Pasaka.

Sveiki.

Bent jau tikiuosi, kad jūs sveiki;] Nes aš vis dar ne. Pradėjau negražiai kosėt. Labai labai negerai. Sunkoka šnekėt, o juk antradienį laukia repeticija. Ir trečiadienį. O penktadienį jau dainuot viešai. Bet labai nuoširdžiai tikiuosi, kad pasveiksiu. Su jūsų maldų pagalba:D

Šiandien atsikėliau, pavalgiau ir vėl tvarkiausi. T.y. ploviau indus [ko aš labai nemėgstu]. Ploviau, ir galvojau, kad tikiuosi, jog Kretingoj turėsim indaplovę:D Mat ji baisiai geras daiktas. Pas podę yra, tai tik šmaukšt ir išplauta:] Na, žinoma, plaunama tai apie kokią valandą;D Panašiai, kaip skalbimo mašina. Bet juk į skalbimo mašiną indų nedėsi.. Gali nežinia ką išimt:) Beje, mama pagyrė už tai, kad išploviau. Dabar virtuvė daug tvarkingesnė:)

Šiandien grįžta tetis. Vakar negrįžo. Nu bet nieko, grįžta šiandien:D Paprašiau, kad nupirktų šokančia gėlytę mamai. Tikiuosi, kad jų bus, nes aš daugiau nieko nesugalvojau, ką būtų galima jai ryt padovanoti ;x Visiškai nieko.

Dar šiandien klausiau pasaką:D Mamai atsiuntė į e-mail'ą. O jau gerulis.. xDD:

Buvo kiškutis vardu Algis Greitai, kuris labai bijojo pasaulio pabaigos. Iš tos baimės, kai jau Mėnulis nukrito, po krūmu paliko krūvelę spirų:DD Prasidėjo kitas pasaulis. Spiros atgijo ir susipažino:D Jos nutarė keliauti į pasaulį laimės ieškoti:D Pakeliui susitiko daug kitų spirų ir visos keliavo kartu. Po metų ir penkių dienų atkeliavo į pasaulio kraštą. Tada pradėjo ginčytis, ar reikia eit namo, ar nereikia. Stirnos spira pasakė, kad kas kaip nori, tas taip tegul ir daro. Ji pati pasiliko ten ir supuvo:D Tačiau iš tos spiros išaugo obelis, kadangi stirna prieš pasaulio pabaigą Obeliuose buvo suėdusi obuolį ir jo sėkla dar liko spiroje:DD Iš jos išaugo antaninė obelis. Kai atėjo ruduo, atšliaužė sliekas Keša:DD Jis išsirinko patį gražiausią obuolį ir jį nusiskynė. Po kiek laiko po rojų pradėjo vaikščioti Adomas, Ieva ir Dievas. Dievas prisakė nevalgyti obuolių, nes tai - Pažinimo medis. Ir nuėjo pasišvilpaudamas:D Tačiau Ieva užsimanė valgyti ir sliekas davė Adomui obuolį. Adomas suvalgė pusę obuolio ir pradėjo kosėti:D Ieva daužė jam per nugarą, bet niekas nepadėjo:D Po dešimties minučių atėjo Dievas. Jis pamatė ant žemės gulintį obuolio graužtą ir supykęs pasakė: „Eikit jūs gyvent į Obelius, jeigu jums čia, rojuje, negerai“. Ieva su Adomu išėjo. Pasiekę Obelius dainavo tokią dainą:

„Šiū naktely, per naktely

Nemigau nemigau..“

Tai tokia štai pasaka:DD Žinoma, atpasakojau jums labai glaustai, bet manau, kad vaizdą susidarėte:DD [lauksiu komentarų]