Nemadinga.

Rašau iš ryto. Nes tada lengviau susikaupt. O ir auksinė frazė. kad „rytas protingesnis už vakarą“ visada pasiteisina.

Šiandien nusprendžiau pakalbėti apie nemadingumą. Nors kai kurie žmonės vis dar galvoja, kad tai madinga.. Aš apie rūkymą ir keiksmažodžius.

Labiausiai man kelia siaubą tokie vaizdai ryte einant į mokyklą: eina kitoje gatvės pusėj [tarkim] koks nors skustas plikas vaikelis. Mažesnis už mane, suprantama. Ir dantyse cigaretė. O jau iš tolo girdėti visokie rusiški keiksmai.

Žiauru. Norisi užsikimšti ausis, užsidengti akis ir nieko nematyti bei negirdėti. Nes tai žaloja mano protą. Ir verčia dar labiau susimąstyti.. Kas lemia tokį dalyką? Kas lemia tai, kad aplink tik ir girdėti tokie rusakalbiai? Prisimenu save. Na ir šiaip, savo klasiokus, kai buvom maži ir t.t. Tokių žodžių net nežinojom, nemokėjom ir jei jau netyčia išgirsdavom tai vos ne į bažnyčią bėgt išpažinties;D O dabar. Hm.. Kai dar mokiausi vidurinėj, tai lakstydavo pirmokėliai koridoriais. Eini, atsitrenkia tau į kojas [na nes jie tokie ypatingai mini], pakelia galvą ir papila į akis krūva rusiškų grožybių. Ir lieki stovėt išsižiojęs. Nes supranti, kad ritasi pasaulis žemyn, ritasi.. Jeigu jau ta karta taip elgiasi, tai kas bus toliau? Geriau negalvosiu, nes gali būti kažkas baisaus mano smegenims.

Ar jeigu keikiesi, rūkai, esi madingas? Seniai nebe. Kažkada pasakęs keiksmažodį tapdavai didvyriu, nes oho, kaip tu kietai šneki. O dabar jau ne tie laikai. Pats metas atsikvošėti. Džiaugiuosi, kad pati bent taip nesielgiu. Ir turiu tokius draugus, kurie nevartoja tokių dalykų kaip keiksmažodžiai bei rūkalai. Džiaugiuosi dėl to. Bent mano mažytė aplinka pamažu tampa graži.

Norėčiau gyvent tokiam pasauly, kuriame nėra viso šito. Tokiam, kur nėra psichologinio bei fizinio smurto. Tokiam, kur nėra netolerancijos. Stengiuosi sau tokį susikurti. Bet nepavyks, nes aplink kiekvieną dieną matomi tokie netobuli dalykai..