Vakar begulėdama ir klausydama RHCP mąsčiau.. Liūdna gal nebuvo, bet.. kažkas yra. Ne meilė. Ne susižavėjimas. Kažkas tarp tų dviejų dalykų. Arba aš dar nemoku atskirti. Kaskart vis sunkiau darosi nepasakyti, ką jauti. Bet aš juk nežinau, ką jaučiu. Tai kaip galėčiau pasakyti? Ogi niekaip. Kaip visada - kažko paprasto nesinori. Taip ir lieka 'tu mano geriausias draugas'. Nors net to nesu pasakiusi garsiai. Galbūt nebūtina viską pasakoti atvira burna. Tik kad paskui plėšo viskas vidų kaip tas vakarykštis vėjas. Norisi pasakyti. Tik kaip? Kas turi minčių? Nupirksiu. Gal ir tos mintys, kurias aš išsakau, vadinasi nupirktomis mintimis? Gal kitas aš nenori, kad jas pasakočiau? Bet jau įpusėjau. Nepyk, kita mano puse. Daugiau, nepasitarusi su tavimi, taip nedarysiu. Ir galėtų šias mintis kai kas perskaityti. Kitas aš tikriausiai nepyktų - vis tiek jau parsidavė. Bet gal šis aš supyktų ant savęs. Ai, susimaišiau su visais 'gal'. Ir apskritai aš susimaišiusi. Tik ką tik tvirtai apsisprendusi - dabar turėtų būti lengviau ir niekas nieko čia nepirko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą