piktosios Indrės močiutės:D Nu kad neužtiktų. Bet prasisukom švariai 8-] Banditėliai:D

Vakare, vėlai jau, žiūrėjom Brėmeno muzikantus;D Pati žiūrėjau jau bene 10 kartą xDDD Nu maždaug. Bet nė kiek nenuobodu ir nė kiek neatsibodo;D Dainavo jie ir apie Šešupę;D [geltona upė] Tad viskas puikiai:) O tuo metu, kai brėmenai jau ėjo į pabaigą, Mildutė užmigo. Gerai, kad Indrė nemigo, nes jai vėl būtų traukulys ir man tai nepatinka:DD Sėkmingai pabaigėme žiūrėti šį nuostabų filmą. Paskui mes dar žiūrėjom nuotraukas kompe, senas ir naujas, video..(: Pasijuokėm:D Ryte gavau velnių nuo dutės, kad neprikėlėm ir jos, bet juk ta mergaitė taip gražiai miegojo..(: Nuėjome miegoti prieš tris.

Išaušo kita diena. Tiksliau, diena buvo išaušusi [valandiškai ir kalendoriškai], bet atėjo rytas;D Ir tuomet.. Mildutė, jos suteiktais statistiniais duomenimis, atsikėlė apie septintą. Aš - po devynių. O dytė.. xDDD Kai užsimanėme valgyti su Mildute, nusprendėme, kad reikia klausomą muziką pagarsinti visu garsu, kokis tik yra kompiuteryje. Sulaukėme tik to, kad Indrė užsiklojo galvą:D Po to radome švilpuką, kuriuo švilpėme jai prie veido. Nė krust. Paskui Mildutė už jos „netyčia užkliuvo“. Nieko. Galiausiai buvo panaudotas veiksmingiausias iš išbandytų būdų - balsas:D Mildutė iššaukė tokius žodžius: „Tu gal jau kelkis?“. Suveikė!!;DD Tai šiaip ne taip iškrutino Indrę ir tuomet ji jau atsikėlė. Ėjome pusryčiauti. O prie pusryčių stalo įvyko ginčas - pyktis. Ne kitaip:D Susipešė Indrė su močiute. Buvo.. juokinga!;D Diskusija vyko apie.. mano anksčiau aprašytą besiskiriantį kartų požiūrį į „kavalierius“!!;DDD Dėl to ir buvo juokinga. Aš kaip tik tuo metu gėriau kakavą ir paspringau ja, nes juokiausi iš močiutės pasakytų žodžių xDD Nelabai mandagu, bet jei jau Indrė neturi kultūros, tai ir aš tada neturiu, nes juk mes geriausios draugės. Haha:D Žodžiu, labai jos ten susipyko. Mes palaikėm Indrę.

Atėjus antrai valandai išvažiavom iš Indrės kiemo. T.y. 14.10 val. ;D Prie Slavikų išvažiavimo galėjote girdėti tokius šūksnius kaip „Viso gero, Slaviiiikaaaaai!“. Šaukėm mes:D Graži tradicija. Važiavome tiesiai prieš vėją, į vėją, nepavėjui. Blah. Bet grįžome greičiau, nei atvažiavome:) Smagu. Įvažiavus į Šakius galėjote girdėti tokius šūksnius kaip „Sveika, gimtoji žeme!“ ;DD Nuostabu. „Halėje“ nupirkti šokoladiniai ledai buvo puikūs ir tas šaltas mineralinis vanduo iš „Molupio“ parduotuvėlės stotyje buvo puikus:)

Ačiū, brangieji, kad skaitėte. Ačiū, brangiosios, kad apturėjome smagias dienas. Ačiū, dvirati, kad atlaikei šią puikią kelionę.

Atleisk, mano sėdyne, kad tave dabar skauda. Atleiskit, vairuotojai, kad mums turėjot pypsėti [nors dar neaišku, kas turėtų atsiprašinėti]. Atleisk, Lukuti, kad mes gąsdinam gandrus.